Apie vakarykštį VAK’o posėdį. Tema – Maris Otter salyklas, Chinook apyniai ir Danstar Nottingham mielės.
Beveik visas alus buvo skanus, o vienas alus turėjo pedagoginės ir akademinės vertės. Bet vis tik vavsa tema nėra labai tinkama VAK’o posėdžio formatui, nes į pabaigą tai pradėjo panašėti į darbą. Tačiau juk ne to į VAK’ą susirenkame.
Išsiskyrė Dainiaus IPA, nors dar buvo žaloka, reikia dar bręsti. Bet kokybiškai ji nebuvo kažkuo geresnė už nuosaikiau apyniuotus „kolegas“, todėl kaip aiškaus favorito neįvardinčiau. Prizas už drąsą. Visi kiti tarpusavyje lygūs, top 5 ar top 3 išskirti negalėčiau.
Drįsčiau įsiterpt ir paprieštaraut kai kurioms kolegų išsakytomis mintims.
Dėl VAVSA tinkamumo konkursui. Visų pirma reiktų gal nevadinti VAK degustacijų konkursu, apskritai geriausio alaus rinkimai man primena gražuolių rinkimų konkursus. Skirtumas tik, kad renkant geriausią alų gali paganyti ne tik akis bet ir liežuvį ,bei uoslės aparatą. Vat tas paganymas čia ir labiausiai veža. Tai yra pačios įvairovės apčiuopimas. Norėčiau taipogi pastebėti, jog VAVSA konkurse labai išsiskyrė skirtingų technologijų panaudojimo gausa ir tai atsisipindėjo skonyje. Tai labai svarbu ir įdomu pajusti alų gaminančiam. Iš tiesų alūs buvo labai skirtingi tik pačių jų gausa ir degustacijos tempai neleido įsigilinti į subtilumus. Turėjom lagerį, decoction, apynių arbatą, IPA …, sausą apyniavimą, misą virta 30 – 60 -90 min. skirtingos fermentacijos temperatūros irgi jutosi skonyje… Todėl man iš tiesų pasirodė, jog VAVSA tikrai tinkamas pažinti skirtingų technologijų išgaunamam skoniui. Dėl konkursinio lenktyniavimo, taip gal būt ir sunku vertinti nes „pamatinis“ alaus skonis tikrai buvo panašus, dėl to būtų sunku vertint.
Dėl salyklo tinkamumo – nežinau salyklo kuris būtų visiems gerai pažįstamas:) Nebent Kupiškio salyklas:) O Marris Otter buvo iššukis, niekad nematytas salyklas ir jo panaudojimas žinant turint tik informaciją apie salyklą, bet ne patirtį su juo. Be to vėlgi norėčiau pabrėžti ar verta vadinti konkursu VAK susirinkimuose vykstančiom degustacijom. Jas gal reiktų vadinti teminių virimų degustacijas , kuriose tu gauni kažkokį feedback’ą.
Būtent degustacijų tempas. O dar ir sąlygos. Vienas alus sušilęs, kitas per šaltas, dar kitas susidrumstęs benešant. Taip pat nežinau kodėl, bet tose patalpose man uoslė „atsijungia“ ir vėl grįžta tik vakaro pabaigoje. Kai baziniai aromatai ir skoniai labai panašūs, norint pajausti niuansus, reikia laiko. Bet tai praktikos reikalas, reikia treniruotis.
Belieka sutikt, kad tikru konkursu tai tikrai negalima pavadint. Tai greičiau, kaip ponasniekas ir minėjo, tiesiog pažintinė degustacija „tinkama pažinti skirtingų technologijų išgaunamam skoniui“. Be to vertint turėtų žmonės, nesigilndami į virimo subtilybes, a la kiek laiko salinai, kokiu santykiu ir kiek tame aluje IBU…
Šiuo konkrečiu atveju mums to (nesigilinti į virimo procesą) padaryti nepavyko, bet mes to ir nesiekėm…
Kas liečia vienodą „pamatinį“ skonį, tai jis normaliam konkurse tik padidintų intrigą. O dėl pačio VAVSA (S.M.A.S.H) tinkamumo galiu pasakyt, kad geresnio varianto konkursui nesugalvosi. Čia nepaslėpsi nieko, ką kitame aluje gali užglaistyti, išlys viskas, ką blogai padarei/darai… Būten čia atsisikleidžia aludario įgyti į gūdžiai ir virimo proceso supratimas… ( vo blyn suskėliau 🙂 )
@ramtyns
Manau visi VAK nariai sutiks, kas esam pakankamai atviri ir mielai priimsim kaip nepriklausomą vertintoją 🙂 Preliminarias datas rasi čia: http://www.atvirasalus.lt/forum/topic.php?id=48
Akademinė vertė – vertas alaus teoretikų nagrinėjimo atvejis:
http://atvirasalus.lt/blog/konung/2011/07/07/apie-tai-kad-nereik-alaus-pravardziuot/
Prašom daugiau apie akademinės vertės alų:)
Dar, mano nuomone ‘vienoda sudėtis skirtinga technika’ alaus konkursai yra puiku, tik jie turėtų būt daromi su tuo salyklu, kuris visiems jau pažįstamas ir įvaldytas, o ne nauju – tada kiekvienas gali sužibėti jau meistryste. Čia vėlgi – esmė ne sudėtinės dalys, o amato įvaldymas.