Būtent toks klausimas dažnai kyla alaus mėgėjams.
Ir man toks pats kilo. Nuo minties išsivirti savo alaus iki pirmos putos paragavimo prabėgo bemaž du metai. Todėl aš pasidalinsiu savo, aludario-mokinuko-pradinuko mintimis. Gal būt tai padrąsins kitus entuziastus.

1. Išsivirti savo alų yra pigiau, nei pirkti jį parduotuvėse. Neaiškinsiu Jums akcizų sistemos, prekybos centrų antkainių, išlaidų reklamai ir kt. Pasakysiu tik tiek, kad verdant savo alų savo reikmėms Jums nereikės mokėti visų šių mokesčių. Visuotino brangimo laikais – tai vertas dėmesio faktas.
Mano pirmojo išsivirto alaus žaliavos nebuvo pačios pigiausios. Tačiau vieno butelio savikaina tebuvo 1,25Lt. 🙂 Dabar, kai įgaunu patirties – žinau kaip savikainą sumažinti žemiau lito.

2. Pradėti virti alų nėra brangu ir tam nereikia sudėtingos įrangos ar specialių žinių. Viena iš priežasčių, kodėl atidėliojau savo alaus virimą – maniau, kad būtina turėti didelį puodą virimui, dujinį degiklį jam kaitinti, nerūdijančio plieno statinę alaus brandinimui ir t.t.
Tai nėra visiškai taip. Mano pirminė investicija į savo alaus virimą nesiekė 200Lt – tiesiog nusipirkau reikiamas priemones savasalus.lt ir išsiviriau alaus. Pradinukui pilnai pakanka 9L emaliuoto baltarusiško puodo iš „Senukų“ ir pradedančiojo aludario rinkinio – su rūgimo talpa, kamštukais ir visais kitais priedais. Alaus nesunkiai išsivirsite savo būsto virtuvėje – ar ant dujinės, ar ant elektrinės viryklės.
Alus puikiai bręsta tiesiog buteliuose ir statinė pradinukui tikrai nebūtina 🙂

3. Pasigaminti savo alaus neužtruks labai ilgai. Turiu omenyje, kad bendro darbo tai užtruks vos pora valandų (neskaitant to laiko, kuomet alus „gaminasi savarankiškai“ – pvz. aušta misa). Reikia turėti noro, šiek tiek kruopštumo, atidumo (receptūros teks laikytis – bent jau pradžioje, kol įgausit įgūdžių) ir meilės, kuri gerina galutinį rezultatą. Na, ir reikės kantrybės sulaukti, kuomet alus susifermetuos ir subręs. Kantrybė sulaukti rezultato – tai didžiausios pastangos, kurių reikės.

4. Jūs galėsite pasigaminto būtent tokio alaus, kokį mėgstate. Ir tai – didis privalumas. Pvz. mano moteris labai mėgsta Hoegaarden alų. Tačiau šio alaus Lietuvoje beveik nėra, o ten kur jo yra – jis yra brangus. Tačiau faktas yra tas, kad ji nėra pamėgusi prekės ženklą – jai patinka toks alus.
Vadinasi aš turiu galimybę išvirti jai labai panašaus alaus ir tai bus kelis kart pigiau, nei pirkti jį kažkur.

5. Savo išsivirtas alus bus be jokių „prezervatyvų“ – tai reiškia, kad Jūs tiksliai žinosite ką ir kiek įdėjote verdant alų. Ten nebus jokių konservantų, stabilizatorių, ir (kaip dabar mėgstama sakyti) „stebuklingų lenkiškų miltelių“. Ten bus vanduo, salyklas, apyniai ir mielės. Viskas.
Labai gali būti, kad dėl to Jums neskaudės galvos ar skrandžio. Jums nepaleis vidurių (kaip man kartais būdavo išgėrus pramoniniu būdu virto lietuviško alaus).

6. Aludarių bendruomenė Lietuvoje – labai draugiška. Jei šiaip internetuose visi yra pikti, pavydūs, irzlūs ir pasikėlę – čia taip nėra. Pradinukus aludariai myli ir globoja. Visada patars, padės paaiškins.
Atskiru punktu galiu paminėti savasalus.lt aptarnavimą – reta šiais laikais sutikti tokį kultūringą, dėmesingą ir paslaugų aptarnavimą. Nesibaiminkite, klauskite – tikrai padės, paaiškins ir patars.

7. Alaus receptai tik atrodo baisiai sudėtingi ir nesuprantami. Pasiskaičius kelias bendrines instrukcijas ir pasiskaitę aludarių blogus pamatysite, kad viskas yra labai paprasta. Todėl, jei laikysitės instrukcijos ir švaros, JUms tikrai pavyks.

8. Ir paskutinė priežastis: savas alus – arčiau gomurio 😉 Įsivaizduokit: vasara, savaitgalis, daraugai, gamta. Jūs atsikemšate butelį savo virto alaus ir ištiesiate jį draugams. Įsivaizduojate jų reakciją?

Pabandykite. Net jeigu Jums tai nepatiks ar nepavyks – Jūs niekuo nerizikuojate. Nei savo nei šeimos nei visuomenės gerove 🙂