Šiandien socialiniame tinkle radau komentarą žmogaus, kurį esu vaišinęs savo virtu alumi:

„Po to, kai paragavau Regis virto alaus, nebegaliu net žiūrėt į Utenos, Švyturio lentynas. Nes žinau koks tikras alaus skonis. Nors ir šiaip jau jo vengdavau, dabar ir nebežiūriu. Akys prasivėrė. Taip godžiai ir skaniai nesu gėręs jokio kito alaus. O atsigėrus apėmė koks tai lengvumas ir gaivumas. Jaučiau ryškų skonį, receptoriai džiaugėsi. Porteris niekuo nenusileido mano mėgstamam Guiness, o gintarinio elio skonio iki šiol ieškau, bent kažko panašaus. Nors imk ir virk namuose.“

Kažkaip baisiai smagu paliko. Ir ne tiek, kad pagyrė mano virtą alų (kas, žinoma labai malonu), kiek tai, kad žmonės ima skirti, jausti skirtumą ir nutaria žengti tikro, naminio alaus keliu, atsisakydami to popso, kurį komersantai begėdiškai bruka visomis progomis.

Nesitikiu, kad šio užgimstančio judėjimo dėka naminio alaus bus išverdama daugiau , nei pramoninio. Bet nuoširdžiai viliuosi, kad jo (judėjimo) dėka dabartiniai aludariai bus priversti pasitempti ir  ateityje konkuruos ne reklamomis ar butelio formomis o alaus skoniu ir kokybe.