Didieji alaus gamintojai, kovodami dėl vartotojų, imasi įvairių marketinginių triukų. Sutikite: tiek pokyčių, kiek jų matėme šį pusmetį, jau senai nebuvo. Pradedant naujos formos ir stiliaus buteliais, alaus rūšimis, baigiant  naųjų daryklų (re)atidarymu. keista, kad iki šiol tiklaraštininkai, rašantys apie alų, nepastebėjo arba – neužakcentavo dar vieno, svarbaus (o gal – ir paties svarbiausio) momento – paslapčių atskleidimo. Sudėtinės dalys, recepto smulkmenos ir visa kita, su alumi susijusi informacija, kuri buvo kruopščiai slepiama po devyniais užraktais dabar, tartum sumanaus lošėjo kortos, po truputį traukiamos iš rankovės.

Alus Lietuvoje – išskirtinė maisto prekė, kuriai galima nenurodyti sudėties. Todėl ilgą laiką buvo apsiribojama privalomu "sudėtyje yra miežių salyklo" sudėties apibūdinimu. Didelį ažiotažą alaus rinkoje sukėlė komerciniai aludariai, viešai pateikę savo gaminamo alaus receptą. Ilgainiui ir kiti alaus gamintojai pasičiupo madą viešinti alaus sudėtines dalis (pvz naudojamus apynius ar salyklą). Sunku spręsti kodėl buvo "užsėsta ant šio arkliuko" – gal dėl populiarėjančios personalizacijos (pagaminta Tau, su meile, tik tau ir tik iš rinktinių žaliavų), o gal dėl to, kad "tyras šaltinių alus ir aludarių meilė" nebeištempia vis prastėjančio rezultato. Tikrosios priežasties, matyt, nesužinosim. O ir nesvarbu. Svarbu yra tai, ką pilame į bokalą. O pakuotė, etiketė bei reklaminių stendų maketai mažai skonį keičia.

Įdomu yra tai, kad rinkos lyderis "Švyturys – Utenos alus" atskleidė savo alaus – flagmano "Švyturio Ekstra" sudėtį.
Panarstykime šią naujieną ir kartu padiskutuokime – iš ko pagamintas aukso medalio prizininkas.

„Švyturio“ Ekstra“ alus yra verdamas iš gėlo vandens – taip pradedamas paslapties atskleidimas. Va čia aš neprieštarauju. Juolab, kad sprendžiant pagal galutinį rezultatą (Pvz. ragaujant kitas "Švyturio" rūšis) – vanduo, kuris teka Klaipėdos vandentiekio vamzdžiais yra kur kas tyresnis, nei tas, kurį išgauna iš Utenos gręžinio.

lietuviško miežių salyklo, ryžių – greičiausiai tai bus arba "Biržų salyklas", arba kas nors panašaus į jį. Ryžiai, kaip kruopos, nėra dedami verdant alų, todėl leidžiu sau spėti, kad naudojami ryžių dribsniai. Kadangi aluje jie praktiškai nejuntami – manau, bendros salyklų apimties jie nesudaro daugiau kaip 10%.

pridedant karčiųjų ir aromatinių „Spalter Select“…„Ekstra“ alui skirti apyniai įvežami iš Vokietijos Špalto ir Halertau regionių – va čia jau lengvas susidvejinimas. Tai visdėlto, p. Džuljeta – „Spalt Select" ar "„Hallertau Mittelfruh", mmm? 😉 O gal ir tie ir tie? Tebūnie, pirmieji skirti aromatui, o antrieji – tam aštriam / rūgštelinčiam kartumui.

Iš pasaulinio alaus mielių banko „Švyturys“ yra įsigijęs lageriui fermentuoti tinkamiausias mieles – dar verta paminėti, kad labai neutralias. Kaži, ar tik ne beeryeast WYEAST XL 2042 DANISH LAGER ?

Na ir pabaigai – stilius ir jo požymiai. Idant apdovanojimas suteiktas Dortmunder/Octoberfest kategorijoje, tai receptinis IBU turėtų būti ~24..26, fermentuotas iki dviejų savaičių su FG 1.010 – 1.012

Ar bus norinčių sukurti kloną ir palyginti su originalu? 😉