Didieji alaus gamintojai, kovodami dėl vartotojų, imasi įvairių marketinginių triukų. Sutikite: tiek pokyčių, kiek jų matėme šį pusmetį, jau senai nebuvo. Pradedant naujos formos ir stiliaus buteliais, alaus rūšimis, baigiant naųjų daryklų (re)atidarymu. keista, kad iki šiol tiklaraštininkai, rašantys apie alų, nepastebėjo arba – neužakcentavo dar vieno, svarbaus (o gal – ir paties svarbiausio) momento – paslapčių atskleidimo. Sudėtinės dalys, recepto smulkmenos ir visa kita, su alumi susijusi informacija, kuri buvo kruopščiai slepiama po devyniais užraktais dabar, tartum sumanaus lošėjo kortos, po truputį traukiamos iš rankovės.
Alus Lietuvoje – išskirtinė maisto prekė, kuriai galima nenurodyti sudėties. Todėl ilgą laiką buvo apsiribojama privalomu "sudėtyje yra miežių salyklo" sudėties apibūdinimu. Didelį ažiotažą alaus rinkoje sukėlė komerciniai aludariai, viešai pateikę savo gaminamo alaus receptą. Ilgainiui ir kiti alaus gamintojai pasičiupo madą viešinti alaus sudėtines dalis (pvz naudojamus apynius ar salyklą). Sunku spręsti kodėl buvo "užsėsta ant šio arkliuko" – gal dėl populiarėjančios personalizacijos (pagaminta Tau, su meile, tik tau ir tik iš rinktinių žaliavų), o gal dėl to, kad "tyras šaltinių alus ir aludarių meilė" nebeištempia vis prastėjančio rezultato. Tikrosios priežasties, matyt, nesužinosim. O ir nesvarbu. Svarbu yra tai, ką pilame į bokalą. O pakuotė, etiketė bei reklaminių stendų maketai mažai skonį keičia.
Įdomu yra tai, kad rinkos lyderis "Švyturys – Utenos alus" atskleidė savo alaus – flagmano "Švyturio Ekstra" sudėtį.
Panarstykime šią naujieną ir kartu padiskutuokime – iš ko pagamintas aukso medalio prizininkas.
„Švyturio“ Ekstra“ alus yra verdamas iš gėlo vandens – taip pradedamas paslapties atskleidimas. Va čia aš neprieštarauju. Juolab, kad sprendžiant pagal galutinį rezultatą (Pvz. ragaujant kitas "Švyturio" rūšis) – vanduo, kuris teka Klaipėdos vandentiekio vamzdžiais yra kur kas tyresnis, nei tas, kurį išgauna iš Utenos gręžinio.
lietuviško miežių salyklo, ryžių – greičiausiai tai bus arba "Biržų salyklas", arba kas nors panašaus į jį. Ryžiai, kaip kruopos, nėra dedami verdant alų, todėl leidžiu sau spėti, kad naudojami ryžių dribsniai. Kadangi aluje jie praktiškai nejuntami – manau, bendros salyklų apimties jie nesudaro daugiau kaip 10%.
pridedant karčiųjų ir aromatinių „Spalter Select“…„Ekstra“ alui skirti apyniai įvežami iš Vokietijos Špalto ir Halertau regionių – va čia jau lengvas susidvejinimas. Tai visdėlto, p. Džuljeta – „Spalt Select" ar "„Hallertau Mittelfruh", mmm? 😉 O gal ir tie ir tie? Tebūnie, pirmieji skirti aromatui, o antrieji – tam aštriam / rūgštelinčiam kartumui.
Iš pasaulinio alaus mielių banko „Švyturys“ yra įsigijęs lageriui fermentuoti tinkamiausias mieles – dar verta paminėti, kad labai neutralias. Kaži, ar tik ne beeryeast WYEAST XL 2042 DANISH LAGER ?
Na ir pabaigai – stilius ir jo požymiai. Idant apdovanojimas suteiktas Dortmunder/Octoberfest kategorijoje, tai receptinis IBU turėtų būti ~24..26, fermentuotas iki dviejų savaičių su FG 1.010 – 1.012
Ar bus norinčių sukurti kloną ir palyginti su originalu? 😉
Carlsberg pagrinde naudoja salykla is Viking Malt. Gamykla yra ir Panevezyje. Beje, turetu buti idomu alaus megejams: Carlsberg (taip pat ir Svyturys, bei Utenos alus) baltymu stabilizavimui pradejo naudoti genetiskai modifikuota fermenta -Clarex. Beda ta, kad jis nera suskaldomas ir islieka aktyvus netgi po pasterizavimo (net nekalbu apie Extra Draft ar KEG alu bare, kuris nepasterizuojamas). Taigi, galima teigti, kad su kiekvienu gramu alaus, jus gaunate ir maza dalelyte genetiskai modifikuoto fermento, kuris bando stabilizuoti ir jusu paciu baltymus, esancius kune. Patiko? Tuomet skanaus!
Klausimas: ar si iinformacija neturetu buti skelbiama ant etiketes? Ar sveikatos centras tai zino?
Dėl fermento Clarex – tai jau rimtas pareiškimas. Ar yra šią informaciją patvirtinančių faktų?
Gal informaciją patvirtinančius faktus turėtų/galėtų patikrint institucijos, kurioms tai priklausytų?
Pasiskaičiau apie Clarex'ą gamintojo puslapyje. Vėliau – kitas apžvalgas internete. Nepavyko rasti nuorods į tai, kad tai – genetiškai modifikuotas fermentas.
Be to, šiuo ir kitu enzimais prekiaujama ir Lietuvoje: http://www.baltijosenzimai.lt/index.php?l=lt&p=food
Ar čia nebus faktas iš serijos "nenaudokite tefloninių keptuvių, nes jos sukelia vėžį"?
Gamintojo ir kituose internetiniuose resursuose radau, kad Clarex pagamintas iš genetiškai modifikuotos kažkurio pelėsio bakterijos. Tačiau skirtingai nei rašo Lietuvys, dar neaptikau informacijos, kad šis agentas lieka ir po fermentacijos – bet dar atidžiai ir neperskaičiau visų aprašymų. Beje, parašiau ŠUA ir paklausiau, ar naudoja – kol kas neatsakė, ir manau neatsakys – ypač, jei išties naudoja:)
Tad kol kas turim tik gandus, tad dar negalim kalbėt apie faktus.
Regi, Baltijos enzimų puslapyje nerdau paminėto būtent Clarex'o – gal gali parodyt tikslų puslapį?
Tingiu dabar ieškot tiesioginės sąsajos, bet jei gerai pamenu, tai Clarex’u prekiauja Lallemand, o Baltijos enzimai yra Lallemand oficialus atstovas.
Gal verta kreiptis į juos ir paklausti, ar jie siūlo Clarex’ą?
Man ši tema nelabai įdomi, nes viskas sukasi sąmokslo teorijos pagrindu – panašiai kaip Zeitgeist’o filmai.
http://www.homebrewtalk.com/f163/has-anyone-tried-clarity-ferm-brewers-clarex-white-labs-175574/index7.html#post3389122
Salyklas Maltosa, kuri beje priklauso ir aludarių gildijai, matyt priimta, kad turėtų tiesioginę sąsają su salyklininkų gildija iš kurios kildinama pseudo aludarių 🙂
Manau, kad "Švyturys" Biržų salyklo tikrai nenaudoja, nes jo per mėnesį pagaminamos tik kelios tonos – rankomis, be jokių chemijų ir pan. Neužtektų tokio kiekio mūsų alaus flagmanui, o be to tokiu atveju ir mums naminiams neliktų šio gėrio 🙂
Spalt(er) Select apyniai yra auginami tiek Špalto, tiek Hallertau regionuose, taip kad Džiuljeta nenusišnekėjo 😉
In fact, in addition to Spalt, much commercial production of Spalt Select takes place in the Hallertau.
http://www.homebrewtalk.com/wiki/index.php/Spalt_Select
Liuks, vadinasi gauname dar šiek tiek aiškumo 🙂
Nors kartu – ir klausimą, kas gamina ir tiekia salyklą didiesiems aludariams?
Vandens tyrumas yra vienas didžiausių aludarių bulšitų. Dėl gėlo tai turbūt niekas nesuabejos. Neverda gi iš jūros vandens.
Didžiausią bulšitą apie vandenį esu matęs naujoje "Vilkmergės" reklamoje. Skamba daug maž taip "iš tyro šaltinio vandens" 😀
Net loštelėjau pagalvojęs – koks turi būti debetas to šaltinio, ir jau jei šaltinis – tai nuo kada imta virti alų iš paviršinio tekančio vandens? 🙂
O skamba taip išdidžiai 🙂
Jei kada imsiu virti alų komerciniais tikslais – parašysiu, kad alui gaminti naudojamas vanduo iš istorinio šaltinio, iš kurio gėrė pats kunigaikštis Gediminas, karštą vasaros dieną nusiplūkęs prie medžiotojų namelio statybos 🙂