Penktadienį po futbolo klubo kolega Dainius mane juokais užsipuolė dėl alaus savikainos. Atseit aš jam kažkada sakiau, kad mano alaus kaina galėtų būti apie 6-7, o gal net ir 8 litus už litrą. O jis paskaitė straipsnį kuriame Šamas nurodė savikainą „nesiekia nė pusės lito už bokalą“ ir pareikalavo mano „pasiaiškinimo“ kaip čia yra iš tikrųjų. Šis įrašas ir yra mano pasiaiškinimas.
Pasiaškinimas paprastas: mano alaus savikaina gali svyruoti nuo 1 iki gal net 3 ar 4 litų už litrą ekstremaliais atvejais. Bet jo vertė man yra mažiausiai 8 Lt už litrą, jeigu alus jau išpilstytas į butelius ar PET’us. Aš alų verdu ne todėl, kad taip pigiau. Jeigu ieškočiau pigiau, pirkčiau Cento alų. Aš jį verdu dėl visai kitų priežasčių. Ir mano alus nėra pigus. Jis man gal net dvigubai brangesnis nei pirktas parduotuvėje. Bet jis yra unikalus. Nesakau, kad būtinai visada geras, bet visada unikalus. Maksimoje ar Rimiukuose jo negausi ir už 100 Lt už litrą.
Ačiū už nuomones. Apsistojau ties variantu medžiagos+pagalba+alus 50/50.
Alum tik vaišinu, o kai paklausia kas už kiek parduotum atsakau , kad hobio bizniu nesinori paverst , o ir biznio nera nes tada tektu laika skaičiuot ). Kai užsiprašo geri žmogai , kad pravirciau ir labai jau nori nelikt skoloj tai sakau duok 1LT busim atsiskaite.
Ir is tikruju, labai sunku ivertinti savo alu pinigais, nes ne del pinigu ji juk darai, o del savo ir kitu ragausianciu dziaugsmo. Jei alu pradedi daryti nuo pinigu skaiciavimo, tai prastas alus gausis, tai irodo ir Lietuvos ir ne tik Lietuvos komercinio alaus rinka.
Aukščiau kainą parašiau grynai teoriniam atvejui jei REIKTŲ parduoti kažkam, kiek imčiau. O šiaip neparduočiau ne tik dėl to, kad negalima. Man maloniausia duot tam, kuriam tikrai patinka, iš draugų tikrai nieko neimčiau. Julius visiškai teisus 🙂
Čia reikia prisimint seno Pasvalio krašto aludario Juliaus Simonaičio pamokymą – tikras aludaris alaus neparduoda, duos ragaut, vaišins, bet neparduos. Tie kurie pardavinėja savo alų – jau nebe aludariai, o "špekuliantai". 🙂 Ane Jonai:)?
Parduoti ir įstatymai neleidžia, ne vien tik "tarybinio žmogaus moralė".
Pavadinti "tarybiniu žmogumi" Juliaus neapsiverstų man liežuvis. O į alų pardavinėjantį aludarį (tiksliau jų net nevadindavo aludariais) skersai žiūrėdavo dar gerokai iki karo. Visų pirma tai buvo siejama su morale. Visi žinojo, kad tie kurie parduoda alų , jį pagerina įvairiais priedais – gailiais, drebulės žieve ir panašiai, net prie smetonos pradėjo virti ir iš runkelių. Ir visiems aišku, vienas yra virti sau, kitas pardavimui.
Viena vertus, aš visiškai nieko prieš neturiu sąžiningą verslinę aludarystę, ir tikiu kad tokių aludarių yra ir bus, ir manau juos esančius vertais vadinti aludariais, nes laikai smarkiai pasikeitė.
Antra vertus, tai kur prasideda biznis, baigiasi atviras alus. Ir kai kalba eina apie alaus kainą tarp naminių aludarių, tai mano nuomone sveika yra galvoti, kiek gi kainavo tas alus tau pačiam pasidaryti. Jei jau kyla noras vertinti savo alaus unikalumą, apdovanotumą, savo ekspertines aludario darbo valandas (o tame nieko bloga nėra), tai čia nebe naminė aludarystė, o mažojo bravoriaus pašaukimas beldžiasi.
Aš savo bičiulį, kuris norėjo alaus ir nesibodėjo išmokt daryt, išmokiau virt alų – nors to mokslo ir nedaug. Dabar keičiamės vienas kito alumi ir vargo nematom. Yra ir manau bus tokių, kurie net neragavę jau prašo nusipirkt "naminio alaus kokiam gimtadieniui" – tokiems visad sakau, kad barščių taip pat neparduodu, nors verdu, kai norisi. Svarbiausia vaišinti, kai turi, tada ne tik kiti į naminį alų teigiamai žiūri, bet ir aludario vardas netepamas.
As kiek atsimenu, tai gerbiamas Julius pasakojo, kad neparduoda ne del kazkokiu tarybiniu arba netarybiniu dvasingumu, o del to, kad jei parduosi viena karta, tai ir kita karta ateis pirkti, ir dar su reikalavimais, o gal ir problemom, o kai atsisakai parduoti, bet pavaisini, tai kita karta zmogui geda eiti kaulyti. Zmones kaime, kurie neprasigere, anie praktiski ir ismintingi.
Man tiesiog tie "špekuliantai" anuos laikus priminė. Aš irgi nemanau, kad tas ponas Julius anų laikų žmogus.
Kol verdu mažais kiekiais nenusipiginčiau, savo alaus į pinigus nekeisčiau. Keisčiau tik į kitą rankų darbą: naminį alų, naminį sūrį, pagalbą ūkyje ir tt:)
Tarkime tokia situacija: 5 litrų alaus prašo geras draugas, sako už ačiū imti negali, neims už ačiū, tau to alaus negaila, nori, kad draugas paimtų tą alų.Jis sūrio nespaudžia, jo pagalbos ūkyje nereikia. Kaip elgtumeisi tokioje situacijoje?
Uz savikaina ir tegu jauciasi skolingas 🙂
Na geram draugui negaila ir į skolą 🙂
Man tai atrodo, jei draugas nori alaus, o tu gali ir nori duoti, ir vis dar vyksta kalbos apie atlyginimus tokiu stiliumi, tai kažkas tarp jūsų su draugu yra negerai 😉
Su tokiais draugais mes labai paprastai atsiskaitom: jis perka žaliavas, o paskui dalyvauja alaus virime. O paskui – dėžė jam, dėžė man 🙂 Kartais, žiūrėk, pasirodo, kad ir to alaus draugui nelabai reikia…
rad variantas turbūt man geriausias šiuo atveju.
Kol vienas Dainius galvoja, kitas atsako 🙂 Aš taip primečiau, kad jei virčiau standartinį apyniuotį, tai 5 litrus (apie 10 tik verdu, tai sau pasilikčiau dalį) atiduočiau ne mažiau nei už 100 Lt. Turbūt tai būtų tik pradinė kaina – kas tikrai norės, nepagailės ir daugiau. Gaunasi nuo 6,66 Lt / 0,33 litrų buteliukui. Argi tai dideli pinigai???
aš savo darbo valanda vertinu 56 litais nors darbdavys teįkainojo 12 Lt. bet ne tame esme. bukim biedni bet teisingi. bulve, kai ją pats išaugini buna verta banano. pupos, ertos dangiškų migdolų. o alus ………………………………… ambrozija
jei pridėsite savo darbo valandų kainą, tai ir gausis tie 8 Lt/L
As verdu irgi ne finansiniu sunkumu kamuojamas, bet smalsumo delei pasizymiu savo alaus savikaina, iskaitant kamstelius ir gliukoze gazavimui.
20 litru gaunasi vidutiniskai 45-55 litu ribose, iskaitant tiek labiau apyniuota (taigi ir brangesni) tiek maziau apyniuota alu, tiek is sausu, tiek is WYest mieliu (panaudojant jas keleta kartu).
Malonu zinoti, kad gurksnodamas alu ir galvodamas 'palaiminta ta diena, kai nutariau virti savo', galiu savo savimeile paglostyti ir tuo faktu, kad kainuoja jis man iki 1.5 lito.
Dainiau, jeigu prašytų parduoti 10 litrų, už kiek parduotum? Grynai teorinis klausimas, žinau, kad mes nepardavinėjame savo alaus.
Kazkaip paprastai negalvoju 'kas butu jeigu butu…'.
Net jei parduociau 10 litru uz kito Dainiaus pasiulyta 200 litu kaina, tie pinigai dusios nesildytu taip, kaip sildo atsikimstas savo virto alaus bokalas.
As galvociau nuo kito galo — kiek MAN PACIAM nebutu gaila moketi uz alu, kuriuo galeciau PASIMEGAUT, o ne PLEMPTI. Ir kai nusiperku retkarciais Chimay Rouge kurio kaina gaunasi 18 litu uz litra, man tu pinigu nebuna gaila. Va taip ir suvokiu GERO alaus verte.