Nuskambėjo toks straipsniukas internete. Pasiskaičiau, dar kartą perskaičiau įdėmiau. Dvi žavios moterys, naujas požiūris į prekybą alumi, specializuota parduotuvė. Chm…. įdomu įdomu… 🙂 Todėl po darbo suku vairą Lukšio g. link. Man smalsu – ką rasiu ten?  Praveriu duris po didžiule "Švyturio" alaus daryklos iškaba ir žengiu vidun.

Šiek tiek stabteliu ir sutrinku. Suprantu, kad man apskritai bus sudėtinga vertinti šią parduotuvę, mat prieš tai čia buvo įsikūręs "Vyno klubas", o visa vidinė erdvė nuo grindų iki lubų mirgėjo įvairiais vyno buteliais. Dabar – wow – kiek čia erdvės! Ir be to – viskas kitaip. Lengvas kultūrinis šokas, bet nepaskęskime sentimentuose. Mikliai atsitokėjęs imu smalsiai dairytis, mintyse prisimindamas vieną ar kitą interviu skaitytą faktą. 

Atsitokėjus apima jausmas, kad patekau į beer boutique. Lankantis kitose šalyse man patinka įkišti nosį į tokio stiliaus krautuvėles – ten daug visokių blizgių niekučių, nelabai yra ką pirkti, bet viskas gražu, jauku, miela ir pats buvimo jausmas labai geras. Taip lankiausi skirtingų šalių vyno, aliejaus, prieskonių, kavos/arbatos, skanėstų ir kitokiuose būtikuose. Bet alaus parduotuvės, prekiaujančios tokiame stiliuje, dar neteko matyti. Originalu. 

Alaus buteliai su kainų pasiūlymais sustatyti tarp taurių, viskas papuošta maloniomis smulkmenomis, viskas blizga, lentynose kainos ir alaus stiliai surašyti kreida ant mažų juodų lentelių. Žavu ir moteriška. Iškart pajunti, kad esi ne kokioje "vyriškoje alaus skylėje", o moterišku jaukumu dvelkiančioje aplinkoje. Tokioje, kur vyrai pasijunta nerangūs drambliai, kukliai trypčioja ant vienos kojos ir bijo pasisukti, kad ko nenuverstų ar nesudaužytų. Sunku pasakyti, kiek toks glamūrnai – trapus stiliukas dera su alumi, bet – yra kaip yra. 

Pirma, nuostabą kelianti, detalė pasitinka prie pat durų. Sportinio inventoriaus lentyna ir "blusų turgus". Aš nesu didis sporto gerbėjas, todėl man sunku spręsti kokią vertę avalynė ar lazdos turi alaus krautuvėje. Gal jos įmirkusios kurios nors žvaigždės prakaitu? O gal turi sporto aistruolio širdį sudrebinantį poveikį? Aš nežinau. Bet tai nauja, man neįprasta, todėl negaliu nepaminėti.

Už sporto ir alaus atributikos kampelio prasideda lentyna su neprastu alaus asortimentu. Įdomu tai, kad alus suskirstytas ne pagal šalis, ne pagal gamintoją o pagal alaus rūšį, kuri užrašyta kreida ant juodos lentelės. Netradicinis alaus pozicionavimo būdas. Ar tai gerai / blogai / patogu / trikdo – nesiimu vertinti. Bet kad originalu – tai tikrai. Už tai dedu riebų pliusą ir nuoširdų komplimentą.

Užsienyje gaminamo alaus asortimentas gan platus, apimantis skirtingas alus rūšis ir gamintojus. Kainos taip pat boutique lygyje. "Low-end" ar "Entry-level" alaus čia nėra. Ir tai taip pat gerai. Akivaizdu, kad taikomasi į Užkalnio stiliaus pirkėją. Visko po truputį, nepigiai, bet su stilium ir polėkiu.

O štai lietuviško alaus pasiūla gerokai nuvylė. Iš lietuviško alaus čia rasite tik UAB "Švyturys – Utenos alus" asortimentą. Pradedant retai kur randamu "Švyturio žaliuoju" ir baigiant negertinu "Utenos PilsEner" (labai juokingas pavadinimas – negaliu neparyškinti 🙂 ). 

Galvoje įkyriai sukasi interviu citata "Visas alus yra geras. Tiek mažų, tiek didelių gamintojų. Tik suvokiant jų gamybos ypatumus ir skirtumus galima pasirinkti vienokį ar kitokį. Nesu prieš mažus gamintojus. Kokybišką alų gali išvirti ir mažos gamyklos."

Apima labai dviprasmiškas jausmas. Ar tai, kad iš lietuviškų gamintojų yra tik ŠUA produkcija, reiškia, kad kito "gero alaus" Lietuvoje nėra? Ar tai banalus čiulpimas vienam gamintojui, kuris it maras (už gamintojo mokamą otkatą) pasireiškia populiariausiuose baruose? Nes jeigu skėtis geltonas, tai Kalnapilio čia neįpils, o jeigu žalias – Švyturio nebus. O jeigu atsiras – didysis brolis skaudžiai nubaus. Ne paslaptis, kad egzistuoja tokie barai, kur iš gamintojo gaunami "otkatai" tokie, kad baro savininikai ne tik sumoka personalui algas, bet ir gauna nemokamą "spec. aprangą". Ar šiame "būtike" ta pati tradicija? Sprendžiant pagal didžiulį reklaminį plakatą virš durų – matyt, kad taip. Tik ar nevertėtų tuomet vadinti daiktų savo vardais? Nes tuomet ir parduotuvės aprašyme rastas teiginys "Čia su didele meile alui ir pasitelkus visas sukauptas žinias mes Jums atrinkome ir siūlome platų alaus asortimentą, kuris padengia beveik visą pasaulio alaus stilių įvairovę!" skamba dviprasmiškai. Toks jausmas, kad esi išdurtas, o pasiguosti gali tik pats sau.

Taip begalvojant prie manęs atskuba simpatiška besišypsanti mergina. 

-Gal kuo galiu padėti? – mintis nutraukia nuskambėjęs klausimas.

Hey, juk aš ne šiaip kokiam kioskelyje stoviu. Prisimenu kitą viliojantį straipsnio pažadą "Rinkdamasis alų turi žinoti, kokia proga jį gersi ir ką valgysi. Štai kodėl mūsų pirmasis klausimas būna: ką valgysite vakarienės? Bandome padėti žmonėms išsirinkti prie vakarienės derantį alų. Tai mūsų personalas tikrai gali padaryti, nes alaus derinimui su maistu skiriame daug dėmesio."

Na ok, pirmas klausimas nebuvo "ką valgysite vakarienės?". Bet čia aš jau kabinėjuosi. Taigi tikėdamasis patarimo iš alų išmanančio žmogaus nuoširdžiai, be jokio trolingo, atsakau klausimu:

-O kuo Jūs galie man padėti? – ir tyliai laukiu, kol mergina ims manęs teirautis apie maistą, derinti alų ir padės išsirinkti.

Bet mergina netikėtai nutyla. Nejauki pauzė užsitęsia. Nejau aš taip piktai atrodau?

-O kokį alų mėgstate? – pasigirsta klausimas iš merginos lūpų.

-Visokį… – atsakau nuoširdžiai. Nes tikrai mėgstu paragauti įvairaus alaus. Tai plečia ne tik akiratį, bet ir patirtį. 

Mergina dar lukteli kelias sekundes, nieko netarusi nusisuka ir nueina. Pasijuntu keistai, tartum būčiau pjaunamo pomidoro sultimis aptaškęs kaimyną ir taip sugadinęs jam dieną. Čiumpu kelis dar neragauto alaus butelaičius ir nutapsiu link kasos. Kol prie kasos stovintis jaunuolis suskaičiuoja mano pirkinius aš smalsiai apžvelgiu pilstomo alaus kranų etiketes. 

"Švyturys, Švyturys, Švyturys, Švyturys, Grimbergen,  Grimbergen,  Grimbergen " pro akis slenka užrašai. Nekažką… Tiksliau – panašų asortimentą radau penktadienį "BIX"uose. Originalumu asortimentas neblizga.

-Ar čia viskas? – mintis nutraukia jaunuolio klausimas. Chm…. o tai užkandžių pasiūlymo nebus? Net pavargusi "Vynotekos" kasininkė, matydama ilgą eilę, alų perkančiam klientui padaro "up-selling"ą. 

-Viskas,- atsidūsdamas traukiu piniginę. Ir jau susimokėjęs už alų, laikydamas butelius rankose (ne, maišelio nepasiūlė pirkti ir nepadovanojo) nužvelgiu greta stovinčią vitriną su maistu. Senokai gulintis kumpis, vytintos dešrikės, aliejuje plaukiančios kepenėlės ir marinuotos morkos. Dar guli dvi voblos ir karštai rūkyti ešeriai Nidos kainomis. Kur aš visa tai jau mačiau? Ai, prisiminiau – tai gi "Šturmų švyturio" parduotuvėje, Užupyje. Tik kumpio ten nebuvo. 

Skubiai išeinu lauk ir pasižiūriu į besileidžiančią saulę, tarp dangumi lekiančių rudeninių debesų. Baisiai keista, kad išėjus iš parduotuvės apima palengvėjimo jausmas. Tartum nemalonią pareigą būčiau atlikęs. 

Ar tai taps mano mėgiama alaus pirkimo vieta? Manau, kad ne. O ar užsuksiu čia dar? Man sunku atsakyti į šį klausimą. Gal būt. Mat 2/3 užsienietiško asortimento galima rasti ir "Prisma" lentynose. Bet jei norėsis paragauti kažko, ko nėra kitur – manau, kad suksiu čia.

Jei kas manęs paklaustų: "Gero alaus parduotuvė" – kokia ji? Aš atsakyčiau – turi ten apsilankyti pats. 

Ir ištiesų, ji – kitokia. Ji kitokia, nei visos kitos, kuriose aš lankiausi iki šiol.

O tarp joje apsilankiusių pirkėjų abejingų nebus. 

"Gero alaus parduotuvė"
P.Lukšio 19, Vilnius.

Tel.: 8 684 94443
DARBO LAIKAS:
I-III        10-20
IV -VI    10-21
VII          11-18
 
Svetainė internete: http://www.geroalausparduotuve.lt
(atskiras didelis, storas, lietuviškas komplimentas už internetinę svetainę – vargOliai lietuviai biznieriai, apsilankykit ir pasižiūrėkit kaip turi atrodyti geras mažos krautuvėlės puslapis!)