Šiandien jūsų dėmesiui interviu su Gediminu Navicku (GiN). Jo alus „Gedimino pilies 90 min IPA“ finale surinko vienodai taškų (204 tšk iš 240 galimų) su nugalėtoju, ir nusileido jam tik po papildomo balsavimo. Šis alus laimėjo IPA kategorijoje. Kiti du Gedimino konkursui pateikti alūs irgi pasirodė puikiai: laimėtas auksas angliško šviesaus elio kategorijoje bei bronza škotiško ir airiško elio kategorijoje.

Klausimas: Kodėl dalyvavai Atviro Alaus Taurėje 2012?
Atsakymas: Norėjosi išbandyti savo jėgas. Buvo įdomu ar tik pažįstami sako, kad mano alus geras, ar ir teisėjai tą pripažins. Atvirai kalbant, ruošiantis AAT2012 konkursui man kaip aludariui buvo atėjusi krizė, galbūt jei nebūčiau nieko laimėjęs, būčiau kažkuriam laikui arba ir visiškai nustojęs virti alų, bet gavau ženklą, kad sustoti nevalia ?
Taip pat šiuo konkursu domėjausi ir iš vertinimo pusės – dalyvavau vertindamas alų tose kategorijose, į kurias nepateikiau alaus. Norisi tobulėti ne tik alaus darymo, bet ir jo vertinimo srityje.

K.: Kiek skirtingo alaus pateikei taurei, kodėl tokie alūs?
A.: Pateikiau tris alaus rūšis į tris kategorijas. Antrojo virimo „Žirmūnų kartųjį“ į „Angliškojo šviesaus elio“ kategoriją, „Raudonį“ – į „Škotiško ir airiško elio“ kategoriją ir „Gedimino pilies 90 min IPA“ į kategoriją „Indijos šviesusis elis (Indian Pale Ale – IPA)“. Du pirmieji yra tiesiog man labai patinkantys mano virti alūs, o trečiasis – virtas specialiai konkursui, nekasdieninis ypatingas alus, norėjau išbandyti naujus procesus ir technikas.

K.: Ko tikėjaisi, kuris alus tau atrodė „perspektyviausias“?
A.: Daugiausia darbo, jėgų ir proceso naujovių naudojau būtent antros vietos laimėtojui „Gedimino pilies 90 min IPA“, tačiau su juo nesitikėjau užimti tokios aukštos vietos bendroje įskaitoje, bet kategorijoje tikėjausi pirmos vietos. Kodėl nesitikėjau aukštos vietos bendroje įskaitoje? Todėl, kad tai išskirtinis alus ir tokį alų ne visi mėgsta, Lietuvoje ypač mažai tokio alaus mėgėjų, o ir paties alaus nelengva gauti. Nors po konkurso girdėjau visiškai priešingą nuomonę nei mano – neva su tokiu alumi yra lengviau laimėti dėl tos pačios priežasties, kad jis išskirtinis, įdomesnis. Taip pat manau tikrai perspektyvus buvo „Žirmūnų kartusis“.

K.: Kaip sekėsi?
A.: Visi mano pateikti alūs ši bei tą laimėjo. Rezultatais esu patenkintas, jau laukiu kito konkurso.

Apie alų finalininką

K.: Kodėl virei tokį alų? Kodėl toks pavadinimas?
A.: Prieš metus teko lankytis JAV, Sietle, kur jau 20 metų labai intensyviai reiškiasi namų aludariai ir mažosios daryklos. Ragavau nemažai įdomaus alaus, kuris labai priminė mano ir mano kolegų namų aludarių verdamą alų, nes naudojame apynius, užaugintus Vašingtono valstijoje (Wilamette – mano mėgstamiausi apyniai irgi iš ten, sužinojau tik nuvykęs). Tarp visų ragautų alaus rūšių buvo ir Dogfish Head daryklos „90 min IPA“. Tai ekstremaliai kartus alus, bet tas kartumas mane sužavėjo, jis labai gražiai sukonstruotas, neerzinantis, puikiai dera su aukštu ABV ir salyklu. Nusprendžiau kada nors pats išsivirti tokio alaus, o kadangi ne visas medžiagas pavyko gauti, nusprendžiau aklai nekopijuoti recepto ir gavosi „Gedimino pilies 90 min IPA“ ?

K.: Papasakok apie receptą, jo sudedamąsias dalis.
A.: Salyklai labai paprasti – pagrindą sudaro vokiškas pilsnerio salyklas, taip pat įdėta 9% Amber salyklo spalvai ir šiek tiek kvapui bei skoniui. Apyniai – „C trijulė“: Cascade, Columbus ir Chinook. Taip pat naudojau „prabangias“ skystas mieles WYeast 1099 Whitbread Ale, bet manau, kad gautųsi ir su triskart pigesnėmis S-04.

K.: Apie procesą, jeigu buvo kokių nors ypatumų.
A.: Gaminant šį alų įdomiausia proceso dalis yra nepertraukiamas apyniavimas (angl. continuous hopping), kai apyniai dedami nedideliais kiekiais bet visą virimo laiką. Mano atveju kas 7 min. dėjau po 10 g apynių. Gamyklose tam yra specialūs prietaisai, bet šiuo atveju teko dėti rankomis. Džiugu, kad atvirasalus.lt jau yra ne vienas receptas, kuriame naudojamas nepertraukiamas apyniavimas.
Taip pat šį kartą naudojau sudėtingesnį salinimo grafiką. Paprastai naudoju vieno žingsnio salinimą (angl. single step infusion), o šiam alui naudojau trijų žingsnių salinimą – daugiau pauzių.
Intensyviam apynių aromatui išgauti buvo naudotas šaltas (dar vadinamas sausas) apyniavimas –antrinėje fermentacijoje laikiau 5 dienas.

K.: Kaip sekėsi, kokius balus gavai pirmame ir antrame ratuose? Kokie buvo teisėjų komentarai? 
A.: Pirmame rate alus surinko 22,6 taškų vidurkį, o antrame rate surinko 204 taškus(vid.25,5) – tiek pat, kiek ir Runcės pirmos vietos nugalėtojas, tik po papildomo balsavimo nukrito į antrą vietą. Ech, per mažai buvo anglų komisijoje…
Labiausiai įsiminė teisėjo Phil’o (FatPhil) atsiliepimas apie „Gedimino pilies 90 min IPA“:
„If you’re going to do this style – do it this way.“ Iš anglo lūpų girdėti tokį atsiliepimą ypač malonu. Taip pat patiko teisėjo Lino Čekanavičiaus komentaras: „Kiek „stiproka“, „perlenkta“ į apynius ir sakus IPA, bet – tinka mėgavimuisi (ne pradedantiems! 🙂 )“. Tai čia malonūs atsiliepimai. Ne mažiau vertingos ir kritinės pastabos. Keletas teisėjų pelnytai kritikavo, kad alui dar reikia bręsti. Dar turiu kelis butelius, kažin, ar jau idealiai subrendo?
Beje, aš manau, kad pastabos yra labai svarbi namų aludarių konkursų dalis, jų jokiu būdu negalima atsisakyti ir visada, jei kalbama apie vertinimo būdą, kur nebus rašomos kad ir trumpos pastabos – pasisakau prieš. Pastabos padeda tobulėti.

K.: Keletą žodžių apie save, apie alų kurį verdi.
A.: Alų verdu be dviejų mėnesių trys metai, esu išviręs 25 virimus, apie 500 litrų alaus.
Mėgstu stipriai apyniuotą alų, todėl dažniausiai verdu angliškus ir amerikietiškus elius: ESB, IPA stilius. Taip pat savo geriausiems alums sukuriu ir etiketes. Pirmą kartą paragavęs alaus nustatau, kokios spalvos turi būti etiketė, tiesiog automatiškai ateina į galvą.

Ačiū už pokalbį!