Metai baigiasi liūdnai. Taip liūdnai, kad norisi verkt ir rėkt vienu metu. O priežastis paprasta: praktiškai visi paskutinių virimų alūs nurūgštėjo. O tie, kurie nenurūgštėjo yra labiau išimtis iš taisyklės, nei maloni rutina. Ir tai neprognozuojamai tęsiasi nuo vasaros pabaigos. Šiandien prakimšau paragauti vieną iš virimų – all grain – blogai. Paragavau fermenteryje dviejų savaičių fermentavimo lagerį – blogai. Ir tas „blogai“ seka mane kaip pikta šmėkla. Nusibodo žaisti loteriją ir nesėkmės atveju pilti partiją po partijos lauk.

Naminis bravoras uždaromas neribotam laikui. Karantinas.

Po naujų važiuosiu pirkti chemijos, pilsiu lauk VISĄ alų ir viską, kas susiję su alaus gamyba, dezinfekuosiu iš pagrindų. Ponasniekas minėjo, kad pradėjo prekiauja kažkokiomis šarminėmis priemonėmis, kurios ėda viską. Gerai, tegul patikimai suėda. Laukia titaniškas darbas. Vien pagalvojus apie perspektyvą išplauti ir dezinfekuoti ~300vnt. butelių kelia šiurpą. Bet nėra kur dėtis. Pavargau dėl nusivylimo. Ieškai, renki, verdi, fermentuoji, viską popini kaip vaiką – ir išpilt. Gaila ir laiko, ir pinigų, ir pastangų ir kantrybės. Bet niekur nesidėsi. Jei jau ir lageriai rūgštėja – reikia daryti išvadas.

Metų baiga tokia… minorinė. Tad jums, namų aludariai, linkiu, kad kitais metais visi alūs pavyktų ir nereiktų nei vienos partijos pilti lauk! Gerų metų, standžios putos ir paklusnių mielių ateinančiais 2013!

Einu paverksiu kamputyje… 🙂