Pasaulio pabaigos nebus. Tai mes vis suvokėme džiugų arba kam nors – pagiringą praėjusių metų gruodžio 22d. rytą. Vadinasi viskas, ko pri(si)dirbome liks. Tikėtina kas nors mokės sąskaitas už „išsigelbėjimo“ sodybų nuomą, kas nors – neapgalvotų kreditų įmokas, kažką šių metų rugsėjį pradžiugins naujagimis ir panašiai. Pasaulio pabaigos įtaka „ai, vistiek pabaiga – bus kas bus“ pasijuto ir „Švyturio“ aludarės sprendimuose. Kodėl? Mat eurolagerių karalienė išvirė… elį. Taip taip. Elį. Ir ne šiaip eilinį, o „Scottish ale“ kaip skelbiama ant etiketės.

Taigi, ponai ir ponios – ekstraordinarus rinkos lyderio sprendimas „Old Port Ale“ iš Klaipėdos:

Old port ale

Rasti ką nors konkretaus apie šį alų yra labiau nei sudėtinga. „Švyturio“ interneto svetainėje „klasikinė kolekcija“ jo neturi, pranešimai spaudai taip pat baigiasi ties praeitų metų lapkričiu ir pranešimu apie Adler Bock. Matyt pasaulio pabaiga patikėjo ne tik aludariai, bet ir PR’ščikai ir nutarė nebesivarginti viešinant naują produkciją. Nes nafyg? „Švyturio“ reklaminis mažmenos ir kultūros forpostas „GAP“ savo FB svetainėje tik informuoja, kad toks alus atsirado, jo rinkinys „du buteliai+taurė“ kainuoja 7.99Lt ir kad geriant jį dera užkąsti tuo, ką rasite GAP’o kulinarijoje: kepenėlės, morkos su medumi (!!!), specialiai marinuotos alyvuogės ir vytinta jautiena. Nerealūs deriniai, ypač – morkos. Bet ką daryt, jei degustacijos vyksta, o kulinarija daugiau nieko neturi? Tai va su kuo turi, su tuo ir derina. Tačiau aš dabar ne apie GAP. Aš – apie alų.

Pradžioje – apie alaus pakuotę. Klasikinis butelis iš „klasikinės kolekcijos“ su pigiu auksiniu kamšteliu, kurio kepurėlė padažyta raudonai, paliekant aukso spalvos tarpus pavadinimui. Pigus klasikinis blizgutis vietoj etiketės. Šį kart jis raudonos spalvos su auksiniais apvadais ir sunkiai įskaitomais auksinės spalvos užrašais.

Kas mane erzina šio alaus įvaizdyje – tai angliškas alaus pavadinimas. WTF? (KPŠ?)

Aš anglišką pavadinimą produktui, gaminamam Lietuvoje, galiu pateisinti tik tuo atveju, jeigu produktas iš esmės skirtas eksportui. Bet eksportas niekad nebuvo stiprioji „Švyturio“ verslo dalis. Gastarbateriai iš Kauno oro uosto (copyleft A.Užkalnis) šio alaus bičiuliams į Anglijos statybų aikšteles bei Norvegijos silkių fabrikus irgi neskraidins – alus sveria nemažai, pigios avialinijos tiksliai skaičiuoja bagažo kilogramus ir už cigaretes, kurios sveria mažiau, galima gauti daugiau finansinės naudos nei iš alaus.

Kodėl pavadinimas – angliškas? Dėl dabar įsigyvenusios mados viską vadinti angliškai? Žema…

Teigiama, kad alaus stilius yra „Scottish ale“. Bėda tame, kad škotiško stiliaus alus turi kelias rūšis:
Scottish Light 60/- (2.5 – 3.2% abv)
Scottish Heavy 70/- (3.2 – 3.9% abv)
Scottish Export 80/- (3.9 – 5.0% abv)
Scotch Ale aka Wee Heavy – (6.5 – 10% abv)

Perskaičiau visų stilių aprašymus ir nutariau, kad artimiausias stilius yra Škotiškas eksporto “80/-” alus. Tad vertinsiu jį kaip tokį.

Tamsaus vario spalva. Netvari, greit susėdanti puta. Aromate dominuoja karameliniai salyklai su šlapio skuduro natomis. Kaip ir dera komerciniam alui – jis idealiai skaidrus.

Skonis salykliškas, saldokas, juntami karameliniai salyklai ir beveik nejuntami apyniai. Atitikimas stiliui neprastas!

Prasideda nauji metai – ir aš pradėsiu naują tradiciją. Nuo šiol pateiksiu alaus vertinimą balais. Metų pabaigoje galėsiu apžvelgti per metus ragautą komercinį alų ir pateikti apibendrinimą.

Taigi: aromatas 5/10, išvaizda 7/10, skonis 6/10, bendras pojūtis 15/20. Viso: 2350 galimų.

Neblogas balas? Bet ir alus nėra blogas. Kol kas tai geriausia, ką pavyko pagaminti „Klasikinėje“ kolekcijoje. Iki tobulumo dar toli, bet bendras įspūdis neblogas.

Aš net žinau, kam patiks toks alus – jis patiks tam, kuris lojaliai geria „Švyturio Extra“, tačiau davus paragauti naminio alaus jis visais atvejais pasako, kad elis jam patiko labiau, nei lageris.

Derinant su maistu, aš prie šio alaus užkandai norėčiau sūrių ožkos sūrio pynučių – tokių teko ragauti Austrijoje. Dar tiktų ant grotelių kepta aviena, karštas užkandis kai į pievagrybius dedama mėlynojo pelėsinio sūrio, apvyniojama šonine ir apkepama iki šoninė paskrus.

Norintiems klonuoti šį alų sudėliojau receptuką, koks mano manymu rezultate būtų panašus į šį „Old port ale“.