Pravėrus „Špunkos“ duris užėjau į vidų ir prie baro stovinčio vyruko paklausiau:
-Jūs ne prieš, jei aš truputį pafotografuosiu?
-Ne, ne prieš. Ča Jūs ne pirmas toks šiandien…

Galvoje šmėkštelėjo įtari mintis, kurią nustūmiau šalin. Ir va tai tau: parvažiuoju namo, prisėdu prie kompiuterio, o bičiulis Gytis jau parašęs šio baro apžvalgą 😀 Ir sutapk tu man taip – tą pačią dieną, tik skirtingu metu nutarėm apsilankyti tame pačiame bare ir apie jį parašyti! Bet aš vis tiek rašysiu, o skaitančius perspėju – du įrašai ta pačia tema tėra smagus atsitiktinumas, kurio niekas neplanavo, o ir aprašantys – lankėsi tą pačią dieną, tik skirtingu metu. Tiek tos neplanuotos įžangos. Dabar apie pačią „Špunką“ Vilniuje.

Aš nemėgstu rašyti apie barus, mat rašyti apie barą yra taip pat subjektyvu, kaip kalbėti apie moterį – vienas liks be žado ir dar savaitę prisimindamas pasakos draugams, o kitas – praeis pro šalį, net nekreipdamas dėmesio. Taip jau yra ir nieko čia nepakeisi.

„Špunka“ – tai alaus baras Užupyje. Vilniaus rajone, kuris per pastaruosius penkiolika  metų pasikeitė neatpažįstamai. Iš vienos nesaugiausių miesto vietų šis rajonas virsta mažų jaukių barų, kavinukių, restoranų ir parduotuvėlių kvartalu. „Špunka“ nėra išimtis – mažutis jaukus alaus baras, kurio vidus daug mielesnis, nei išorė.

Angelas ir Špunka

Kaip rasti „Špunką“? Tai nėra taip lengva kaip visi pasakoja, mat tai nėra užeiga, šalia kurios stovi medinis lokys, bronzinis šuva ar kitas pižoniškas atributas, kokiais garsėja senosios obščėpyto įstaigos komerciniuose turistų takuose senamiestyje. Štai nuotraukoje – Užpio angelas. Matot jį viršuje? Gerai. Tai štai „Špunkos“ durys apatinėje, dešinėje nuotraukos dalyje. Ateikite iki angelo ir atsistoję šalia rasite „Špunką“. Dar galite orientuotis pagal „Šturmų švyturio“ parduotuvę – jie kaimynai. Tik štai „ŠŠ“ turi internetinę svetainę, o „Špunka“ dar ne. Bet viskam savo laikas.

Interjeras

Vos užėjus (atsargiai – durys nemėgsta aukštaūgių) į vidų atsiveria vientisa pailga erdvė, kurios didžiąją dalį užima masyvus medinis baras, o prie kitos sienos – eilutė aukštų staliukų su baro kėdėmis.

baras

Užėjęs nesuabejosi: tai – alaus baras. Ne kavinė, ne bistro, ne restoranėlis, ne knaipė be veido. Tai alaus baras gerąja to žodžio prasme. Būtent tokį alaus barą įsivaizduoju pavydėdamas vakarų europos gyventojams, kurie turi galimybę eidami namo po darbo užsukti bokalo alaus ir papasakoti bičiuliams naujai išgirstą anekdotą. Interjeras eklektiškas – tokia jauki betvarkėlė. Tačiau viskas kažkaip jaukiai dera tarpusavyje – ir sunkus, masyvus šiltas medinis baras ir metalo kaltiniai ant sienos, ir nuotraukos iš aludarystės momentų ir krosnelė, jaukiai rusenanti baro gilumoje.

Interjeras

Visa aplinka grubi, netašyta, nenuglamūrinta ir kartu – tokia jauki ir sava. Patalpa nėra didelė – suskaičiavau 17 sėdimų vietų, bet šurmuliuojant pilnu pajėgumu čia galėtų tilpti iki 25 žmonių vienu metu. Bare tyliai groja neįkyri muzika – ne per garsiai, kad trukdytų kalbėti; tiesiog tiek, kiek reikia jaukiam fonui.

Alus

Alaus pasiūla, kaip tokiam nedideliam barui, yra tikrai plati. Šešios pilstomo alaus rūšys, apie kurias jau rašė Gytis savo apžvalgoje ir gira. Alaus kainos yra vieningos – 6Lt. ir 8Lt. atatinkamai už „mažą“ ir „didelį“ bokalą, ir ši kainodara neišsišoka, lyginant su kitais barais. Yra ir pilstomos giros, kurios įpils ne tik gerti vietoje, bet ir parsinešti namo.

baras

Tiems, kas neragavo čia pilstomo „nišinio“ alaus – paprašykite „degustacinio rinkinio“. Gausite 6 stiklinėles su kievienu alumi vos už 10Lt ir vėliau galėsite išsirinkti labiausiai patikusį. Importinio alaus gerbėjams čia pilna alaus buteliuose – kievienam pagal norą, skonį ir pomėgius. Kainos nuo 8 iki 20Lt. už butelį.

Vilniaus Špunka

Dar viena gera naujiena – čia nėra jokių popsinių „švyturio bokštų/kalnapilių/grimbergenų/pilsEnerių/fizzų/kissų“. Norit širpotrėbo – eikit į obščėpytus. Rekomenduoju „Amatininkus“ ar panašias masines girdyklas.Ši vieta skirta ne tiems, kuriems alus yra „apšilimo“ priedas prie viskio irba degtinės, o tiems, kam svarbus alaus skonis bei jo pasirinkimas.

Maloni smulkmena – užsisakius alaus jį atneša kartu su mažu dubenėliu riešutukų. Aš taip to laukiau! Užsienyje vis pagalvodavau – na kas bus pirmas ir Lietuvoje prie alaus pavaišins riešutukais? Kur tau. Progresas nukeliavo link vienkartinių plastikinių bokalų ir pinigų, imamų į priekį. O štai – pavyko. Bent kažkas šią malonią smulkmeną atvežė ir pas mus.

DSC_2585

Maistas

„Špunka“ nėra pub’as, todėl norėdami sočiai pavalgyti tai turėsite daryti kitur. Bet mėgstantims užkandžiauti neteks nusivilti. Jau minėjau, kad „Špunkos“ kaimynai – „Šturmų švyturio“ parduotuvė ir kaimyniškos draugystės pasekoje „Špunka“ siūlo „Šturmų“ žuvis – rūkytas ar vytintas. Vėsinamoje vitrinoje pūpso sūrių kepalai, kurių taip pat galite užsisakyti kaip užkandą prie alaus. Praktiškai – viskas. Badu nemirsite, tačiau steiko nesitikėkite. Čia – alaus baras.

Baras dirba nuo 14 iki 23val. Alaus gausite iki 22val. – tokia tvarka. Internetinės svetainės nėra, neradau ir puslapio socialiniuose tinkluose. Tiesiog eikite prie Angelo ir dairykitės durų greta.

Aš neužsuksiu čia bokalo alaus po darbo – gyvenu tolokai ir visai priešingoje miesto pusėje. Tačiau kai man paskambins bičiulis ir pasiūlys „gal susitinkam pasišnekėti po bokalą alaus?“ – aš tiksliai žinosiu kur noriu šį bokalą „sušnekėti“.  Šį barą rekomenduoju visiems, kas Vilniuje ieško ramios vietos pabendrauti su bičiuliais, arba tiems, kurių svetys iš užsienio paklausia „koks jis – Lietuviškas alus?“.