Praėjusią savaitę tyliai nuskambėjo keli įvykiai, susiję su alaus gamybos ir prekybos taisyklių pakeitimu. Ketinau parašyti ilgą tekstą apie tai, kas slepiasi po trumpomis žinutėmis apie šiuos pakeitimus. Ilgai ir ramiai dėliojau tekstą galvoje, perdėliojau vėl ir supratau, kad rašyti apie tai beviltiška.

Štai viena priežastis:

„Seimas nustatė, kad alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausantys alkoholiniai gėrimai, stipresni nei 7,5 proc., turės būti parduodami ne didesnėje kaip 0,5 litro plastikinėje taroje, o silpnesnis alkoholis – iki 1 litro plastikinėje taroje.“ Suprask – alus iki 7,5 proc. stiprumo bus parduodamas 1L talpos PET pakuotėje. Ir įstatymų leidėjų atstovė pasididžiuodama išrėžia „Pagaliau išvysime iš Lietuvos bambalius“. Nei verkt nei juoktis. Kam įdomu – pasiskaitykite šį straipsnį ir dar šį. Išvadas pasidarykite patys.

O kol nedidelio protelio seimo narių galvose pavasariškai dauginasi tarakonai – aš mieliau papasakosiu apie įdomesnius dalykus.

Hibridinis alus.

Visi žinom, kad alus grubiai yra skirstomas į dvi kategorijas – elius ir lagerius, arba  technologiškai – į aukštutinės ir žemutinės fermentacijos alų, pagal parinktas mieles ir jų „darbinius“ reikalavimus. Dar trumpai nežinantiems – eliai fermentuojami šiltesnėje aplinkoje, jų fermentacija gana trumpa ir aktyvi. Lageriai fermentuojami vėsioje aplinkoje ir fermentacija vyksta lėčiau, nuosaikiau.

Tačiau yra dar viena alaus rūšis – hibridinis alus. Alus, kuris dažnai priskiriamas anomalijų kategorijai. Anomalija tai vadinama todėl, kad šios rūšies alus yra nei tipinis elis, nei tipinis lageris. Išskirtinė alaus savybė – fermentacija vyksta ribinėse temperatūrose, kuriose mielės dar gyvuoja, vykdo savo veiklą, tačiau tai nėra klasikinė, rekomenduojama „darbinė“ temperatūra. Kalbant paprasčiau – elis fermentuojamas vėsiai, o lageris – šilčiau, nei derėtų. Taip išgaunamos unikalios alaus savybės, kurios žavi netradicinio, įdomesnio alaus mėgėjus. Štai keli pavyzdžiai:

  • Kölsch. Alus, kuris gaminamas naudojant tipiškas lagerio žaliavas (pvz. pilsnerio salyklas), tačiau fermentuojamas elio mielėmis vėsiose temperatūrose. Pasibaigus fermentacijai alaus spalva būna blyški ir ūkanota (drumsta, matinė) todėl alus perpilamas ir „lageriuojamas“ – veik iki mėnesio laikomas +1C…+5C aplinkoje, kurioje jis nuskaidrėja ir susibalansuoja. Taip gaunamas skaidrus, salyklu kvepiantis, tačiau lagerį primenantis alus.
  • Altbier. Tai dar vienas netipinis alus, kuris priskiriamas hibridiniam gintariniam alui.  „Alt“ reiškia „seną“ virimo stilių (darant viršutinės fermentacijos alų) kuris buvo įprastas iki išpopuliarėjo lageris. Ryškus, salyklinio skonio alus fermentuojamas elio mielėmis pagal visas lagerio metodikas. Dažniausiai šio tipo alus yra sauso, juntamo apynių kartumo alus. Ir nors jis primena lagerį, naudojamos mielės – elio.
  • California Common. Tai visiška priešingybė, dar vadinama garų alumi (steam beer). Aukštose (turint omenyje lagerius) temperatūrinėse aplinkose fermentuojamas alus, naudojant lagerio mieles, pavyzdžiui 2112  California Lager™. Šios mielės neišsigimsta net ir esant +20C darbinei temperatūrai, kuri net ne visiems eliams fermentuoti yra tinkama kaip darbinė. Aromatingas, sauso ir traškaus skonio alus.

Yra ir kitų netipinio alaus pavyzdžių. Jie kitokie ir tuo yra įdomūs. Namudiniai aludariai neretai renkasi šio alaus rūšis tuomet, kai neturi tinkamų sąlygų gaminti tradicinių rūšių alų. Tai būna kompromisas, pereinant iš lagerių į elių sezoną ar atvirkščiai. Alaus mėgėjui šios rūšys yra puiki galimybė plėsti savo akiratį ir paragauti kitokio, savaip įdomaus ir netradicinio alaus.