Aludarystėje nepavyks pasiekti norimo rezultato be minimalaus įrankių ir priemonių rinkinio. Vienas iš tokių įrankių – termometras.

Termometras – tai pagalbinė priemonė, kuri dalyvauja visuose aludarystės etapuose, pradedant vandens ruošimu alaus gamybai ir baigiant jau išpilstyto alaus brandinime bei matuojant alaus pateikimo temperatūrą. Termomemtras dalyvauja skirtingose aplinkose – sausose ir šlapiose, vėsiose ir labai karštose. Be to jis turi būti patogus ir – tikslus.

Būtent dėl tikslumo aš rašau šį straipsnį, idant naujokai pasisemtų patirties ir neliptų ant tų grėblių, kurie mano praktikoje savo kotais skaudžiai daužė man kaktą.

Prieš pasakojant apie termometrus noriu pakalbėti apie jiems keliamus reikalavimus aludarystėje. Tam, kad termometras būtų tinkamas ir patogus naudoti jis turi atitikti kelis reikalavimus.

  • Tikslumas. Leistina paklaida +/- 1C. Ir ši paklaida turi būti konstanta. Jeigu paklaida bus „plaukiojanti“ – sulauksite nemalonių rezultatų. Pavyzdžiui jeigu termomtras meluos 5-6C gausite visiškai kitą rezultatą salinant, tekinant, fermentuojant ir (nor ne tokį žymų) brandinant. Rehidratuoti mieles rekomenduojama iki +30C t. Jeigu termotras meluos, kad rehidratavimui skirto vanden t yra +29C, o faktinė bus +35C ar daugiau – mieles galite ir numarinti, patys to nežinodami. O tada laužysit galvą, kodėl fermentacija taip ilgai neprasideda, o prasidėjus – kodėl alus nurūgštėjo. Priežastis bus paprasta: alaus mielės žuvo, o po kelių parų subujojo laukinės mielės (dar aludarių vadinamomis infekcija) ir alus fermentavimo metu nurūgštėjo. Taigi – patikimas tikslumas yra svarbu.
  • Greitis. Termometras rezultatus turi pateikti greitai ir aiškiai. Juk nenorėtumėte stovėti prie puodo su kaistančiu vandeniu ir įmerkę termometrą penkias minutes laukti rezultato. Vėliau – dar 5 ir dar. Toks matavimas taps erziančia kančia ir nepatogumu.
  • Aplinka. Termometras didžiąją laiko dalį darbuosis skysčiuose, todėl svarbu, kad jis nebijotų drėgmės ir (jeigu yra metalinės dalys) nebijotų korozijos. Darbinė temperatūrinė termometro aplinka bus 0..+100C. Renkantis termometrą atkreipkite dėmesį, kad jo darbinės charakteristikos tiktų šiam temperatūriniam intervalui.
  • Saugumas. Termometras turi būti patikimas ir saugus naudoti. Yra besinaudojančių, tačiau aš nerekomenduoju nautoi gyvsidabrinių termometrų. Sudužus korpusui ir gyvsidabriui išsiliejus į aplinką turėsite bėdos. Ar tikrai to reikia?

Iš asmeninės patirties sakau: rinkitės termometrą atsakingai ir netaupykite. Skūpus moka du kartus ir ši patarlė galioja termometrui. Aš pats išbandžiau net keletą skirtingų, kol išsirinkau man tinkantį, patinkantį ir patogų. O sumokėjau už visus.

Aludarystei tinkamus termometrus grubiai galima skirstyti į dvi kategorijas: „analoginiai“ ir skaitmeniniai.

Analoginiai termometrai

Pigiausias, paprasčiausias ir vienas populiariausių ir spiritinis termometras stikliniame korpuse. Štai, kad ir toks. Jis gana greit matuoja skysčio temperatūrą, yra atspariame cheminiams procesams korpuse, nereikalauja papildomos priežiūros – užtenka po naudojimo nuplauti, nušluostyti ir saugiai laikyti. Tačiau korpusas yra trapus ir su juo reikia elgtis atsargiai – kitai jis gali sudužti. Tai bus ypač nemalonu, jeigu suduš salinimo inde ar virimo puode. Be to, ilgainiui (pavyzdžiui sutrenkus) tokio tipo termometrai gali meluoti. Ir gana nemažai. Tad šis termometras tiks pradinukui, kuris nenori investuoti didelės sumos arba neįnoringam aludariui, kuriam nesvarbu didelė matavimo sparta ar pedantiškas tikslumas.

Kito tipo analoginiai termometrai yra su metaliniu korpusu ir tinkami įmontuoti į indus. Šio tipo termometrai neretai naudojami šildymo sistemose ir kitose stacionariose aplinkose, kur matuojama skysčių temperatūra.

termometras2

 

Dažniausiai toks termometras nugarinėje dalyje turi sriegį ir jį patogu įmontuoti į virimo, salinimo ar fermentavimo indo sienelę – matuojanti dalis bus skystyje, o skalė liks lauke. Nereiks niekur nieko kaišioti ir visada turėsite rezultatą prieš akis.

 

Tiesa, nebandykite to daryti emaliuotam puodui – gręždami skylutę termometrui pažeisite emalį ir toje vietoje puodas ims greitai rūdyti. Tačiau jis puikiai tiks aliumininiam, nerūdijančio plieno ar plastikiniam indui.

Yra ir kitokių termometrų, bet apie juos aš nesiplėsiu. Kur kas patogesni ir šaunesni yra

Skaitmeniniai termometrai.

Skaitmeniniai termometrai turi du pagrindinius privalumus: jie matuoja greitai ir tiksliai.

Ir du trūkumus: geri skaitmeniniai termometrai yra brangūs ir kaip ir bet kurie kiti elektroniniai įrenginiai gali sugesti.

Renkantis elektroninį termometrą būtinai atkreipkite dėmesį į jo tinkamumą dirbti jau minėtose aplinkos sąlygose bei atsparumą drėgmei.

Vienas pigiausių ir gana greitų yra termometras su ilga metaline kojele, prie kurios pritvirtintas korpusas su indikatoriumi ir valdymo mygtukais, atrodo panašiai taip:

 

Privalumai: pigus, matuoja greitai, gana tiksliai, tinkamas darbui su skysčiais.

Trūkumai: neturi jokių papildomų funkcijų, apie kurias papasakosiu vėliau, jo negalima išleisti iš rankų ir jis nėra stacionarus – teks kiekvieną kartą kaišioti termometrą į matuojamą aplinką, panašiai kaip ir spiritinį. Tik rezultatai bus parodomi greičiau, mat jis praktiškai neturi inercijos.

Aukštesnė elektroninių termometrų klasė – tai atskiri prietaisai su prijungiamu zondu. Šiuo metu aš naudoju štai šį:

termometras4

 

Jo esmė – daugiau funkcijų turintis įrenginys, kurio temperatūros matavimo zondas prijungtas lanksčiu laidu ir gali būti naudojamas universliai. Be to šis termometras turi kelias patogias funkcijas:

  • patogiai telpa delne ar prie matuojamo objekto. Aš jį padedu ant puodo rankenos, zondą įmerkiu į matuojamą skystį ir turiu temperatūrinį rezultatą.
  • turi informavimo f-ją. Galite nustatyti norimą temperatūrą (pvz. +65C) ir palikti puodą ant viryklės bei tuo metu užsiimti kitais darbais. Pasiekus norimą temperatūrą termometras supypsės, kad vanduo jau sušilo. Ta pati funkcija galio ir aušinimu – nukritus temperatūrai iki norimos prietaisas ims pypsėti.

Ir dar jis turi visokių privalumų, apie kuriuos galite pasiskaityti internete arba vartotoji instrukcijoje. Labai patogi taimerio f-ja, ji primins, kad prabėgo valanda ir metas tekinti misą, arba – kad prabėgo pusvalandis ir metas dėti apynius į verdantį alų. Na ir pan.

Trūkumai: jis gana brangus, jam reikės maitinimo baterijų, kurias reiks keisti, zondo prijungimo laidukas gana trumpas. Ir jis nepigus – norint tokį ar panašų įsigyt teks pakloti virš šimto litų. Kaina priklauso nuo gamintojo, modelio savybių, pardavėjo godumo ir pan.

Tokį prietaisą visada rasite bet kurioje elektronika prekiaujančioje fizinėje ar internetinėje parduotuvėje.

Dar vienas įdomus matuoklis – IR spinduliais temperatūra matuojantis termometras.

termometras5

 

Aš tokiu nesinaudoju, todėl apie jį trumpai.

Privalumai: naudoja nuotoliniu , bekontaktiniu būdu. Parodo konkretaus taško temperatūrą. Dirba greitai ir patogiai.

Trukumai: dar brangesnis, yra nusiskundimų, kad jie meluoja.

Mano galva jis labiau skirtas aplinkos, o ne skysčių matavimui. Jis bus patogus domintis aplinkos fermentavimo temperatūra, fermenterio korpuso, šaldytuvo vidaus, brandinimo vietos ir panašioms aplinkos temperatūroms matuoti. Skysčių temperatūros matavimui kontaktinis būdas yra patikimesnis.

Dar egzistuoja sudėtingesni termometrai su valdymo f-jomis. Pavyzdžiui pasiekus norimą temperatūros ir laiko pokytį jie imasi veiksmų. Jais galima valdyti kaitinimo ir šaldymo įrenginius, elektrinius siurblius bei kitus įrenginius. Tačiau tai jau ne tiek termometrai, kiek mikrokompiuteriai su temperatūros matavimo funkcija. Apie juos nepasakosiu, paliksiu šią dalį ateičiai.

Ir jau visai pabaigai – keli praktiniai patarimai iš asmeninės patirties:

  • nepirkite termometrų kinietiškose e-parduotuvėse. Jus gundys kaina, tačiau niekas negarantuos kokybės ir patikimumo. Pigesnis kinietiškas modelis gali pradėti erzinti korpuso nepatvarumu ir baigti – rezultatų klaidingumu. Perkant prekę Lietuvoje Jūsų turėsite 2 metų garantinį laikotarpį (tą užtikrina įstatymai), o kai suges kinietiškas – kam eisite skūstis?
  • tikrinkite termometrus. Net ir prabangūs ilgainiui gali išsiderinti ir imti meluoti. Patikrinti galite paprastai – dar mokyklose mums visiems aiškino, kad tirpstančio ledo t = 0C, o verdančio = +100C. Tikrinkite termometrus bent kas pusmetį. Nes ir šis įrašas atsirado tik todėl, kad maniškis termometras pradėjo niekingai mane apgaudinėti, o aš ilgai laužiau galvą „ką ne taip darau???“
  • jei yra galimybė – turėkite bent du termometrus. Paranojikai galės turėti dvigubus matavimo rezultatus, o atsargieji – patikimą atsargą. Termometrai genda ne tada, kai guli lentynose, o prisiklausę dėdės Merfio dėsnių jie niekšingai nustoja dirbti tada, kai Jums jo labiausiai reikia 😉