Apie Gediminą Navicką jau rašėme aptarinėdami 2012 Taurės rezultatus. Pernai finale Gedimino „90 min IPA“ tik papildomame teisėjų balsavime nusileido laimėtojui. Šiemet Gedimino alus vėl pakliuvo į finalą.

Papasakok apie save: kas esi, ką veiki ir t.t.

Esu IT specialistas, gyvenu Vilniuje, domiuosi fotografija, na ir žinoma darau namie alų. Beje, pastebėjau, kad nemažai Lietuvos namų aludarių arba susiję su IT, arba domisi fotografija 🙂

Kada pradėjai virti savo alų? Gal prisimeni kodėl?

Pradėjau virti prieš tris su puse metų, nes bendradarbiai gimtadieniui padovanojo aludario rinkinį. Iki tol galvojau, kad alaus gamyba yra labai technologizuotas procesas ir namie neįmanoma išvirti gero alaus. Aišku, pradžioje bandžiau daryti iš rinkinukų, tai pradžioje džiugino mane ir aplinkinius, bet paskui perėjau prie salyklų, nors ir dabar kartais neturėdamas laiko išverdu alų su ekstraktais.

Kiek iki šiol esi išviręs alaus partijų/litrų? Kokie stiliai mėgstamiausi?

Esu išviręs 31 partiją, nelabai daug kaip per tris su puse metų, bet deja neturiu laiko virti alų taip dažnai kaip norisi. Todėl labai apgalvoju ir planuoju kiekvieną virimą ir kol kas nė vienos partijos neteko išpilti, nors ir buvo nelabai pavykusių egzempliorių. Šiuo metu atvirasalus.lt skaitiklis persirito per pusę tonos, nors ten ir nėra užfiksuotos kelios pirmosios partijos. Mano mėgstamiausi yra amerikietiški ir angliški eliai, anksčiau darydavau labiau apyniuotus, šiuo metu eksperimentuoju su vasariniais variantais – šviesesniais, lengvesniais ir mažiau apyniuotais. Buvau pamišęs dėl IPA, bet praėjus pusantrų metų jau imu rimti 🙂

Papasakok šiek tiek apie savo alaus virimo įrangą, standartinį procesą.

Turiu du puodus po 13,5 litro, du fermenterius, šaldymo gyvatuką, dar visokių smulkmenų, niekas neautomatizuota, viską pilnai darau rankomis. Salinu fermenteryje, kartais kai noriu didesnės temperatūros kontrolės, salinu šaltkrepšyje. Procesą labai palengvina gyvatukas – kol neturėjau, misos šaldymas buvo labai didelis galvos skausmas, ypač vasarą. Šiek tiek vargstu su elektrine plyta, kadangi ilgai tenka laukti, kol užvirs vanduo ar misa, todėl niekaip negaliu pagreitinti savo proceso, ką bedaryčiau virimo trukmė gaunasi 7-8 valandos.

Iš kur sužinojai apie Aludarių taurę? Kodėl nusprendei dalyvauti? Kiek alaus pateikei, į kokias kategorijas?

Apie aludarių taurę sužinojau iš Atviro alaus svetainės, o taip pat per VAK’us. Renginys mane domina tiek kaip aludarį, tiek kaip alaus vertintoją, nes tiek pernai, tiek šiemet teisėjavau kategorijose. Šiemet pateikiau Amerikietišką kreminį elį į šviesiojo elio kategoriją, o taip pat savo Gedimino pilies rudąjį elį į rudojo elio kategoriją.

Kaip sekėsi? Ar tikėjaisi tokių rezultatų?

Amerikietiškas kreminis elis užėmė antrą vietą kategorijoje ir buvo dešimtas bendroje įskaitoje, maždaug tokio rezultato ir tikėjausi, tikslas buvo pirma vieta kategorijoje. Rudąjį elį pateikiau dar labai jauną ir jis užėmė kategorijoje pirmą vietą… nuo galo 🙂 Bet jums reiktų jo paragauti dabar 🙂 Žodžiu ir su antru alumi išėjo panašiai kaip tikėjausi.

Ar dalyvausi kitų metų Taurėje?

Būtinai dalyvausiu tiek kaip aludaris, tiek kaip teisėjas (jei bus suteikta galimybė).

Dalyvavai jau antroje taurėje. Palyginkite pernykštį ir šių metų renginius.

Manau, kad šiais metais vienos dienos formatas pasiteisino, reiktų tik pagalvoti apie labiau struktūruotą apdovanojimų ceremoniją ir apie afterparty toje pačioje erdvėje.
Aludarių lygis kyla, maloniai nustebino naujokai, kurie išverda tikrai puikų alų. Mano nuomone tai yra ir jų pačių, ir per keletą metų susiformavusios bendruomenės nuopelnas.

Ačiū už pokalbį. Teisėjauti būtinai pakviesime.

Fotografija Modesto Gailiūno, http://mgkolekcija.wordpress.com