Rūkiniai – tai rūkyta mėsa arba žuvis, taip pat yra gardus užkandis prie alaus. Deja, prekybos vietose retai rūkiniai būna gardūs, ir dažnai – brangūs. Mintis turėti savo rūkyklą man kirbėjo jau senai. Tačiau visada stabdė konservatyvus įsitikinimas, kad rūkykla – tai stacionarus pastatas su pakura, kuriam reikia vietos, priežiūros rūkant ir pan. Panaršęs internete radau įdomių idėjų, kurias realizavau dar praėjusį rudenį. Bet apie tai neskubėjau rašyti, mat norėjau ne kartą patikrinti savo kūrinį ir tik vėliau (įsitikinus, kad idėjos pasiteisino) papasakoti apie rezultatus.

Dabar aš galiu tvirtai teigti – galima turėti nedidelę, nebrangią, beveik „savarankišką“ rūkyklą, kurios dėka galima pačiam pasigaminti karšto rūkymo gaminių.

Trumpai apie rūkyklą: tai metalinė 200L talpos statinė, į kurios dugną įmontuota nedidelė elektrinė viryklė, kurios darbą valdo primityvus termostatas. Ant viryklės dedamas puodas su mediena, kuri kaitinama viryklės ima rūkti. Termostato dėka galima 5C laipsnių tikslumu reguliuoti rūkymo temperatūrą. Baigus rūkymą atvėsusi rūkykla užima nedaug vietos, yra patogi ir tikrai veiksminga. Man ji patiko, nes yra paprasta, ją galima pasidaryti pačiam per vieną savaitgalį ir kainuoja nedaug. Taigi – „step-by-step“ pasakojimas kaip pačiam pasidaryti elektrinę rūkyklą.

Visų pirma reikės šių medžiagų:

metalinės statinės su dangčiu, 200L talpos
dviejų ratukų ir baldinės 10cm aukščio kojos
portatyvinės „vienvietės“ elektrinės viryklės
universalaus elektrinio termostato 20-90C
elektros kabelio su kištuku
lėkštės riebalams rinkti
mechaninio termometro
metalinio puodo
grotelių arba iešmo
smulkių varžtelių, kampukų ir kitų nesudėtingų tvirtinimo elementų.

Rūkyklos gamyba prasideda nuo statinės paruošimo.

r-2

Jeigu statinės neturite – ją nesunkiai nusipirksite už 35-50Lt. Perkant statinę geriau rinkitės tą, kuri yra su nuimamu dangčiu, taip sutaupysite ir nereikės ieškoti rūkyklai dangčio. Statinę PRIVALOMA kruopščiai išvalyti. Anksčiau šioje statinėje greičiausiai buvo saugomi tepalai ar cheminės medžiagos, tad statinė prieš naudojant privalo būti nepriekaištingai švariu vidumi. Mano statinėje buvo tepalas, tad viską išpyliau, išvarvinau, vidų išdeginau. Vėliau nušveičiau degėsių likučius ir trejetą kartų išploviau su įvairiais buitiniais valikliais bei aukšto slėgio plovykla taip, kad sienelės viduje ėmė blizgėti tartum naujos. Statinę privaloma išvalyti tam, kad neliktų buvusių medžiagų, kurios rūkymo metu gali garuoti, įsigerti į rūkomus gaminius ir taip patekti bei nuodyti organizmą. Nepatingėkite ir atlikite šį darbą sąžiningai – juk sau darote.

Kai statinė nuplauta ir išdžiūvusi – galima pradėti montavimą. Statinės dugne išpjaukite apvalią skylę viryklei. Skylė turi būti vos didesnė už viryklės kaitinamo elemento dydį – kitaip tariant turi tilpti „tas pilkas blynas“, o viryklė prisitvirtins prie statinės dugno. Taip pat dugne prisukame du ratukus rūkyklos transportavimui ir vieną kojelę – kad rūkykla apačioje remtųsi trimis taškais į žemę.

Statinės apačioje, šonuose, kokie 5-10cm nuo apačios ratu reikia išgręžti 5-8 skyles 10mm skersmens. Jos skirtos oro paėmimui iš apačios.

Dabar galima imtis viryklės paruošimo.

Viryklę pirkite tik metaliniu korpusu. Aš nusipirkau panašiai tokią:

r-3

Ji kainuoja ~50Lt. Viryklės apačioje nusukame dangtį ir išimame viską, kas yra viduje, išskyrus kaitinimo elementą. Turi likti korpusas ir kaitinimo elementas su dviem pajungimo laidais. Gręžiame viryklės korpuse keturias skylutes ir prikniedyjame viryklę prie statinės dugno taip, kad kaitinimo elementas būtų statinės viduje.

Dabar galima montuoti elektrinę dalį. Aš prie statinės dugno iš šono prikniedyjau nedidelę metalinę plokštelę, kurioje įmontavau termostatą ir dar indikavimo lemuptę, išimtą iš viryklės – matosi, kuomet viryklė kaista, ir kada – ne. Dugne (visai prie krašto gręžiame skylutę, per kurią perkišame termostato termoporą ir pritvirtiname statinės viduje, prie sienelės. Termostatą įsigysite bet kurioje elektronikos detalių parduotuvėje. Aš pirkau tokį:

r-4

Kai pritvirtina viryklė ir termostatas bei lemputė – galima sujunginėti laidus. Vieną viryklės laidą sujungiame tiesiai su laidu, kuris turi kištuką. Kitą – nuosekliai per termostatą su kitu laidu kuris turi kištuką. Lemputę montuojame lygiagrečiai prie viryklės pajungimo laidų, už termostato. Laidus montuokite taip, kad jie nesiliestų prie metalinių korpuso ar viryklės dalių – korpusas nuo viryklės įkais ir gali išlydyti laidų izoliaciją. Montuodami laikykitės visų montavimo ir saugumo taisyklių.

Sumontavus elektrinę dalį galime apversti statinę ir sumontuoti likusias dalis.

Statinės šone, ties viduriu, gręžkite skylę ir įmontuokite mechaninį termometrą – jis parodys kokia yra temperatūra viryklės viduje.

termometras2

Tokių ar panašių termometrų rasite visose santechnikos parduotuvėse.

Dar reikia statinės viduje sumontuoti lėkštę riebalams surinkti – ji laisvai padedama taip, kad neliestų puodo, maždaug trečdalio statinės aukščio vietoje. Aš pirkau metalinę 40cm skersmens lėkštę, skirtą picų kepimui. Virš lėkštės veik statinės viršuje sumontuokite groteles arba skersinukus ant kurių bus padedami / pakabinami rūkomi produktai.

Dangtyje padarykite kokiu 50mm skersmens skylę – ji skirta dūmams iš rūkyklos išeiti. Rūkymo pradžioje ji turi būti uždaryta, kai prisirinks dūmų – šiek tiek praveriama, todėl patogu sumontuoti skardinį dangtęlį, kurį stumdant galima reguliuoti skylės atidarymą ir tuo pačiu – oro srautą.

r-5

Dar verta sumontuoti rankeną ant dangčio ir kitą – statinės šone, kad kilstelėjus vieną statinės pusę ji laisvai riedėtų ant ratukų.  Teisingai viską sumontavus statinės pjūvis turėtų atrodyti panašiai taip:

r-7

Tik mūsų atveju nebus naudojamos apačioje pavaizduotos grotelės ir šone esanti sklendė oro srauto valdymui.

Va kaip ir viskas. Dabar beliko prieš naudojant statinę gerai įrūkyti – tai ne tik paruoš rūkyklą, bet ir suteiks pirmų praktinių įgūdžių kaip ją valdyti.

Į puodą – aš rinkausi nedažytą špižinį puodą 5L talpos, kurį radau kažkuriame sendaikčių turguje – dedame medieną, susmulkintą į pjuvenas ir nedidelius kubelius. Puodą dedame ant viryklės, ant viršaus dedame riebalų surinkimui skirtą lėkštę, tada uždengiame dangtį ir jungiame rūkyklą. Užsidega lemputė, kad rūkykla kaista ir kantriai laukiame 10-20min. Štai, pasirodė pirmieji dūmai. Termostato pagalba sureguliuojame norimą rūkyklos vidaus temperatūrą. Beje, nenustebkite – kai mediena ims smilkti ir rūkti, o statinės viduje bus norima temperatūra – termostatas viryklę išjungs. Tai normalu, mat puodas smilksta pats, ir elektros nebereikia. Ji vėl įsijungs tik tada, kai smilkimas sumažės ir statinės vidaus temperatūra nukris žemiau norimos.

Viskas. Turite veikiančią rūkyklą už pora šimtų litų 🙂

r-8

Trumpai mano asmeninė patirtis: į 5L puodą dedu smulkintą obels ir ąžuolo medieną, užpilu alksnio pjuvenomis. Pradėjus rūkytis viskas dirba savaime ir nereikalauja priežiūros. Rūkymas +65C t trunka 2-3 valandas, todėl nesunkiai išsirūkysite žuvį, vištieną ar šonkauliukus.

r-9

Didesniems mėsos gabalams kiek pritruks laiko, todėl susmilkus visai medienai mėsa teks išimti, puodą užpildyti nauja mediena ir pradėti antrą rūkymo kartą. Taip gausite 6 val. rūkymo, ko dėka gusite karštai rūkytą kumpį, sprandinę ar kitą stambesnį mėsos gabalą.

Beje, rūkykla tiks rūkytam salyklui pasigaminti 😉

Gero dūmo!

P.S. nuotraukos ne mano, padrikai surinktos iš interneto pakampių.