Dar vienas įrašas apie sezoninį alų. Moliūgų alų.
Ruduo. Nuo medžių byra paskutiniai lapai, derlius sukrautas į podėlius, namuose jaukiai spragsi židinys, kurio vasarą net nesinorėjo, vėsi aplinka jau masina virti lagerius. Tačiau prieš juos būtinai reikia išsivirti tikro rudens simbolio – moliūgų alaus.
Moliūgų alus yra labai populiarus vakaruose, jo mada atkeliavo iš JAV. Šis alus tapo tikrų rudens simboliu ir kiekvienas, save gerbiantis, aludaris ar bravoras būtinai verda moliūgų alų. Tikslesnis apibūdinimas būtų „alus su moliūgais“, tačiau originaliai jis vadinamas „pumpkin ale“, tad ir aš šį rudeninį elį vadinsiu moliūgų alumi.
Taip, tai elis. Elis, skirtas šilumai ir paguodai darganoto rudens vakarais. Visų pirma, planuojant virti šį alų, dera jį kurti tokį, kad rezultatas būtų „pilno kūno“, gal kiek stipresnis nei įprasta (tarkim ABV 6,5% ar kiek daugiau) ir išraiškingai prieskoniuotas. Tartum obuolių pyrago ir karšto vyno draugas.
Moliūgų alaus variantų yra visokių įvairiausių – kaip ir mėgiamų barščių ar pyrago receptų: kiekviena šeimininkė žino patį geriausią. Yra net ir tokių, kurie šiam alui naudoja konservuotus moliūgus, tačiau aš laikausi nuomonės, kad visos žaliavos turėtų būti natūralios, kiek tai yra įmanoma ir moliūgų alų rekomenduoju virti tik iš šviežio derliaus.
Jeigu tikitės, kad aluje bus juntami moliūgai taip, kaip jie juntami moliūginėje sriuboje ar blyneliuose su moliūgais tai taip nebus. Moliūgai naudojami kaip karamelizuoto natūralaus cukraus prieskonis, o visi pagrindiniai (gal labiau tiktų sakyti – specifiniai) aromatai ar skoniai gaunami iš papildomai naudojamų prieskonių.
Taigi, turime krepšinio kamuolio dydžio, 3,5-4 kg. svorio moliūgą (panašiai tokio kiekio reikia 20L būsimo alaus) ir ketiname virti alų – nuo ko pradėti?
Žinoma, nuo žaliavų. Reiks salyklo – rekomenduoju rinktis išraiškingą, eliui skirtą bazinį salyklą, jį papildyti nedideliu kiekiu karamelizuoto salyklo, ir – jei norite tamsesnio alaus – salinimo pabaigoje misą papildyti skrudintu salyklu. Apynius dera rinktis tokius, kurie savyje turi rudeniškos gamtos aromatų ir aiškaus kartumo skoninių savybių – Hallertaur, Northern Brewer, Goldings, Saaz ar Fuggle. Dar reikės ir prieskonių, naudojamų kulinarijoje, tačiau apie juos kiek vėliau. Dar reiks Jūsų mėgiamo stiliaus mielių. Gana dažnai aludariai moliūgų alaus fermentavimui naudoja US-05 mieles, man labiau patinka mielės, sukuriančios angliško stiliaus elius, todėl pasirinkau MauriBrew Ale 514.
Žaliavas turim – galim pradėt alaus gamybą. Suplanuokite daugiau laiko šio alaus virimui – pasiruošimas taip pat nemažai užtruks. Visų pirma reikia paruošti moliūgą. Jį švariai nuplauname ir dideliu peiliu perpjauname į keturias dalis. Iš vidinės moliūgo dalies reikia išimti visą minkštimą su sėklomis. Tada moliūgo ketvirčius reikia dar labiau susmulkinti, kol gausime pusės delno didžio gabaliukus. Juos pašauname į iki +180..+200C įkaitintą orkaitę ir kepame 1-1,5 valandos, kol moliūgas dailiai paruduoja, o pats moliūgas tampa minkštu ir lengvai perduriamu šakute.
Ištraukę moliūgą nulupame jo žievę. Atsargiai – moliūgas labai karštas! Tačiau jis gana lengvai lupasi, prilaikant šakute ir naudojantis kepsnių žnyplėmis.
Beje, kad būtų greičiau – salyklą galite užpilti paruoštu vandeniu prieš išimant moliūgą iš orkaitės, taip moliūgą į salyklą sudėsite dar karštą ir jis neatvėsins misos.
Štai taip atrodo nuluptas moliūgas dubenyje
Kaip matote – jis lengvai tęžta, o paviršius yra gražiai apskrudęs ir kiek kietoka luobele.
Taigi, moliūgas paruoštas – metame jį į misą pas salyklą ir paliekame salinti valandai:
Vėliau viskas vyksta taip pat, kaip ir klasikinio elio gamyboje: saliname, po to sukeliame misos temperatūrą iki +78C ir po penketo minučių tekiname.
Nutekinus misą užverdame, ir paverdame apie 10min. neuždengtame puode, kad dalis vandens nugaruotų. Taip alus įgaus pilnesnį kūną ir bus sodresnis. Dedame karčiuosius apynius ir verdame pagal suplanuotą receptą. Likus 10min. virimo dedame airišką kerpeną alaus nuskaidrinimui ir papildomus prieskonius. Prieskoniai gali būti jūsų mėgiami, kiekvienas galite rinktis tokį derinį, kuris geriausiai atitiks jūsų įsivaizduojamo rudeninio alaus skonį ir aromatą.
Aš 20L alaus naudojau po 4g. cinamono lazdelių, vanilinio cukraus, malto muskato riešuto ir džiovinto imbiero miltelių, kuriuos pirkau kulinarijos skyriuje.
Leidžiame alui dar 10min. pavirti. Jei norite išraiškingesnio apynių aromato – baigus virti alų užgesinkite ugnį ir įmeskite aromatinių apynių. Leiskite jiems atsiskleisti keletą minučių ir tik tada pradėkite aušinti. Ataušusį alų nukoškite ir fermentuokite mielių gamintojo nurodytoje temperatūroje.
Štai ir viskas. Išvirus šį alų dabar dar spėsite juo pavaišinti bičiulius per helovyną. Arba – galite leisti jam ramiai subręsti vėsioje patalpoje ir pradėti mėgautis tik tada, kai iškris pirmasis sniegas.
Toks Vidmantas, dar žinomas kaip Nuolaida, savaitgalį socialiniuose tinkluose rašė: „Jei prie įvažiavimo į Vilnių daryti reidą – kas antroj mašinoj rastų bent po vieną moliūgą“. Ar ir jūsų mašinoje pūpsojo moliūgas? Jei taip – dar nevėlu virti tikrą sezoninio alaus atstovą – moliūgų alų.
No Comment