Į alusalus.lt klausimus atsako Andrius Jučas, kurio alūs šių metų Aludarių taurės finale užėmė 5-tą ir 9-tą vietas.

Papasakok apie save: kas esi, ką veiki?

Esu Andrius, man 30 metų. Pagal išsilavinimą, teisininkas. Jau 7 metai dirbu atliekų tvarkymo srityje, savivaldybių įmonėje kuri atsakinga už atliekų projektus, kuriuos aš ir įgyvendinu.

Nesi naujokas, bet iki šios Taurės turbūt buvai mažiau žinomas bendruomenei. Kada pradėjai virti alų, kiek esi išviręs, kokie tavo mėgstamiausi stiliai?

-Aš save vis dar laikau naujoku, yra dar nemažai erdvės eksperimentams kaip pvz. cask ale arba laukinių mielių gaudymas savo aluje, kai žydi vyšnios. Tuo juk ir žavi ta namų aludarystė 🙂 O alus mane senai domino, bet pirmą kartą akys atsivėrė, po berods 2008 m. kelionės į Belgiją. Tada supratau, kad alus gali būti ir yra kitoks, nei aš perku. Duvel’is ko gero ir buvo tas alus, kuris apvertė viską aukštyn kojom. Alų virt pradėjau dar 2012 m. gale, prieš tai ko gero gerą mėnesį skaičiau tiek lietuvišką Atvirasalus tiek užsienio forumus. Šiuo metu pagal AA skaičius esu išviręs beveik pusantros tonos alaus, tačiau pradžioje nemažai teko ir kanalizacijos gyventojus vaišinti nenusisekusiu ar infekuotu alumi. Kalbant apie mėgstamiausius stilius, kaip ir vieno tokio nėra, labiau pagal sezoną: šiltu metų laiku akys ieško pale ale’u, IPA ar witbier stiliaus, šaltesniu Belgiški stiprūs arba Imperiniai stout’ai. Panašiai ir verdant, stengiuosi įvairaus stiliaus alaus pasigamint, nors IPA ar pale ale yra mano favoritai.

Ši taurė tau jau antroji, ar ne? Šiemet laimėjai net 6 prizines vietas kategorijose. Papasakok apie tai, kaip ruošeisi šių metų renginiui.

Taip, tai antroji mano taurė. 2013 m. taurėje dalyvavau labiau pažintiniais tikslais, visiškai nesitikėjau jokių medalių, nes dar neturėjau pakankamos patirties. Šiemet jaučiau, kad galiu šį tą pasiekti, bet kad 6 alūs iš 7 teiktų pateks tarp prizininkų, sunkiai įsivaizdavau. Tiesa pasakius, labiausiai viltis dėjau būtent į tą kuris taip ir negavo prizo 🙂 Jei sakyčiau, kad nesiruošiau taurei, tai meluočiau. Alūs kuriems reikia bent jau 3 mėn. brandos, buvo suplanuoti dar žiemos metu.

IPA kategorijoje laimėjai pirmą ir antrą vietas. Turbūt tave galima IPA specialistu. Kokia turi būti gera IPA? Kas svarbu, kas ne taip svarbu?

Išties IPA yra tas stilius, kuris Lietuvoje vis dar sunkiai randa kelią parduotuvių lentynose, todėl kai pasiūla maža belieka tik pačiam išsivirt. Man pačiam labai patinka šis stilius, o kadangi jau nemažai teko ragaut IPA, tai pasidariau išrankus ir vien tik įprastos citruso aromatas jau manęs nežavi 🙂 Labai patiko Mosaic apynys, su kuriuo pavyko laimėt kategorijoj. Išvirt gerą IPA užtenka ir 1 apynio, svarbu žinot jo savybes. Anksčiau į receptą stengiausi dėti kuo daugiau ir įvairių apynių, bet vėliau pabandžiau tik su 1 ar 2 apyniais ir rezultatai man labai patiko. Salyklą renkuosi dažniausiai modifikuotą anglišką, šiek tiek karamelinio ar kvietinio, 66 C -67 C vienfazis salinimas, sausas apyniavimas, neretai dukart, va ir visa paslaptis.

Ar dalyvausi kitų metų taurėje?

Tikrai dalyvausiu ir jei leis galimybės – teisėjausiu.

Ačiū už pokalbį.