Tokio ryškaus įvykio kaip „Keulė rūkė“ atsiradimas nebuvo nuo tada, kai Lietuvoje duris atvėrė McDonalds. Ir tada prie McD ir dabar pas Keulę stovi milžiniškos eilės. Kada paskutinį kartą kažkas stovėjo eilėje 1,5val. norėdami gauti maisto? Nieks nepamena. O aš ir internetai – pamenam.

 

Vienų liaupsinami, kitų – nekenčiami, tačiau nei vieno nepaliekantys abejingais „Keulė rūkė“ sudrebino greito maisto gyvenimą sostinėje. Ir žinote, yra dėl ko. Bet apie tai šiek tiek vėliau. Pradėkime nuo pradžių.

Priešistorė

Apie tada dar tik pseudonimu buvusį „Keulė rūkė“ vardą aš išgirdau veik prieš metus, kuomet padėjau organizuoti „Raudonų plytų alaus dirbtuvių“ iššūkį namų aludariams. Rūšiuojant alų konkursui pastebėjau dar negirdėtą pseudonimą ir nusistebėjau receptu. Alus su bekonu. Tikrai taip – į alaus receptą buvo įtraukta ir kiauliena. Netikėta, ekstraordinaru ir neliko nepastebėta.  Alus gavo apdovanijimą kaip geriausias receptas kitokio alaus kategorijoje:

Vėliau pasklido gandas, kad Vilniuje duris atvers vieta, kurioje bus smoked bbq stiliumi paruošti šonkauliai. Prisipažinsiu nuoširdžiai: esu užkietėjęs gerai paruoštų šonkauliukų gerbėjas ir šios vietos atidarymo laukiau labiau, nei mano vaikai Kalėdų senelio dovanų. Ir štai, sausio viduryje tai įvyko – atsidarė durys į ten, kurie prie maisto driekiasi ilgiausios eilės ever. Aš čia bandžiau patekti 4 kartus – nepavyko. Pirmus du kartus atėjau per anksti ir pabučiavęs durų spyną nuspūdinau tolyn. Kitus du kartus liūdnai nužvelgiau eilėje stovinčių žmonių veiduose atsispindėjusią kančią ir nutaręs, kad nesu toks kantrus atidėjau bandymus geresniems laikams.

Galų gale, patiems „Keulė rūkė“ atstovams pašnibždėjus FB, kad mažiausios eilės būna ketvirtadieniais ir penktadieniais nuo 15val. – išbandžiau laimę penktą kartą. Dabar pavyko patekti vidun.

durys

 

Aplinka

„Keulė rūkė“ darbuojasi šalia stoties – Pylimo gatve kylant už Halės turgaus į viršų. Tai nedidelė patalpa, kurioje yra berods 24 sėdimos vietos (įskaitan ir palanges) bei baru atitverta atvira maisto ruošimo zona, kur galite stebėti kaip gimsta jūsų užsakymas. Paprasta, nepretenzinga, savotiškai jauku ir draugiška. Nors visi sėdi surėmę vienas kitam pečius – kiekvienas domisi tik savo maistu ir nesidomi kas vyksta aplink. Net ir tuomet, kai eiliniam laimingajam pranešama pašaukiant vardu taip, kad net ausis užgula. Čia viskas yra apie maistą ir visas dėmesys jam. Nes tai, ką gaunate prikausto ir nepaleidžia iki pabaigos.

Alus

Alaus čia vos 2 rūšys: „Raudonų plytų“ „Ungurio kojos“ ir „Bėganti kopa“. Kodėl čia nėra „Bocmano ūsai“ arba „Nežinomas krantas“ – aš nežinau. Ir tai labai stebina. Mano galva būtent pastarasis alus taptų puikiu deriniu su bbq šonkauliukais. Ir dar nustebau, kad „Raudonų plytų“ dirbtuvės neišnaudojo tokio šios vietos populiarumo ir neišvirė alaus, skirto gerti su bbq patiekalais. Suprantu, kad vienas baras 15 tonų neparduos. Tačiau artėja pavasaris, šiltasis sezonas, visi išsitrauks kepsnines ir siūlyti alų prie griliaus patiekalų reiktų jau dabar. Kad tuomet, kai grilius kūrensis niekam nekiltų klausimas „ką rinktis?“.

Matyt viskam savas laikas. Gal ir alaus naujo bus. Palauksiu.

Maistas

Maistas yra tai, vardan ko čia yra einama. Pasiūlymas paparastas: arba burgeris arba šonkauliai. Lygiai tiek, kad padarytum alkaną žmogų laimingu.

meniu

Kadangi pagaliau patekau – naudojuosi proga ir užsisakau abiejų. Mergina, priimanti užakymą, rekomenduoja papimpint burgerį pipirais ir sūriu. Sutinku ir sumokėjęs smalsiai stebiu kaip gaminamas mano užsakytas maistas. Kresnam barzdotam vyrukui griausmingai rinktelėjus mano vardą pasiimu medinius padėklus ir suleidžiu dantis į taip viliojančiai atrodantį maistą.

Pradedu nuo burgerio. Minkšta bandelė yra tobulo dydžio – ji nedominuoja skonyje, tačiau savimi prilaiko maistą, kad neiškristų. Sūris, retomis natomis juntami aitrūs pipirai, padažas su kopūstais ir … plėšyta bbq kiauliena. Žinot, kad ir koks tobulas ar nevykęs būtų jautienos burgeris, jis vis tiek bus jautienos – savita maltos jautienos tekstūra yra su niekuo nesumaišoma. O čia – visiškai kitokia, turtinga skoniu ir burnoje tirpstanti kiauliena. Kiauliena, kurios yra daug, kuri sprogdina skonio receptorius galvoje sukeldama mikro orgazmus. Dosnus, sodrus, išraiškingas, sotus ir taip beprotiškai guodžiantis burgeris. Tikėjausi, kad bus gerai, bet kad taip gerai – negalėjau net pasvajoti.

burgeris-fb

Foto pasiskolinta iš „Keulė rūkė“ FB profilio. Gal labai nesupyks?

Įveikęs burgerį suleidžiu dantis į šonkaulius. Jie yra tokie geri, kaip ir tikėjausi – mėsa nėra sausa, bet ji beveik krenta nuo kaulo. Šiuose šonkauliuose atsiskleidžia visas slow cooking’o džiaugsmas ir valgydamas supranti, kodėl nereikia skubėti. Būtent šiuo būdu paruošti šonkauliai yra tokie geri, kad norint išreikšti jausmus norisi keiktis. Nuoširdžiai ir iš peties.

sonkauliai

Kas žiūrėjot „House of cards“ tikrai pamenat epizodus, kai pagrindinis veikėjas metęs aukštosios politikos intrigas važiuodavo į miesto pakraštį pas juodaodį suvalgyti porciją geriausių šonkauliukų mieste. Tada žiūrėjau ir svajojau – kad vat ir man taip… Svajonės išsipildė su kaupu. Lipnūs pirštai, per smakrą varvantis padažas ir pilna burna fantastiškai gerai paruoštos mėsos. Tai geriau nei gerai.

O štai padažams aš turiu rimtų priekaištų. Padažas, kuris siūlomas prie bulvyčių blankus ir nuobodus. O padažas, kuriuo gausiai aplieja šonkaulius yra pernelyg saldus. Toks saldus, kad sotumą pajunti ne nuo mėsos kiekio, o nuo perteklinio cukraus kiekio. Žinot tą jausmą, kai apsivalgai saldainiais ir burnoje pasidaro saldžiai šleikštu? Šio padažo dėka vėl prisiminiau vaikystę ir perteklinio saldumo, užrišančio skrandį, jausmą. Ir dar viena blogybė, kad negali pasirinkti kitaip.

Burbu todėl, kad patys savimi šonkauliai yra nuostabūs. Ir padažas, kurio pilama itin gausiai, užgožia visą mėsos žavesį. Tekstūra lieka, tačiau skonio beveik ne. Labai linkiu keisti šią tvarką ir leisti klientams rinktis patiems. Pagaminkite dar kelis padažus – vieną aštrų ir ne tokį saldų, kitą – bbq padažą pagal geriausias amerikoniškas tradicijas ir padėkite buteliukus ant baro, šalia atiduodamų užsakymų. Tegul klientai balsuoja savo pasirinkimu. Aš mielai suvalgyčiau šiuos šonkaulius be jokio padažo, galėdamas mėgautis ta prieskoniuota glazūros plutele, kuri dailiai dengia mėsą. Deja, tokios galimybės nėra. O gaila.

Apibendrinant

Nedaugžodžiausiu – „Keulė rūkė“ maistas yra labai labai gerai. Tai, ko tikrai trūko Vilniui ir aš nuoširdžiai džiaugiuosi, kad jie yra. Gera naujiena nemėgstantiems laukti eilėse: jau dabar už „Keulė rūkė“ pastato vyksta darbai ir šiltąjį sezona jie žada pasitikti su erdvia lauko terasa. Kita gera naujiena – per šiemet jie pasižadėjo įrengti dar tris naujas vietas ir vienu metu pardavinėti po toną kiaulienos per dieną. Nuošridžiai linkiu, kad niekas nesutrukdytų ir šie pažadai taptų realybe kuo grečiau. Dar tikiuosi, kad alaus pasiūla padidės bent dvigubai ir pagerės situacija su padažais. Ir dar… ir dar aš viliuosi, kad jie gyvuos ilgai ir be kompromisų kokybei, kaip tą daro dabar. Aš pasižadu uoliai lankytis ir prisidėti prie šonkaulių naikinimo akcijos. Nes Dievas mato – tai ką jie daro yra gerai.

Keulė rūkė
Pylimo g. 66, Vilnius.

Internete: keuleruke.lt
FB: keule.ruke

 

laikas

 

 Vietoje pabaigos

Mikė pūkuotukas ir knysliukas atėjo prie ąžuolo, kurio drevėje gyvena bitės. Mikė sako:
-Knysliuk, darom taip: tu įlipk į ąžuolą ir suerzink bites. Tada iššok ir bėk antai už tos kalvelės. Bitės skris paskui tave. Ten yra bala, tu pūkštelsi ir pasislėpsi. O aš tuo metu iškopinėsiu medų.
Kaip tarė – taip padarė. Suerzino, nušoko, nubėgo, bitės išskrido iš paskos. Po kiek laiko ateina knysliukas visas sugeltas, sutinęs, nelaimingas:
-Mike, Mike, kodėl mane apgavai? Ten nebuvo jokios balos!
O Mikė pūkuotukas viena letena glosto išpampusį pilvą, laižo kitą meduotą leteną ir tingiai atsako:
-Eik šalin, bjaurus kiaule. Ir be tavęs pasaulis šlykštus.

Šiandien įverčiau burgerį, suvalgiau šonkaulius ir supratau, kad pasaulis tikrai būna šlykštus. Maloniai šlykštus.