Naminės aludarystės pasaulyje pasigendu informacijos apie tai kaip būsimą rezultatą įtakoja vienas ar kitas recepte naudojamas komponentas. Ko gero daugiausiai informacijos diskusijų pavidalu galima rasti apie vandenį ir jo cheminį paruošimą. Apie kitus alaus gamybos komponentus žinių lietuviškame internete randu mažiau. O gaila – ši informacija galėtų būti naudinga ir kitiems aludariams, kuriantiems naują alų arba stebint kaip elgiasi jau išvirtas alus.

Dar vienas rimtų aludarių patarimas visame pasaulyje: užsirašinėk. Mes kažką išbandom, gaunam naujos patirties, tačiau retai kada dokumentuojam šią informaciją. Ilgainiui ji pasimiršta ir vėl lipam ant seno grėblio. Tad tebūnie šie aludario užrašai apie patirtį su vienu ar kitu komponentu kaip archyvas ateičiai ir gal būt – naudinga informacija kitiems aludariams. Savo ruožtu prašau jūsų pastabų komentaruose. Ar tokio tipo informacija jums akutali, ar reikalinga, ar tęsti tokių ir panašių įrašų seriją, o gal tai nuobodu ir niekam neįdomu. Lauksiu atsiliepimų.

Pradėsiu nuo nesenai išbandytų mielių. Šį kartą tai MANGROVE JACK’S M84 BOHEMIAN LAGER. Esu išviręs ne vieną lagerį, naudojau skirtingas mieles, jos elgdavosi kiekviena su savitu charakteriu ir finale duodavo skirtingus rezultatus. M84 nėra išimtis.

Gamintojas, apibūdindamas šias mieles, sako jog tai klasikinės apatinės fermentacijos mielės skirtos skirto europinio lagerio ir pilsnerio stiliaus alaus gamybai. Fermentavimo metu pagamina elegantišką ir subalansuotą alų.

Atenuacija aukšta, flokuliacija aukšta. Rehidratacijos nereikia, fermentavimo temperatūra, kurios ribose pasiekiamas geriausias rezultatas,  yra +10..+15C. Tiek skurdžios informacijos rasite iš gamintojo pusės.

Aš norėčiau kiek patikslinti ir papildyti šią informaciją savo asmeniniais ir kitų namų aludarių pastebėjimais.

Visų pirma, perkant šias mieles, dera nepamiršti, kad standartiniam 20l virimui vieno pakelio neužteks. Pirkite du pakelius, arba – darykite starterį.

Antra pastaba: gamintojas teigia, kad šių mielių rehidratuoti nereikia, užtenka tiesiog suberti mieles į atvėsintą misą. Tai galimas scenarijus, tačiau klasikinė taisyklė, galiojanti ir šioms mielėms, rekomenduoja mieles rehidratuoti. Dauguma namų aludarių internete pastebi, kad rehidratavus M84 mieles vėsiame vandenyje jos yra gyvybiškesnės, greičiau pradeda fermentaciją ir rezultatas būna kokybiškesnis. Jei neturite laiko daryti starterį, tuomet bent rehidratuokite šias mieles stiklinėje virinto vandens, atvėsinto iki +20C ar vėsesnio.

Darbinė temperatūra pateikiama netiksli. Mano asmeninė patirtis: vykstant fermentacijai +11C aplinkoje po savaitės ji tiesiog sustoja. Startas greitas, tačiau jau po kelių dienų mielės pasidaro vangios, o po savaitės SG nustoja kitęs. Tad nereiktų tikėtis, kad prie +10C gausite gamintojo žadamą rezultatą. Kita vertus tai gera žinia tiems, kas neturi kontroliuojamos temperatūros ir pavasariop skundžiasi, kad nebegali dėl aplinkos fermentuoti lagerio. Šios mielės tiks ir esant šiltesnei aplinkos t.

Beveik visi internautai sutartinai sako, kad fermentacija yra lėta. Tas teisybė: ir mano alus su OG 1,056 fermentavosi 18 dienų. Tad 2 ar net 3 savaitės fermentacijos trukmės šioms mielėms yra normalus laiko intervalas. Maža to – rekomenduojama po fermentacijos lageriuoti alų bent 4 savaites, idant may produce acceptable beer (siekiant pagaminti priimtiną (gertiną) alų). Net jei neturite sąlygų tikram lageriavimui, perpilti nuskaidrinimui yra privaloma. Mielės sėda labai nenoriai. Nors po fermentavimo pirmos kartos mielės ant dugno užaugino gana nemažą (kaip lageriams) mielių pyragą, bet net ir perpylus nuskaidrinimui ant dugno vėl nusėdo nemenkas kiekis mielių. Ir pilstant jis dar nebuvo toks skaidrus, kaip žada gamintojas ir derėtų eurolageriui. Tikiuosi, kad brandinamas alus skaidrės. Gal būt verta pagalvoti apie ilgesnę sedimentaciją naudojant papildomą trečią perpilymą nuskaidrinimui.

Net ir nebrandintame aluje po fermentacijos juntamas švelnus salykliškas saldumas. Jis nėra erzinantis, tačiau sutinku su kitų namų aldarių nuomone, kad mielės labiau išryškina salykliškumą. Apyniai lieka tolokai antrame plane (vėlgi – lyginant su kitomis lagerio mielėmis). Aromatas neryškus, tačiau jame juntami lengvi saldžiųjų vaisių esteriai. Dėl pastarojo teiginio negaliu užtikrinti, kad taip bus absoliučiai visada, gali būti, kad šie esteriai susiformavo šiek tiek pašildant misą mielių darbingumo atgaivinimui. Nemalonių, erzinančių ar nepageidaujamų aromatų nepastebėjau. Dar besidomėdamas radau pastabą: In wort from simple grist bills, delicate malt flavors will survive. Beer fermented with this strain is generally rich and chewy without being heavy at all. Pritariu šiems teiginiams.

Apibendrinant: mielės neskubrios ir gan įnoringos. Netiks nekantriems ir silpnų nervų aludariams. Turintys kantrybės ir sąlygas kontroliuoti temperatūrą, padarius cold-crash’ą ir ilgą (bent 2 mėn.) lageriavimą galima pasiekti įdomių, nenuobodžių rezultatų. Nerekomenduoju šių mielių aludarystės pradinukams.