Vaje, kad pasipylė alaus naujienos, it iš gausybės rago! Jeigu prieš pusmetį dejavau, kad lentynose nuobodu ir pasigendu naujienų, tai dabar jų tiek, jog nespėju pirkti, nekalbant apie degustavimą. Jau senokai namuose nebuvo taip, kad stovėtų eilė alaus, kurį reikia paragauti ir aprašyti. Matomai visi, kas susiję su alaus verslu, rimtai nusiteikę pakovoti dėl vietos po saule lietuviško alaus rinkoje. Smagu!
Šį kartą kelios, bet tikrai ne paskutinės, lietuviško alaus naujienos.
Biržų alus. Munich helles lager. ABV 4,9%
Biržų alus tęsia tradiciją ir pildo savo „premium“ segmentą, pavadintą 1868. Priminsiu: pernai rašiau apie kelis šios serijos pavyzdžius, šiemet turim dar dvi naujienas.
Munich helles alaus stilius gimė Vokietijoje, kai istoriškai buvo sukurtas alus kaip priemonė konkurencijai su klasikiniu pilsner stiliaus alumi. Pagrindinės šio stiliaus savybės yra išraiškingas pilsner salyklo salykliškumas (koks bjaurus kalambūras, bet neturiu kuo jo pakeisti). Ragautas alus yra gana neblogai atitinkantis stiliaus reikalavimus. Skaidri ir švari gelsva spalva su ją dengiančia balta puta. Aromatas veik nejuntamas, kartais blyksteli metalo natos. Tai keista, nes butelis stiklinis, taurė švari. Iš kur tos metalo natos?
Skonis tvarkingas, plokščias ir kiek nuobodokas. Juntamas tvarkingas salykliškumas. Poskonis trumpas ir neįsimintinas. Tvarkingas, bet nuobodus alus. Paragauti verta, mano mėgiamu jis nebus.
Biržų alus. Munich dunkel lager. ABV 6%
Dar šiek tiek istorijos: Miuncheno dunkelis yra klasikinis rudas Miuncheno stiliaus lageris, kuris buvo sukurtas kaip tamsesnis, labiau salyklą pabrėžiantis alus, dalinai dėl santykinai kieto vandens. Pagal stiliaus reikalavimus tikimasi, kad aluje dominuoja turtingas ir sudėtingas Miuncheno salyklo skonis, dažniausiai su melanodinais ir skrudinta duona. Skonis gali būti saikingai saldus, bet neturi būti viską užgožiantis ir nemalonus. Gali būti jaučiamas lengvas karamelės, šokolado ar riešutų skonis. Degintas ar kartus tamsiųjų salyklų skonis nėra tinkamas, kaip ir labai išreikštas karamelinių salyklų skonis.
Deja su ragautu alumi taip nėra. Skonyje karamelės daug, juntamos ir skrudėsių natos. Ir aš jo tikrai nepavadinčiau sudėtingu ir turtingu. Bent jau man jis tokio įspūdžio nepaliko. Ypač, kai atmintyje lyginu su kitais ragautais šio stiliaus atstovais. Poskonyje dominuoja juoda duona, riešutų natos, razinų natos. Deja, kartu su viską dengiančia karamele. Toks jausmas, kad tai tas pats šviesusis, tik į jį papildomai dosniai įdėta karamelinio salyklo. Skubotas, neišbaigtas gaminys su noru įtikti neišlepintam provincijos segmentui. Taisytinas.
Kita naujiena yra alus, kurį gamina „Mažasis alaus cechas“. Kas tai? Informacijos nei ant buteliukų nei internete nepavyko rasti. Viskas, ką galima sužinoti yra platintojas, 3BS, dar žinomas kaip „Beer barrel“.
Tad kas šis mažasis alaus cechas? Visiškai plikas startuolis ir naujas rinkos žaidėjas? Ar tai partizaninis kažkurio didesnio bravoro bandymas tapti craftininkais su aliuzija į „Raudonas plytas“? Nežinau. Bet tai tik į gerą – nebus išankstinių nuostatų ir ragaujant alų tikiuosi daugiau objektyvumo. Pradėkim.
Mėnulio takas. 14EBC, ABV 5,2%
Pirmas į taurę bėga kvietinukas. Balta, porėta, netvari puta. Drumsta, tamsių šiaudų spalva.
Aromatas gana neryškus, uždaras. Tai nėra tas kvietinis, kurio aromatas pasklinda dar bepilant alų į taurę. Dominuoja lupamo mandarino aromatas, pasistengus galima užuosti kivi, gal kiek kalendros.
Skonis sausas, kupinas gaivios rūgšties, mandarinai dominuoja ir skonyje. Jausmas lyg per Kalėdas, tik tie mandarinai tokie… chm… sintetiniai. Poskonis trumpas, sausokas, su rūgštele, nemaloniai nuteikianti gomurį. Lyginant su kitais lietuviškais kvietinio alaus flagmanais šis alus nedžiugina, yra sunkiai geriamas.
Jūros kranto šviesusis alus. 11EBC, ABV 4,8%
Skaidrus, tamsaus vario spalvos alus su balta, netvaria puta. Karbonizacija vidutinė, link mažos.
Aromatas uždaras, veik nejuntamas, dominuoja pilsnerio salyklo natos. Uostyčiau aklai – sakyčiau eilinis beveidis eurolageris.
Skonis nuobodus, poskonis trumpas, alui trūksta kūno, jis vandeningas. Ką jis man primena? Ragaujant kankina nemalonus dejavu jausmas.
Laužo liepsna. 59EBC, ABV 5,4%
Alus atrodo patraukliai. Kadangi „tamsusis alus“ nėra stilius, todėl vertinu tik bendrą įspūdį. Daili, skaidri tamsaus rubino spalva, kreminė puta.
Deja, aromato ir vėl nėra. Jis toks pats vadeningas, jam trūksta kūno ir sudėtingumo. Toks jausmas, kad į šviesų alų įdėjo karamelinio salyklo ir paleido kaip „tamsų“. Poskonis gana trumpas, saldokas. Nuobodus, beveidis alus.
Pievų rūko. Nefiltruotas. 14EBC, ABV 5,0%
Alus lengvai drumstas, su balta, didele puta. Vėl be aromato. Tai tas pats šviesusis tik su drumstumą sukeliančiomis priemaišomis? Ilgai ir nuosekliai ragauju abu pavyzdžius keldamas tai vieną, tai kitą taurę. Ragauju ir įsitempęs lyginu. Na nesiskiria alus taurėse. Išskyrus išvaizdą daugiau skirtumų nėra. Nykus, nuobodus, beveidis ir neįdomus alus. Štai taip, dabar jau galite (ap)spjaudyti mane komentaruose.
Kas tas „Mažasis alaus cechas“? Informacijos nėra. Su komunikacija ir viešinimu, pristatant naują produktą (įvedant į rinką, jei taip norit) taip pat blogai kaip ir su alumi. FB puslapyje keli neinformatyvūs įrašai. Interneto svetainės apskritai nėra, tik domenas užregistruotas. Nu labai blogai. Viskas kreiva: pradedant etikečių klijavimu ant butelio ir baigiant komunikavimu. Neturit pinigų? Na tai bent intrigą kokią suregzkit, nusipirkit FB laikų iš mokinukų, papasakokit kaip jūs braidėt po pievas pienių rūke ir sėdėdami prie laužo žiūrėjot į jūros krantą. Dabar viskas tylu, liūdna ir tuščia. O gal tai bandymas komunikavimą suderinti su pagaminto alaus stiliumi? Net kamštelių kolekcininkai neapsidžiaugs, mat visi kamšteliai yra vienodai juodi.
Ir kas čia per stilius? Šviesus, tamsus, nefiltruotas ir kvietinis. Ach, kokia išieškota craft’o tendencija. Such wow.
Cecho pameistriai ir meistrai – aš žinau, kad skaitysite šią apžvalgą. Išsiduokit: tai nevykęs „Rinkuškių“ bandymas išstumti savo produkciją naujoje taroje su šleivomis etiketėmis? 😉
Jeigu ne – sveikinu vyrai. Jūs nusileidote iki „Rinkuškių“ lygio. Kur tai yra? Ties grindjuostėmis. Kalbant tiksliau tai kiek aukščiau – per išpiltą alaus bokalą. Liūdna, net pikta. Veltui išmesti pinigai.
išsisukinėja? ignoruoju iš karto. kita vertus, kažkas sako: bando kopijuoti rauodonas plytas. Atleiskit, ar tai verta kopijavimo?
Su tuo ar rašyti gamintoją gal atsirado kokių naujų pakeitimų.nes daugelis dabar nerašo kas gamintojas.ant Vilkmergės alaus tik pakuotojas KTG.maxima ant savo alaus brandu irgi rašo pardavėjas Maxima nors neseniai dar rašė kas gamintojas.SANITEX ant savo Žalčio ir kito alaus neberašo kas gamin tojas.ir taip toliau.
O, įdomu, neatkreipiau dėmesio. Reiks pasidomėt. Aš žiūrėjau 2012 m. alaus reglamentą, kuriame rašoma:
„60. Alus ir alaus kokteiliai ženklinami pagal Lietuvos higienos normos HN119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 677 (Žin., 2003, Nr. 13-530), kitų teisės aktų, reglamentuojančių alkoholinių gėrimų ženklinimą, bei šio reglamento 61 punkto reikalavimus.“
Tuom tarp minėtos higienos normos įstatymo pradinė 2002 m. redakcija turėjo reikalavimą Lietuvoje pagamintiems produktams privalomai žymėti gamintoją (tuo tarpu pagamintiems ES – ne). Tikėtina, kad po Lietuvos įstojimo į ES buvo priimtos pataisos, paveikusios tam tikrus įstatymo punktus, įskaitant prekių žymėjimą. Reiks pasidomėti.
Bet kuriuo atveju, tokia praktika ydinga ir naudinga tik nesąžiningam gamintojui ir pardavėjui.
Jei paaiškint populiariai – pagal dabartinį įstatymą bet kurį produktą gali žymųti tik platintojo adresas, bet tada jis o) ne gamintojas 100 proc. atsako už visus veiksmus, baudas ir t.t. Tuo ir naudojasi. Dar būtina nurodyti valstybę arba EU kaip kilmųs šalį, jei nesutampa su platintojo. Pvz. Kapitono alus yra platinamas Bennet, bet kilmės šalis nurodyta Baltarusija. Tokie vat įstatymai. Ir čia ne tik alui – pažiūrėk ir kitus maisto produktus, panašiai yra daroma. Kad ir ta pati maksimos linija – visur nurodytas tik platintojas maksima. Kur pagaminta nenurodoma, tik šalis.
Nesažininga – bet pagal įstatymus. Ir ne tik mūsų bet ir EU. Tai kad čia aludariams tik garbės reikalas rašyti ar ne kur pagaminta…
Panašu kad viskas taip ir yra, kaip čia aptarėt. Diskusijose jų facebooke, MAC išsisukinėdami netiesiogiai pripažino, kad specialiai nuslėpė gamintojo vardą (bandydami komentaruose manipuliuoti informacija apie alaus reglamentą). Priminsiu, kad bravoro žymėjimas yra būtinas pagal Lietuvos įstatymus, tiksliau pagal produktų ženklinimo įstatymą ir Lietuvos higienos normos HN119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“.
Net Raudonos pltytos, kurios irgi skiedžia pasakėlę apie „mažą bravorą“, ir tos kažkur etiketėje mažytėm nematomom raidėm rado kur parašyti, kad pagaminta ŠUA.
Nėra nė kalbos, kad toks piktybinis manipuliavimas yra ydingas ir klaidinantis vartotoją.
Kad patys beer barrelio darbuotojai nieko neraukia. Paklausius, kas čia per bravoras, vienas užtikrintai atsakė, kad čia raudonų plytų reikalas, kitas- „ai, čia nauja maža daryklėlė“.
iš visų kvietinis tik patiko, tikrai nepasakyčiau kad tas pats kaip Vilniaus kvietinis, kuris man yra antras pagal blogumą iš kvietinių.
jiems liepta taip sakyti 😀
Kam išmesti pinigai o kam ir susitaupė :))) gerai kad nepaskubėjau.
Aš tai skaitau, kad tas Cechas yra ham-fisted bandymas griebtis Raudonų plytų modelio, tik dar labiau nepavykęs.
Mažasis cechas = Vilniaus alus kitom etiketėmis… nusipirk VA atitikmenį ir sulygink 😀
Mažas alaus cechas – tai beer barelio įkurta firma, kuri pateikia Vilniaus alaus verdamą produkciją (manau pateikinės, kad Vilniaus alus jiems verda specialiai, bet ragaujant vieną šalia kito, kažkaip sunku skirtumus rasti).
Dėl svetainės, tai jie nors domainą nusipirko, nes apynių virtuvė pradžioje reklamavo ant butelio, bet nebuvo nusipirkę 🙂