Kažkada liepos pabaigoje bus vieneri metai kaip verdu savo alų. Pagalvojau, kad reikia apibendrinti savo trumputę patirtį. Pats jau pradedu užmiršti pirmųjų savo alų skonį bei virimo detales. Kadangi tai buvo mokymosi metai, reikia užsirašyti išmoktas pamokas.
Pirmieji du bandymai buvo iš apyniuotų Muntons ekstraktų. Pirmąjį fermentavau gal 32*C temperatūroje :). Bet kaip visi žinome, pirmasis alus pačiam sau niekada blogas nebūna. Antrąjį fermentavau jau vėsiau – „tik“ 25*C. Keletą butelių pavyko brandinti apie 2 mėnesius. Puikiai prisimenu sidro, skiesto alumi, skonį. Ką išmokau, paklausite? Sužinojau kas tai yra alaus mielės, išmokau išpilstyti į butelius 🙂 Svarbiausia, kad buvo demistifikuotas pats alaus darymas. Supratau, kad pats galiu pasidaryti alų, o jeigu būsiu atkaklus, tai kažkada tas alus gal būt patiks ne tik man ir tiems, kam jis „privalo“ patikti.
Kokie būtų mano patarimai, gaminantiems alų iš apyniuotų ekstraktų? Tokie patys, kuriuos rasite visuose forumuose. Pirma, išmesti mieles ir nusipirkti naujas, atitinkančias stilių. Antra, pasistengti fermentuoti tinkamoje temperatūroje. Trečia, pradėti virti alų iš salyklo ekstrakto, o dar geriau – iš salyklų, vadinamąjį „all-grain“.
Alus #1 – Pirmasis elis
Paprastas eliukas iš belgiško ekstrakto plius carapils’as, 18 IBU, US-05 mielės. Tiesą sakant, šito alaus skonio nebeprisimenu, bet dabar pakankamai gerai įsivaizduoju. Pamokos? Išmokau „mirkyti“ grūdus, pirmą kartą viriau misą, dėjau apynius. Ką žinau dabar, ko nežinojau tada? Žinau, kad tas mirkymas neturi būti toks mirtinai tikslus temperatūrų ir laiko prasme. Tiesiog reikia ištraukti spalvą, skonį ir kažkiek cukrų. Žinau, kad su tokiu pat pasisekimu, tas spalvas ir skonius galima sudėti jau besifermentuojančią misą.
Alus #2 – Antrasis elis
Techniškai tai pirmojo elio klonas, tik pradėjau tyrinėti naujus salyklus, apynius ir mieles. Skonio, pamenu, buvo daugiau, nei pirmąjame. Paskutinieji buteliai buvo skanesni už pirmuosius. 14 proc. karamelės recepte nėra visiškai nekaltas dalykas. Pamenu galvojau ar ne per daug jos čia.
Po šitų dviejų alų pasijutau tvirčiau ir subrendau rimtesniam alui 🙂 Apie tai, kitame įraše.
[…] Gytis verda alų Gyčio namų bravoro tinklaraštis Skip to content Į pradžiąApie mane ← Mano alus: išmoktos pamokos. Alus #1, #2 […]
sveikinimai pirmojo gimtadienio proga, kolega;) naudingi užrašai, po 10 metų bus įdomu paskaityti. beje, įdomi mintis kad atmirkytus salyklus galima sudėti jau fermentacijos metu. kodėl gi ne, dar įdomiau būtų pagal tą patį receptą bet va taip skirtingai „nuspalvintus“ alus paragauti vieną šalia kito.
[…] Mano alus: išmoktos pamokos. Alus #1, #2 | Gytis verda alųatvirasalus.ltKažkada liepos pabaigoje bus vieneri metai kaip verdu savo alų. Pagalvojau, kad reikia apibendrinti savo trumputę patirtį. Pats jau pradedu užmiršti pirmųjų savo alų skonį bei virimo detales. Kadangi tai buvo mokymosi metai, reikia užsirašyti išmoktas pamokas. This entry was posted in Be kategorijos. Bookmark the permalink. ← SavasAlus.lt naujienų srautas iš FB 2011-07-18 […]
Įdomi istorijos pradžia. Įtariu ne vienas namūdininkas panašiai pradžią prisimena.
Mano atveju pirma dalis buvo prasėdėta prie bokalo stebint kolega Gediminą (GiN) veiksme. Bet tai nėra blogai – daugiau alaus, mažiau darbo. O ir užsikreti naminio alaus idėja. 🙂
Apie skonį šių alų būtų gerai net dar daugiau – naudinga renkantis receptą. Kartais svarstau galimybę išsivirti greito alaus, tai vadinas ekstraktą reiktų į pagalbą pasitelkt.
O svarbiausia – laukiam kitos dalies 🙂