Kaip visi Lietuvoje žinome, be chemijos aludarystėje žingsnio nežengsi. Jeigu netikite, paskaitykite komentarus kokiame nors Delfyje. Žinovai konstatuoja – visas alus „iš chemijos“.
Šiandien bravoro diena. Verdu lengvą biteriuką. Viena kita minutė laisvesnė būna, kaip taisyklė. Prisimindamas mokyklinius laikus ir 6 chemijos pamokas per savaitę, sumečiau skaičiuoklę.
Skaičuoklė skaičiuoja 2 dalykus:
- Tam tikros koncentracijos fosforo rūgšties svorį pagal tūrį (pvz.: kiek sveria 10 ml 21,94% fosf.rūgšties?)
- Fosforo rūgšties tirpalo koncentraciją, kai 85% fosf. rūgšties tirpalas skiedžiamas vandeniu (pvz. imu 50 g 85% fosf.r.tirpalo ir 200 g(ml) vandens, kokia bus gauto tirpalo koncentracija?)
Kam to reikia? Vandens paruošimui naudoju braukaiser skaičiuoklę, bet ten fosforo rūgšties kiekis pateikiamas mililitrais. Tarkime 21,9 ml. Kaip juos man pamatuoti? O su svarstyklėmis tai minutės darbas. Tik reikia tikslų svorį žinoti. Tam padeda nr.1.
Fosforo rūgštis parduodama kristaliniame pavidale arba kaip 85% tirpalas. Nors ši rūgštis nėra labai pavojinga net koncentruota, bet vis tiek nejauku. Man geriau naudoti silpnesnį tirpalą. O kaip paskaičiuoti, kokios koncentracijos tirpalas gavosi? Here you are – nr.2.
Skaičiuoklės nuoroda (Google Docs). Nedidelės paklaidos dėl apvalinimo.
[…] […]
Ačiū Gyčiui už puikų post’ą!
Manau vandens cheminė sudėtis yra VIENA PAGRINDINIŲ vietų, kur galima fine tune’inti alaus skonį ir aromatą. Ne veltui skirtingi alūs verdami skirtingose pasaulio vietovėse, kur skiriasi vanduo.. Šviesiam vienas vanduo, tamsiam kitas..
Teigti, jog vanduo nedaro įtakos alaus skoniui gali tik pradedantysis. Arba tas kuris pripratęs prie aukštaitiško savos gamybos ‘molio’, ir jam bet koks bent kiek geresnis alus permuša tą molio skonį.
Žaldokai, dėl stauto ir porterių aš turėjau kurį laiką problemų. Problema buvo aplaidumas sparginimo metu – sparginau didesnės nei 79C temperatūros vandeniu, todėl išsiskirdavo taninai, kas suteikdavo tokį aitrų, rūgštų skonį. Nujaučiu, kad pas tave bus ta pati problema! Aišku, virdamas stautą, pabandyk paderint vandens ph aukščiau nei 5,3! Kokius 5.6 pabandyk, jei turi ph matuoklį.
Nesutinku. Jau pats faktas, kad apie vandens cheminę sudėtį taip dažnai ir visur diskutuojama, patvirtina to svarbą. Drąstiškai nesąmone vadinčiau tik labai gerai argumentuodamas 🙂 Kas liečia daugumą šviesaus ir pustamsio mano virto alaus dėl vandens daugiau mažiau „nesiparinu“. Tačiau niekaip negaliu pagaminti padoraus stauto. Ir manau to priežastis yra vanduo.
RO skiedžiu su krano vandeniu. kartais ir dedu papildomai druskų.
dėl vandens ir alaus skonio, tai kaip nauja vieta, taip vėl visi tas pačias nesąmonęs kalba. nuo vandens alus nebus blogas, jis bus kitoks tiesiog, į tilių nepataikys
Jo, čia pritarsiu Naminiui – ruošiu su tyru antakalnio vandeniu. Kolkas ypatingų nusiskundimų neturiu skonyje (nebent pats prisižaidžiu, kas nėr labai sunku) 😉
ką čia kovot. statai RO filtrą ir baigta. tikrai geresnis variantas nei pilti chemiją
O į RO vandenį druskų papildomai nededi? Ta pati chemija. Bet RO geriau nei rūgštis, su tuo nesiginčiju.
Kovoju su šarminiu kietumu aka vandens šarmingumu. Mano chinook’o vavsa irgi su fosforo rūgštimi, beje 😉
Aš ir savo espreso kavos aparatui vandenį specialiai ruošiu, kad kalkės nesikauptų 🙂
Nu tikrai baisokai skamba 🙂
As tai imu vandeni is krano, Vilniuje, visada alus geras gaunasi 😛 Bet aisku suprantu ir toki zaidima, ypac jei chemija prie sirdies, man asmeniskai ji nelabai suprantama…