Visų lageristų džiaugsmui naujasis lagerių sezonas nenumaldomai artėja. Patys nekantriausieji jį jau pradėjo. Pats laikas ir man sudaryti lagerių virimo planą. O tuo pačiu prisiminti ir įvertinti praėjusio sezono lagerius bei pasikartoti išmoktas pamokas. Gal nuo jų ir pradėsiu.

#6 — Afrolietuvis

Pirmąjam lageriui pasirinkau schwarzbier’ą-juodąjį alų. Dabar jau nebeprisimenu, kodėl pirmas turėjo būti švarcbyras. Žiūrint į receptą labai tikėtina versija yra ta, kad norėjau sunaudoti juodą ekstraktą. Mieles po ilgų svarstymų pasirinkau Fermentis S-23.

Kiek prisimenu, pirmas įspūdis buvo „trūksta skrudinto salyklo skonio ir per daug šokolado“. Tą pasistengiau ištaisyti kitu savo alumi. Apie šitą galiu pasakyti, kad po maždaug 2 mėnesių tapo visai geriamas, o dar po dviejų – net ir sąlyginai neblogas. Bet šio recepto nekartosiu.

#7 — antrasis švarcbyras aka Aitrusis švarcas

Matau pastabose parašyta:“ Toliau ieškau savo schwarzbier’o skonio. Šį kartą dariau su skrudintu salyklu ir labiau apyniuotą“. Tarkime, turite užduotį nužudyti lagerį naudodami tik salyklus ir apynius. Štai kaip jūs tai darote: 8 proc. skrudintų salyklų, 32 IBU, 15g apynių skoniui (20 ltr).  Turiu prisipažinti, kad sugebėjau įveikti tik 3 ar 4 šio šedevro butelius. Likę litrai keliavo tiesiai į kriauklę.

Jeigu jūs esate iš tų, kurie gali pasimokyti iš svetimų klaidų, tada sakau: daugiau nei 5 proc. skrudintų salyklų + daugiau nei 27-28 IBU yra mirtina kombinacija jūsų lageriui.

#8 — Lageriukas

Po visų tų nuotykių norėjosi kažko garantuoto. O tuo pačiu ir išbandyti Miuncheno salyklo skonį bei aromatą. Rezultatas buvo patenkinamas, bet labai nesužavėjo. Dabar nedėčiau Spalto pabaigoje. Būtų tikrai geriau. Po 6-7 savaičių gerokai pagerėjo. Recepto nekartosiu.

#9 — Kovo kablys

Mano pirmasis Marzen’as. Kol buvo šviežias, buvo nepaprastai kabliuojantis alus. Po pirmo butelio sustoti buvo neįmanoma. Bręstant skonis šiek tiek pasikeitė. Nepaisant to, kad alus buvo sunaudotas rekordiškai greitai, nevadinčiau jo superiniu. 7 balai iš 10. Galvoju, kad reikėtų supaprastinti salyklų sudėtį ir pagalvoti apie apynius pabaigoje. Jų turbūt reikėtų mažiau. Bandysiu patobulinti.

#10 — gnb Vienos lageris

Puikus lageris, rekomenduoju. Truputį sausokas, salyklinis skonis. Puiki apynių kombinacija, kurią naudosiu šį sezoną. Būtinai kartosiu nepakeistą arba labai nedaug modifikavęs salyklus. Vienas iš dviejų geriausių mano praėjusio sezono lagerių.

Pamokos: Perle+Mittelfruh yra puiki kombinacija. Vien baziniai salyklai yra gera mintis verdant lagerius. Mielės W34/70 – jėga. Brandintas 3 mėnesius buvo fantastiškai skanus.

#11 — Weyermann Dunkles Winterlager

Iš Weyermann’o svetainės. Žiūriu į receptą ir nesuprantu, kodėl alus gavosi labai vidutinis. Salyklai neblogai sudėlioti, apyniai irgi. Turbūt dėl mielių. Šias mieles pirkau specialiai bock’ui (#13), bet nenorėjau pradėti nuo stipraus alaus. Nusprendžiau pasidauginti mielių su silpnesniu alumi. Manau, kad pakeitus mieles į tarkime W34/70, rezultatas būtų geresnis.

 #12 — gnb dunkelis

Gero dunkelio receptas yra toks: 25% Miuncheno salyklo, 10% tamsaus karamelinio, likusi dalis pilsneris ar kitoks šviesesnis bazinis salyklas. Aš dar šokoladinio 1% pridėjau. Saikingas IBU, truputis kilmingų apynių skoniui. Neutralios mielės. Varniukai ir Co kampe nervingai rūko. Negražu girtis, bet šitas mano dunkelis man yra kol kas geriausias mano ragautas dunkelis, įskaitant ir tuos du ar tris bavariškus, kuriuos teko ragauti. 10 iš 10. Būtinai kartosiu.

 #13 — gnb helles bock

Alus gavosi geras, bet manau, kad pakeitus mieles, rezultatas būtų geresnis. Į ką keisti dar nežinau. Gal bandysiu Wyeast Bavarian Lager.

Šitą alų pateikiau Sambarių 2011 konkursui. Alus gavo 21,3 balo, kas mano manymu visai neblogas rezultatas. Per viešą degustaciją paragavau po konkurso likusio šio alaus ir buvo truputį šokiruotas to, kaip po kelionės pasikeitė alaus skonis.  Gal nešant į degustacijų salę susiplakė, bet gerą pusbutelį išpyliau. Receptas neblogas, bet tikrai galima jį dar pagerinti.

#14 – Marzenfest

Apynių buvo per daug. Per daug apynių. Sugadino reikalą apyniai. Apynių skonis susilpnėjo po 4-5 mėnesių, ir tada alus tapo bent jau geriamas.  Pamoka: ryškus apynių skonis lageriui netinka. Ne visi sutiks su šiuo mano teiginiu, bet aš jau pasimokiau ir turiu savo nuomonę. Recepte reikia keisti apynių kiekius ir laikus, salyklai iš esmės gerai sudėlioti. Bet ir juos galima dar pastumdyti.

Lagerių sezono planas

Ne eilės tvarka:

  • Miuncheno šviesusis
  • gnb dunkelis
  • gnb Vienos lageris
  • švarcbyras
  • Bohemijos pilsneris
  • Vokiškas pilsneris
  • Doppelbock
  • Dortmundo export
  • Šviesus amerikietiškas lageris

Mielės: Brewferm lager, W34/70, Wyeast Munich Lager, dar tikriausiai Wyeast Danish Lager.

Apyniai: Hallertau Perle, Hallertau Mittelfruh, Hallertau Hersbrucker, Saaz, gal dar magnum sugalvosiu.

Tikiuosi, kad Draugija pavasario pabaigoje organizuos konkursą, kuriame bus bent viena lagerių kategorija ar stilius. Tai gali pakoreguoti bravoro planą. Bet numatyti tik 9 alūs.  Žinant, kad lagerių sezonas truks gerus 5 mėnesius, planas vertintinas kaip labai konservatyvus. Vien kovo mėnesį viriau 5 kartus.

Papildymas: virsiu bent vieną marzen’ą, gal bandysiu patobulinti Kovo kablį, o gal tai bus visai naujas alus.

O ar jūs virsite lagerius? Kokį lagerį norėtumėte išvirti labiausiai?