Na vat būna dienų lyg tyčia – nesekasi, nors tu ką. Tokia diena ir vakar buvo.

Vakar viriau alų.

Prasidėjo viskas nuo to, kad tik pradėjus virti alų pastebėjau, kad nenusipirkau airiškos kerpenos.
Salinant sunkiai sekėsi „nulaikyti“ vienodą temperatūrą – trūksta įgūdžių, o dideli skysčio kiekiai yra labai inertiški t atžvilgiu, todėl rodos nieks nevyksta, o staiga, kad šokteli – vos spėji vėsint.

Besalinant nutariau sugudrauti ir salyklą sudėjau į maišelius – vat ištrauksiu ir košt nereikės. Aha, jo. Salinosi prastai, o dar vienas maišelis lietėsi su puodo dugnu ir pradegė kiaurai 🙁 Teko gramdyti ir šveisti puodo dugną.
O visko finale – verdant alus išbėgo. Nesugaudžiau putos, užsižiopsojau – abėgo 🙁 Ech… liūdesys…

Supyliau viską ir prieš beriant mieles pasimatavau. OG – 1030… Galutinai subjuro nuotaika ir nuėjau nelaimingas miegoti.
Tai va, pasiguodžiau.

Vienok, yra ir teigiamų dalykų prastuose. Išmoktos pamokos:

Teoriškai salinant galima naudoti ne maišelius, o didelį marliaus gabalą, įtiestą į puodą. Tada salinimui tinka ir puodas be kranelio: baigus salinti tiesiog ištraukiam merlių su visais salyklais ir galima virti. Tačiau tam, kad marlė nepridegtų prie dugno (čia su sąlyga, kai salinimas trunka ilgai ir reikia tikslių temperatūrų) – ant dugno reikia dėti kokią nors tarpinę. Kadangi turiu medinių beržo lystvelių – bandysiu daryt iš jų. Jei ne – bandysiu naudot groteles nuo mikrobangės. Jos apvalios ir iš nerūdijančio plieno 🙂

Kita išmokta pamoka – misos įaeravimas. Išvirus ir auatušinus alų jį reikia perpilti į fermentavimo indą. Rekomenduojama prieš beriant misą gerai įaeruoti, kad jis prisisotintų deguonimi ir mielės dirbtų efektyviau. Standartiniai patarimai pilti misą plona srovele iš aukštai arba uždengus dangtį gerai papurtyti indą nėra patogūs. Štai vakar atradau dar vieną būdą: virš fermenetavimo indo dedu dideli duršlioką, ant jo – dvigubą marliaus sluoksnį. Atvėsusią misą pilu su puslitriniu puodeliu. Telėdama per marlę ir duršlioką misą į indą teka plonomis degtuko srovelėms ir puikiai prisisotina deguonimi. Žaidimo šiek tiek yra, tačiau man tai pasirodė patogiau, nei purtyti indą ar pan. 🙂

Štai tokie pradinuko atradimai ir praradimai. Tikiuosi, kad su laiku bus daugiau patirties ir mažiau praradimų 🙂