Originalus pavadinimas „Елена Маслякова. Твоя пивная“.
Benaršydamas internetuose radau tokią knygutę PDF formatu. Leidinyje surinkti Rusijoje naudojami alaus receptai, skirti namuose besidarbuojančiam aludariui, pasiūlymai užkandžiams prie alaus.
Receptai tokie… chm… na, švelniai tariant, kitokie nei mes esame įpratę matyti. Tad knygutė labiau patiks „kitokio alaus“ šalininkams.
Tačiau bendram išsilavinimui verta paskaityti. Gal būt – pasidairyti idėjų saviems receptams.
Knygą imam štai iš čia. PDF, 2,5MB, rusų kalba.
Aš irgi buvau ir esu kitokio alaus šalininkas, Mane labiausiai ir žavi namų aludadarystė
tuo, jog gali eksperimentuoti. Tačiau, manęs nežavi homo sovieticus išradimai ir „optimizacijos“, kažkaip vengiu prisiminti tuos laikus…:)
Aš čia su tokiu „kitokio alaus“ termino panaudojimu (t.y. šamarliakams apibūdinti) nesutikčiau, nes man lietuviškame alaus pasaulyje kol kas šitas terminas tik gerą prasmę turi ir save laikau „kitokio alaus“ mėgėju;)
Sutinku. Todėl ir pridėjau pastabą – „kitokio alaus“ mėgėjams 😉
Bet… kaip ir visurmūsų gyvenime pilna šūdo. Tačiau tarp jo, pasiknisus, galima rasti vertingų dalykų. Kalbant apie šiuos receptus – yra „bendrinis tamsaus alaus“ receptas. Man jis įdomus pasirodė tuo, kad labai panašus į tą, kuriuo mano tėvas gamindavo alų. Miltų, žinoma, nenaudojo. Tačiau išties – sumaltas salyklas buvo kepamas kaip duona, vėliau – užpilamas karštu, bet neverdančiu vandeniu, vėliau – tekinamas. Užpilamas du kartus, trečio tekinimo – tik girai buvo naudojamas.
Gardus buvo alus. Pilno skonio, tamsus, tirštas. Kaip sako senoliai aukštaičiai – toks, kad net lūpos prie bokalo liptų 🙂
Kita vertus – geras anas alus, ar prastas – nemanau, kad šie receptai buvo laužti iš piršto. Vistiek kažkas juos surinko ir sudėjo. Vadinasi, tam tikra prasme – tai paveldas… Kažkas taip virė alų. O gal ir tebeverda…
Šamarlakų receptai:)