Reikiamą mielių kiekį skaičiuoju šiuo kalkuliatoriumi: Mr.Malty’s Pitching Rate Calculator.
Bet kaip pamatuoti tuos tarkime 109 ml mielių pyrago? Aišku galima perpilti į sužymėtą indą, bet būtų daug geriau, jeigu nereikėtų perpilti iš stiklainio, kuriame laikau „pyragą“.
Taigi nusprendžiau išmatuoti mielių lyginamąjį svorį. Matavau Wyeast 3787 mieles, kurių „pyragas“ vizualiai nėra sunkus ir lipnus. Mielių pyragas buvo ~3 cm aukščio. Virš jo palikau apie 2 mm vandens. Viską suplakiau. Konsistencija gavosi tokia skysta tyrelė. Pasinaudodamas akvariumo kH testo mėgintuvėliu bei tiksliomis svarstyklėmis, pamatavau 20 ml svorį – 20,46 g. Turint galvoje, kad 20 ml matavau iš akies, galima teigti, kad Wyeast 3787 mielių pyrago lyginimasis svoris su vandeniu yra 1,0. Vienas kitas paklaidos procentas, manyčiau, neturi didelės reikšmės. Netrukus pilstysiu Pilsnerį, pamatuosiu W34/70 mieles.
Papildyta 12-03
W34/70 pyragas, tirštas, košės konsistencijos, 23 ml sveria 19,40 g. Lyginamasis svoris – 0,84.
Beje, W34/70 tiršto pyrago lyginamasis svoris yra 0,84. Pyragas lengvesnis už vandenį.
antros kartos lagerio mielės, toks jausmas ir skonis, kad tik įsivažiuoja.
Įpilsiu žibalo į ugnį 😉
Pasižiūrėjau savasalus.lt kainas. Mielės kainuoja ~20% nuo visų verdamų medžiagų sumos. Ar verta rizikuoti ir turėti galimai prastą rezultatą? 😉
Suprantu, kai per kartą alaus verdama pustonis ir dažnai, mielės tada nemažai kainuoja – galima 2-3 „apsukt gyvybės ratą“.
Bet jei verdama 1-2x/mėn po 24L ?
Tai aktualu naudojant WYEAST’o mielės, kurios kainuoja apie ±30 Lt.
Good point, tskant. Tų mielių kur iki 10 Lt kainuoja tikrai neverta naudoti pakartotinai. Aš dabar surenku tik Wyest mieles, kaip Artis teisingai pastebėjo, arba lagerio mieles, kurių normaliam pitching rate reikėtų dviejų pakelių, kas irgi būtų apie 30 Lt.
O kodėl po savaitės nedaryti? Gal daryti? Ir naudoti pačias stipriausias viršuje esančias mielės?
Po kiek laiko starterį darytum? Po savaitės turbūt nedarytum. O po mėnesio?
Aš stiklainį kuriame mielės miegos atidžiai perplaunu ir į mikrobanginę 3 minutėm su keliais lašais vandens įdedu. Manau to pakanka. Visas plovimas niekuom nesiskiria nuo kitų Išmiegojusias/nusilpusias mieles kabinu su prieš tai dezinfekuotu mediniu šaukštu. Idealiausia būtų stiklinis ar glazūruotas. Kažkur skaitęs, kad rehidruojant mieles reikia saugoti nuo bet kokio kontakto su metalu., nes daugelis kūnelių žūsta Tadu skaitinėjau ne apie alaus mieles, bet manau kad tai galioja ir daugeliui mielių. Raugęs su 1-2 mėnesių senumo, skirtumo nepastebėjau.
Tai starteriukas jau gyvena po truputį 🙂 Kaip gi be jo po šitiekos laiko 🙂
Aš tai bent starteriuką pasidaryčiau tavo vietoje. Bet ne man tave mokyti.
[code]Jeigu mielės stiprios, jos atsigaus ir po 6 mėnesių laikymo šaldytuve. Bet fermentacijos problemos garantuotos.[/code]
Va šitą Tavo teiginį mėginsiu paneigti savaitgalį 🙂
Kaip tik turiu 2 kartos mielių , kurios išbuvo šaldytuve beveik 6 mėn., pažiūrėsim ar bus kokių fermentacijos problemų…. Norėtųsi tikėt, kad Tu neteisus 🙂
Čia tik praplovimo technika skiriasi. Teoriškai virimas vandenyje visų bakterijų nesunaikina, reikia autoklavuoti. Manau, kad mano naudojama chemija tokia pat veiksminga, kaip ilgas virimas.
Kaip bedarytum, šaldytuve laikomos mielės silpsta, senka jų maisto atsargos, jos mutuoja. Šaldytuvas joms tikrai ne kurortas. Jeigu mielės stiprios, jos atsigaus ir po 6 mėnesių laikymo šaldytuve. Bet fermentacijos problemos garantuotos.
yra dar vienas būdas tai daryti, tiesa aš pats kolkas darau kaip Gytis, nes neturiu vietos šaldytuve stiklainiams. bet šitaip išsaugotos jos ilgiau gali laukt virimo, kaip suprantu:)
http://www.homebrewtalk.com/wiki/index.php/Washing_yeast
Viskas daug paprasčiau. Mieles laikau stiklainyje. Pasveriu prieš pildamas ant misos. Pilu, sveriu. Svėrimui galima naudoti paprastas svarstykles, nereikia labai tikslių. Vis tiek tiksliau, negu iš akies tūrį nesugraduotame inde matuoti. O papildomo vargo praktiškai jokio.
O šiaip tai čia „Brainiacs“ tipo mokslas 🙂
Jei gerai supratau – naudoji jau „panaudotas“ mieles, iš ankstesnio fermentavimo, kurios nusėda indo dugne ir jas galima paimti išpilsčius alų?
Jei taip – kur laikai mieles? Šaldytuve? Stiklainis uždengtas ar artviras?
Kiek laiko tinkamos laikyti tokios mielės?
Esu kažkur skaitęs, kad tokias mieles galima naudoti max 3x – vėliau js „išsigimsta“. Ar tiesa?
Arba nuo dugno, arba nuo viršaus. Tas konkrečiai Wyeast 3787 nuo viršaus imu. Ten mielės geresnės.
Mieles laikau stiklainyje, o stiklainį šaldytuve. Svarbu, kad nebūtų žemiau nulio. Stiklainis uždarytas, bet reikia reguliariai nugazuoti, nes mielės dar kurį laiką CO2 gamina. Per didelis slėgis viduje stiklainio mielėms kenkia. Laikyti gali kiek nori, tik reikia atsiminti, kad mielės ten labai lėtai, bet vis tiek naudoja savo energijos atsargas ir kitas medžiagas. Todėl po kažkiek laiko jos labai susilpnėja. Geriausia sunaudoti per savaitę, bet aš esu naudojęs ir po 2 savaičių ar net kiek daugiau.
Dauguma mielių išsigimsta, kai kurios specialiai padarytos, kad išsigimtų po kažkiek kartų. Aš max naudojau 3-ios kartos, bet pvz. Evaldas VAK’e buvo atnešęs alaus su 8-os ir 9-os kartos S-04 mielėmis. Mielės sensta, išsigimsta bei pyragas užsiteršia bakterijomis. Bet jeigu švariai viską darai, 3-4 kartas saugu yra naudoti. Po labai stipraus, labai silpno alaus, po blogos fermentacijos ir t.t. mielių geriau daugiau nebenaudoti.
Aš tą mielių stiklainį ruošių taip: gerai išplaunu, išpurškiu tokiu medicininiu antiseptiku Cutasept F, paskui viską praplaunu verdančiu vandeniu. Užpilu verdantį vandenį, laikau 15 min. Mieles nuimu dezinfekuotu šaukštu. Paprastai dar lieka šiek tiek alaus, kurį palieku ant mielių. Jeigu ruošiuosiu ilgiau laikyti, t.y. 2 savaites ar ilgiau, papildomai mieles praplaunu 15 min virintu ir ataušintu vandeniu. Jeigu laikiau ilgiau nei 2 savaites, prieš naudodamas mieles atgaivinu papildoma fermentacija su visokiais papildais mielėms arba darau starterį. Jeigu mieles ruošiuosiu naudoti dar kartą, į misą dedu maisto papildus mielėms. Perku savame aluje.
Kiekvienos mielės turi savo kvapą. Jeigu kvapas stipriai pasikeitęs, atsiradę rūgštūs kvapai, mielių nebenaudoju.
Giliai nardot,priverčiat jaustis menkysta aludarystėje 😀
Man atrodo, kad daug paprasčiau matuoti su sugraduotu indu. Tavo metodikoj reikia indelio, svarstyklių ir gana sudėtingos procedūros. O gal aš nesupratau, kur šuo pakastas? 🙂
Įdomus eksperimentas, bet nelabai suprantu, kokia nauda iš to, kad žinosime „pyrago“ svorį? Juk jei neteks matuoti tūrio, tai teks mieles sverti, tai kaip ir vis tiek teks mieles pilstyti, nes viso kiekio, esančio stiklainyje, tikrai neprireiks. Ar aš kažko nesupratau:)?
Šiaip aš taikau „daug maž“ principą. Pasiskaičiuoju su ta pačia programa kiek reikia ml ir dar užmetu ~10proc. kompensuoti „numirusias“ mieles.