Vienas iš šiuo metu užmirštų, tačiau gardžių karštų užkandžių prie alaus yra virtos paršelių arba kiaulių kojos.

Mano subjektyvia nuomone skanios mažos kojytės, nes didelės kojos greičiausiai bus senesnių kiaulių, stambesniais kaulais ir ne tokios gardžios.

Taigi – verdame kojas prie alaus 🙂

Imame kokias keturias kojas (koja – tai ne kumpis, o dalis, esanti žemiau karkos, dar liaudyje vadinamos kanopomis) ir kruopščiai su šepečiu nuplauname po vandeniu. Dedame į puodą su vandeniu ir pradedame virti. Prieš užverdant vandeniui nukeliame dangtį ir pauostome. Jeigu kojos buvo nusvilintos gerai – nebus specifinio kvapo. Tuomet tiesiog nugraibome putas ir verdame toliau. Jei atsirado specifinis svilinamos kiaulės kvapas – vandenį išpilame, kojas nuplauname ir sudėję į puodą užpilame nauju vandeniu.

Vanduo užvirė, putas nugraibėme. Dabar dedame į puodą dvi nuskustas morkas, svogūna su rudais lukštais (tik nupjauname šaknis ir nuplauname nešvarumus), šaknį petražolės, kelis saliero kelis stiebus, penketą gvazdikėlių, dešimtį juodųjų pipirų ir kelis traiškytus kvapniuosius.

Sumažiname ugnį iki minimumo verdame uždengtame puode taip, kad vos vos burbuliuotų valandą – pusantros. Jei mėsa nuo kaulų lengvai atsiskiria – tai požymis, kad kojos išvirė.

Tiesa, likus 15min. iki virimo pabaigos įmetame kelis lauro lapus ir pora žiupsnių druskos. Druskos negailėkite – šį patiekalą sunku persūdyti.

Išvirus kojas išimame ir dedame į keramikinį ar molinį indą. Užkaičiame orkaitę iki +200C

Pasemiame į dubenėlį keletą šaukštų sultinio, į jį išspaudžiame penektą skiltelių česnako. Sumaišome ir gautu mišiniu aptepame inde gulinčias kojas. Indą kišame į orkaitę ir dar paskrudiname kelias ar keliolika minučių – kad gražiai parustų ir taptų vos vos traškios.

Viskas. Traukiame lauk ir kremtame su gardžiu porteriu. Patiekti geriausia kartu su žirnių koše (į kurią įmaišyta ant rūkytos šoninės keptų svogūniukų).

Baisiai nesveika, bet baisingai gardu.

Skanaus!