Savišvietos tikslais ragauju ir kitų virtą alų. Tarp jų ir vadinamąjį pramoninį – t.y. komercinių bravorų produkciją. Esu savo hobio sugadintas, todėl vietoje to, kad mėgaučiausi alumi, mintyse bandau jį įvertinti ir dekonstruoti. Bandau įsivaizduoti ką daryčiau, jeigu kas paprašytų išvirti kloną. Pagalvojau, kad gal ne man vienam tai įdomu, tai prašau dabar skaitykite pirmą šios serijos įrašą apie Maredsous Blonde.

Maredsous (tariasi marecu) Blonde – tai abbey stiliaus šviesusis elis. Verda jį Duvel Moortgat, o marketina kaip seno beneditiktinų vienuolyno Abbaye de Maredsous originalų alų. Vienuolynas garsėja savo 1000 metų senumo biblioteka. Teigiama, kad alus verdamas pagal senovinį vienuolyno receptą, kuo aš asmeniškai linkstu stipriai abejoti. Alus yra vadinamoji „šešiukė“*. Šiandien Vynotekoje mačiau lietuvišką „šešiukę“ ir „aštuoniukę“. Tiesa, ji buvo išpilstyta į 2 litrų bambalius. Kažkaip pasigėdinau nufotkinti. Ar Vynoteka neturėjo būti kažkoks high-end’as? Bet tiek to, jau nukrypau. Alų pirkau „Iki“ parduotuvėje, kaina 5,99 Lt už 0,33 butelį.

Prieš pradėdamas degustaciją noriu pakomentuoti nuotrauką. Dėl blogo apšvietimo ir mano ribotos fotografavimo patirties, alaus spalva „titulinėje“ nuotraukoje gerokai iškreipta.

Dėl to, baigdamas degustaciją, dar bandžiau išgauti tikslesne spalvą. Kairėje pateiktoje nuotraukoje matoma spalva pakankamai artima originalui, tik gal kiek šviesesnė.

Na, žiūrim ką turim.

Atidaręs butelį iš kokio pusmetrio jaučiu iš pradžių aštroką, paskui iš karto vaisinį aromatą. Lengvas vaisinis aromatas su lengva aštrumo priemaiša jaučiamas ir pripylus taurę. Alus skaidrus, šviesiai geltonos spalvos, sakyčiau 7-8 EBC. Puta nėra labai didelė, korėta, greitai sėdanti. Skonis labai švarus, vientisas, lengvas apynių kartumas ir truputį jaučiamas vaisinis skonis, lengvas aštrokas truputį kartus skonis, turbūt mielių charakteris, bet ragaudamas ilgai dvejojau ar tai apynių kartumas, ar mielės. Pirmas skonis išlieka iki pat pabaigos. Alaus karbonizacija didesnė už vidutinę, alus sausokas, lengvo kūno.

Bendras įspūdis: kokybiškas šviesus elis, skonis palyginti paprastas, mielių charakteris aštrokas, skonis papildomas apyniais. Viskas gerai, nors iš belgiško alaus laukčiau daugiau kompleksiškumo.

Vertinimui pasirinkau ratebeer.com sistemą. Aromatas 7/10, išvaizda 3/5, skonis 6/10, gomurys 3/5, bendras vertinimas 14/20, iš viso 33/50.

Kaip aš jį klonuočiau? Pilsnerio salyklas, gal būt apie 3-4 proc. cukraus, dveji apyniai, vėlyvieji apyniai su vaisiu aromatu, apie 20 gr/20 ltr, mieles reikėtų bandyti, turėtų duoti truputį aštrumo, OG 1.058, atenuacija 78-79 proc., ABV% 6.0, IBU 29, karbonizacija 2,3-2,4 tūrio.

 

*Belgiška šešiukė rodo, kad OG yra apie 1.060 ir niekaip tiesiogiai nerodo alkoholio kiekio aluje.