Ne visiems artėjančios Kalėdos linksmos. Net ir didiesiems aludariams – ilgamečiams rinkos lyderiams. Varguoliai emigruoja, likusiems atlyginimų nieks nekelia, o dar ta vasara kokia šalta buvo – etikmat’… Ir be visko dar kitamet alaus rinka trauksis bent 4%… Na iš kur tos šventinės nuotaikos? Va ir skundžiasi direktoriai internetuose. O kol direktoriai skundžiasi – aludariai dirba pagal nušlifuotą grafiką. Štai ponia Džuljeta pasistengė lojaliems „Švyturio“ gerbėjams šventinio alaus išvirti. Bock su prieskoniais. Ir GAP’as feisbukuose gyrėsi kaip jie ne tik alum, bet ir specialiom taurėm prekiauja ir kvietė visus įsigyti.
Neiškenčiau ir aš. Nusipirkau „šventinį“ pusės litro butelaitį. Atvėsinau taip, kaip pridera „Bock“ stiliaus alui – iki +8C laipsnių ir ėmiau ragauti.
Butelaitis, aš Jums pasakysiu, atrodo nykiai. Kaip ir nuotaikos R. Viršilo prognozėse. Kaip tame posakyje „nauja suknelė – ta pati panelė“. Tai va čia butelis iš klasikinės kolekcijos, ant kurio užmautas pigiai atrodantis „šventinis“ dažytos folgos cap’as. Dar truputis ir bus back in the USSR pagal dizaino stilių. Pamenu buvo mada, kai užteko mažos, popierinės, apelsino skiltelės formos etiketės ties butelio kakliuku. Beje, ir pati etiketė užklijuota šleivai – kreivai, persidengusi. Tekstas vos įskaitomas. Ryškiausiai matomas bar-kodas. Čia, kad prekybos tinklai neišmestų, todėl stengiatės? O mes, pirkėjai?
Žinot, mieli Švyturio – Uteniečiai, aš turiu Jums patarimą: kai per naujametinę korporatyfkę, kurią kievienais metais organizuoja jūsų personalo skyrius, toks Smailas gerai įmes – jūs prie jo prieikit ir pasiūlykit mest per tvorą išsikvėpusius reklamščikus, katrie už didelius pinigus formuoja jūsų produktų apipavidalinimo strategijas. Tegul pakviečia jaunas, energingas ir šviežio kraujo turinčias kompanijas. Gal bent iki Vilkmergės lygio butelių apipavidalinimą datemps. Nes dabar akivaizdu, kad judate ne ta linkme. Tai čia toks patarimas, nemokamai. Prašom.
Ragaujam. O kol ragaujam – trumpai apie bock alaus stilių. Kilęs iš Šiaurės Vokietijos miesto Einbeck, kuris buvo alaus virimo centras ir populiarus eksportuotojas Hanzos sąjungos laikotarpiu (nuo 14-to iki 17-to amžiaus). Nuo 17-to amžiaus atgimęs Miunchene. Pavadinimas „bock“ yra paremtas pavadinimo „Einbeck“ iškraipymu bavarų tarmėje ir buvo pradėtas naudoti tik po šio alaus atėjimo į Miuncheną.
Būdinga didelė, kreminė ir patvari balkšva puta. Šio alaus taurėje puta irgi didelė, bet nepatvari. Jau po minutės ji tampa porėta ir susėda. O dar po kelių – jos visai nelieka.
Spalva indentiška „Alitos“ brendžio spalvai, tokia matinio raudonmedžio. Imam uosti aromatus. Aromato beveik nėra. Kažkokios salyklinės natos, tartum karamelinės. Kartais – karčių citrusų natos. Nejau mano nosis mane paveda? Juk alus su visa prieskonių puokšte…
Pilu alų į brendžio taurę ir suku tarp delnų šildydamas. Štai… pirmas išlindo aštrokas alkoholio kvapas. Iš paskos – apelsinų žievelė, gvazdikėliai ir karamelė. Ir dar kažkas, kas primena sirupą nuo kosulio. Dar pabaigoje imbiero natos, sumišusios su lengva vanile.
OK, ragaujam.
Tai pasimėgauti skirtas alus, jame svarbiausia skonis ir kokybė, – teigia UAB „Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas. – Tikime, jog Europoje populiarus, subtiliai stiprus bock kategorijos alus turėtų patikti mėgstantiems stiproką, daugiau „kūno“ turintį alų.“ (citata iš alaus pristatymo spaudai).
Gerai juntamą salyklo skonį puikiai papildo išskirtiniai ingredientai: apelsinai, kardamonas, vanilė ir cinamonas. Alui bręstant, šie priedai darniai įsilieja į tradicinių alaus sudedamųjų dalių skonių ir aromatų puokštę. (citata iš gamintojo svetainės).
Kūno šiam alui trūksta. Žiauriai. Bent jau negirtumėte. Skonis vadeningas, su ryškiomis alkoholio natomis. Tiesą sakant senokai alaus su tokiu ryškiu alkoholio akcentu. Poskonis kartokai pieniškas. Net ne tiek pieniškas, kiek rūgpieniškas. Čia iš kur taip? Daugkartinės fermentacijos su pauzėmis pasekmė?
„Ragaujant šį vidutinio kartumo alų, gerai juntamas salyklo skonis. „Adler Bock“ išskirtinumą užtikrina su pertraukomis vykstantis fermentacijos procesas, alus brandinamas neskubant, leidžiant jam įgauti savitą bei išraiškingą charakterį. – pastebi vyriausioji „Švyturio“ aludarė Džuljeta Armonienė.
Ir visa tai nuo pirmo gurkšnio iki paskutinės poskonio natos palydi karamelė su gausiais prieskoniais. Tokiais sintetiniais, esenciniais… na tokiais, kuriuos po kelis lašelius mamos kadaise pildavo į pyragų tešlą prieš šventes. Chemiškai – sintetiniais prieskoniais. Štai ir paaiškėjo, kas slepiasi po žodžiais alaus sudėtyje „…apynių produktai, kvapiosios medžiagos.“
„Adler Bock“ reiktų derinti su atitinkamais patiekalais. Šis alus puikiai dera su sodraus skonio troškinta ar kepta ant grotelių tamsia mėsa, vytintais ir rūkytais mėsos gaminiais, šveicarišku sūriu ir desertais, kuriuose vyrauja medaus, riešutų ir baltojo šokolado deriniai“, – komentuoja gerai žinomas virtuvės šefas, alaus ir maisto derinimo ekspertas Donatas Dabrovolskas.
O aš rekomenduoju šiam alui rinktis klasikinius derinius – aštrų rytietišką maistą: tailandietišką ar korėjietišką virtuvę. Aštrūs rytietiški prieskoniai paslėps šio alaus trūkumus, kurie tokie ryškūs esant tik alui.
Žinot, tai, kas yra butelyje tai ne „bock“. Pagal atitikimą stiliui tai greičiau „Altbier“ nei „bock“. Tik va ABV 7% perlipa „Altbier“ stilių. O visa kita… na beveik 🙂 Nelipsiu ant nuospaudos dėl trapios putos 🙂
Štai taip. Metai artėja į pabaigą ir šiemet ŠUA produkcijos neberagausiu. Todėl leiskit iš anksto perduoti Kalėdinius palinkėjimus:
Mieli „Švyturio – Utenos alaus“ aludariai,
sveikinu bebaigiant nelengvus metus. Atsipūskite, pailsėkite, pabūkite su šeima ir bičiuliais per šių metų šventes, kurios nusimato ilgesnės nei visada.
O kitamet su naujomis jėgomis ir nauja energija kibkite į darbus.
Aš nuoširdžiai linkiu Jums pokyčių kitamet. Rimtų, didelių, esminių pokyčių. Nes pripažinkime: jūs dar vis rinkos lyderiai, bet jau nesate geriausi. Keiskite ir keiskitės. Supurtykite šią kompaniją iš pamatų ir pradėkite dirbti vėl, iš naujo. Gal tada vėl tapsite geriausiais, jūsų gaminamas alus – mylimiausiu, jūsų produkcijos pardavimai pakils nepriklausomai nuo būsimos vasaros orų prognozės, kartu pakeldami įmonės finansinius rezultatus. Gal tuomet jums nebereiks streikuoti dėl atlyginimų, o jūsų direktoriui – verkšlenti žiniasklaidoje dėl besitraukiančios rinkos.
Sėkmės jums, mielieji!
jiems jau laikas pasidaryti „aiskaus eglisakiu su zvakemis“ skoniu, lageri.
Prisimenu aš tą Adler Bock’ą. Tik niekaip negaliu įsivaizduoti kaip jis galėtų derėti su kokiais nors vaisiais ar uogomis. Kažkaip man lageris su uogomis niekaip nesiriša.
Negaliu neįsiterpti, sąžinė neleidžia 🙂
Kaip visada, pasirodžius naujam lietuvių aluj, pala, lietuvių?!? – nu tarkim, pavadinkim Švyturį – Utenos alų lietuvių darykla, įmečiau į mėlyną pirkinių krepšelį bandomajį egzempliorių Kalėdinio, raudonai bordine etikete ant kaklelio. Netgi alaus pradinukas žino, kad iš viso numatomo išgerti alaus asortimento reikia pradėti naujoku, – kol receptoriai šviežūs ir nenuvargę. Daug negalvodamas alaus – konservų atidarytuvu, (tas, su medine rankena) pokšteliu. Mintys kažkur kitur, peržvelgiu etiketę, nieko nauja ir idomaus, galėtų bent kokios informacijos būt parašyta, nyki – Regio itin tinkamai pavartotas pažyminys. Naiviai ir matyt tik pasąmoningai, bet kažko gero tikiesi bent iš turinio. Įsipilu į brendžio taurę, pateliuskuoju, įkvepiu – dar baika, kažką jutau. Gurkšteliu – nu ir na.. …mas!!! Neatsimenu ir nenoriu prisimint jausmo, bet tai kažkas baisaus. Nematau reikalo, ir tikrai nepirksiu dar vieno egzemplioriaus šito gėrimo, kad apibūdinčiau visišką neskonį. Šiaip ne taip susistūmiau jį per jėgą, atsidariau kitą – 80% duodu, kad buvo Kauno alaus butelis. Žodžiu, nieko naujo. Netrolint ant Švyturio? Variau ir varysiu, nes tokį niekalą tiktai apatinėse lentynose kokiu „Optima linija“ vardu pardavinėt ir nesigirt niekam.
P.S. Audryla pasielgė išmintingiausiai 🙂
viskas labai graziai aprasyta,bet turiu keleta pastebejimu.kas liecia del marketingo del buteliu dizaino.daznai tenka lankytis didziose daryklose.paziurekime kas dirba tuose skyriuose .20 -25 metu jaunuoliai dazniausia daryklos vadovu giminaiciai net nebaigia siems darbams reikalingu mokslu.paskui ir gaunasi kai sukuria kokia reklama ar suki ar etikeciu dizaina tai net juokas ima.o kas liecia dizaina.man maloniau gerti alu kai Kaledoms sventiskai papuostos etiketes.nebutina kurti nauju alaus rusiu ogalima sventems isleisti sventines etiketes.
Svyturio direktorius yra sakes kad sventines etiketes nepadidina pardavimu.jei pardavimai tie patys kodel neisleisti sventiniu etikeciu,juk geriant alu jaustusi sventine nuotaika.paprasciausia tada reiketu dirbti kazka galvoti geriau isikasti viena suki ir pirmyn.
Robertss: ŠUA visos marketingo paslaugos yra „outsourcenamos“ už brangiai iš reklamos rinkos lyderių. Marketingo skyriuje dirbantys žmonės tėra kurjeriai – pasiuntinukai, kurie dirba kaip tarpinė tarp dviejų bendrovių ir stebi biudžetus bei teikia ataskaitas. Jie nekuria dizaino.
Dėl įvaizdžio tai gal be reikalo jūs čia parinatės. Labai jau išmoningas Westvleteren 12 apipavidalinimas, bet niekam dėl to galvos neskauda. Galbūt apie alų kaip ir apie vyną reikėtų spręsti ne pagal pakuotę. Ir baikit jūs tą Švyturį dėti į šuns dienas. Pasvertai kritikai pritariu, bet pastoviam trolinimui kuris jaučiamas tarp kiekvienos eilutės tarpų tikrai ne. Beje, tikrai nesu Švyturio fanas, dauguma jo išvirtų alų tikrai šūdas su rūgštim. Bet yra ir vertų dėnesio.
Šių metų kalėdinio receptas tikrai kitoks. Bet bent jau jaučiasi kalėdų atributikai pritinkantys kvepalai. Pernai nieko nejaučiau. Nejaučiau kalėdų dvasiuos pakaštaovjes ir Stella artois christmas beer su „įspūdinga“ etikete kaip ir kaina. Žodžiu, Adler bock eilinis -Š- sukurtas pasipinigavimui šventinės psichozės metu. Bet ar vertas jis tokikos inkvizicijos, tiek dėmesio ir reklamos? Regi, padarei kiaulės paslaugą. Nusipirkau tris butelius, kad pakaštavoti skirtingomis aplinkybėmis. Ne tavo straipsnis, būčiau pirkęs viena kaip ir pernai :). Oi ne geras blogeris oi negeras, reklamą varai ;D
Šių metų kalėdinio receptas tikrai kitoks. Bet bent jau jaučiasi kalėdų atributikai pritinkantys kvepalai. Pernai nieko nejaučiau. Nejaučiau kalėdų dvasiuos pakaštaovjes ir Stella artois christmas beer su „įspūdinga“ etikete kaip ir kaina. Žodžiu, Adler bock eilinis -Š- sukurtas pasipinigavimui šventinės psichozės metu. Bet ar vertas jis tokikos inkvizicijos, tiek dėmesio ir reklamos? Regi, padarei kiaulės paslaugą. Nusipirkau tris butelius, kad pakaštavoti skirtingomis aplinkybėmis. Ne tavo straipsnis, būčiau pirkęs viena kaip ir pernai :). Oi ne geras blogeris oi negeras, reklamą varai ;D
sorry, du kart postą įmečiau. šalutinis Adler Bock poveikis 🙂
pernai bent rase kad su greifruto skoniu o siemet neberaso bet etikete sena paliko su greifrutais.
Taip, Vidmantai, aš esu blogas. Ir todėl blog’inu. O kai užauksiu didelis – būsiu dar blogesnis. Toks kaip Užkalnis 😀
Taikliai tu čia parašei 🙂 Prisiminus pernykštį šį šventinį alutį – pernai jis buvo visai vandeningas, tų „išskirtinių“ prieskonių anei ženklo. Tai šiemet pasistengė, pridėjo kvapiųjų medžiagų…
O aš vis tik paragausiu. Pernai nuvylė, gal šiais metais pasitaisė. Gal mano receptoriai pajautrėjo ir pajausiu per gomurį tą kalėdų dvasią 🙂
ŠUA. Gal spragai užpildyti vertėtų kokioje Dotnuvoje, Domeikavoje, Dubingiuose ar etc. pastatyti gamyklą ir pasivadinti Švyturio-Utenos-Dotnuvos Alus. 🙂
🙂
Che-che-che… patinka man kaip Tu rašai 🙂
Tik vienas niuansas, dėl kurio negaliu patylėt 🙂
„Altbier“ fermentuojamas viršutinės fermentacijos mielėmis.
http://www.germanbeerinstitute.com/altbier.html
http://en.wikipedia.org/wiki/Altbier
Nemanau, kad Tavo aprašytas gėralas bent kiek galėtų priminti „Altbier“…
Brrr…jei toks būtų altbier’as, tai vokietukai tikrai nesididžiuotų jį turėdami 🙂
Wiki: The name Altbier, which means old beer, refers to the pre-lager brewing method of using a warm top-fermenting yeast.[1] Over time the Alt yeast adjusted to lower temperatures, and the Alt brewers would store or lager the beer after fermentation, leading to a cleaner, crisper beer than is the norm for some other top-fermented beers such as British pale ale.
Atvirasalus.lt: Tipiškai gaminamas Pils bazėje ir spalvinamas su skrudintu salyklu ar tamsiu kristaliniu salyklu. Gali apimti nedidelius kiekius Miuncheno ar Vienos salyklų. Taurieji apyniai. Paprastai daromas su geros ateniuacijos lagerio mielėmis.
Todėl ir parašiau, kad man tai altbier’ą pagal stilių primena labiau nei bock’ą. Bet taip, „Adleris“ nėra altbier’as. Jam tiktų kategorija „kitoks alus“ arba „su prieskoniais ir žolelėmis“ 🙂
Tam, kad įspūdžiai būtų švieži, nuspirkau…
Atsišaldžiau, paragavau…hmmm,.. nesupratau…vėl paragavau….ir…
…ir išpyliau…
Tai tiek…