Kaip žinia, nuo sausio 1-os dienos Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo 18-to straipsnio 4-os dalies 4 ir 5 punktai, sakantys štai ką:

( Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti:)
4) alų, sidrą, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais, alkoholinius kokteilius, išpilstytus į didesnę negu vieno litro tarą, mažmeninės prekybos vietose;
5) alų, sidrą, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais, alkoholinius kokteilius, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 7,5 procento.

Kuo daugiau galvoju apie šį įstatymą, tuo man jis šlykštesnis atrodo. Ar jis nors bent nago juodymą sumažins alkoholizmą? Labai, labai tuo abejoju. Tai kodėl toks įstatymas iš viso atsirado? Paskaičius dažnus Lietuvos mažųjų aludarių asociacijos vadovės Linos Šileikienės interviu tampa aišku, kad šis įstatymas iš esmės yra nukreiptas prieš tam tikrą gamintojų grupę pramonės šakoje, kurioje konkurencija paskutiniu gerokai suintensyvėjo. Todėl yra tam tikra tikimybė, kad įstatymą prastūmė konkuruojanti gamintojų grupė. Spėčiau, kad tuo taip pat galėjo būti suinteresuoti ir „pakaitalų“ gamintojai ar importuotojai. Manau, kad netrukus sužinosime, kam buvo naudingas šis įstatymas, o kam jis pakenkė.

Įstatymas, beje, pažeidžia ES teisę.

O kol kas Lietuvos Respublika jums sako „Į sveikatą!“. Trapistų alaus, deja, pasiūlyti negalime, bet užtat sočiai turime kitų puikių gėrimų.