Aš vis dar piktas po ankstesnio įrašo šiame blog’e, todėl didelių gražbyliavimų nebus. Trys alūs, kurių anksčiau nesu ragavęs. Visi – „weizen“ stiliaus atstovai.
Pirmasis – Vokietijos „Licher“ bravoro alus „Weizen“, priklausantis „hefe-weizen“ stiliui. Drumstas gintaro spalvos alus su netvaria, bet aromatinga puta. Kitaip tariant – alaus aromatas juntamas dar nesusėdus putai. Alus pilnas vaisinių – citrusinių aromatų. Juntami bananai, persikai, aštrių prieskonių natos.
Skonis lengvas, bet turtingas, su vidutiniškai ilgu poskoniu, kuris pradžioje gęsta gana greit, ir tik vėliau kiek sulėtėja. Dominuoja obuolių ir (ar) desertinių obuolių sulčių skoniai, juntamas ryškus mieliškumas.
Vertinimas: aromatas 8/10, išvaizda 7/10, skonis 7/10, bendras pojūtis 17/20. Viso: 39 iš 50 galimų.
ABV 5,4% Kaina: 3,49Lt.
Gamintojo svetainė: www.licher.de
Antrasis ragaujamas – „Stephans Brau Hefeweizen“. Va štai su šiuo alum tai nekažką. Balta puta susėda mikliai. Paties alaus spalva yra drumsta, matinė ir … neapetitiška. Panašiausiai atrodo post-sovietinių savitarnos valgyklų, nūnai išdidžiai save vadinančių „kavinėmis“ (nors kavos ten gali net ir nebūti), granionuose stakanuose iš anksto supilstyta gira, su privaloma razinka ar dviem. O ir aromatas nedžiugina – salyklai, kažkokios nuvalkiotos mielės, ir dar keli vaisiniai, tačiau nemalonūs aromatai. Beje, aromatas sklinda netoli ir taurėje greit nyksta.
Skonis už išvaizdą ir aromatą geresnis. Tačiau po pirmo įspūdžio ir jis nesuteikia didelio malonumo. Čia tartum valgyti maistą iš juodos lėkštės. Apibendrinant: labai specifinis alus. Aš tikiu, kad atsiras komentatorių, kurie sakys, kad šis alus jiems patiko. Puiku! Man – nelabai patiko. Be to jis kažkoks vandeningas…
Vertinimas: aromatas 4/10, išvaizda 3/10, skonis 5/10, bendras pojūtis 10/20. Viso: 22 iš 50 galimų.
ABV 5,3% Kaina – 2,19Lt.
Trečiasis ragaujamas alus – „Durlacher Hof Weissbier“. Šis alus priskiriamas tamsaus kvietinio alus kategorijai. Alus iš Vokietijos Pfalz regiono.
Gana skaidrus, kaip kvietinis, alus. Atleiskit, kad nuotraukoje to nesimato – dar tik pradedu (paskubomis) fotografuoti degustuojamą alų. Degintos karamelės spalva. Kreminė, bet netvari porėta puta. Blyškus ir neišraiškingas aromatas. Lengvas, gaivus, nepilnai sunokusio obuolio ir citrusinio vaisiaus skonis. Sūrus poskonis. Man kažkodėl atrodo, kad jeigu šis alus būtų „gyvas“ – jis būtų kur kas geresnis. Būtų smalsu paragauti jo nepasterizuoto. O versija skardinėje – labai jau vidutiniška. Tačiau be ryškių ydų. Toks tipiškas (reikia įtikti visiems) masinės produkcijos, skirtos eksportui, pavyzdys.
Vertinimas: aromatas 5/10, išvaizda 6/10, skonis 5/10, bendras pojūtis 13/20. Viso: 29 iš 50 galimų.
ABV 5,3%, Kaina – 1,69Lt.
Tiesą sakant tik dabar čekyje pamačiau kokia šio alaus kaina. Na… kainos / kokybės santykis yra geras. Tačiau alus nėra išskirtinis.
Tiek „kvietinių“ atradimų iš paskubomis užpildytų lentynų tyrinėjimo. Gražaus savaitgalio, mielieji!
Stephans Brau geriau vartoti šaltą ir tiesiai iš skardinės, vaizdas negadina bendro įspūdžio, o vasarą pjaunant žolę visai tinka…
graziai rasai bet susidaro toks ispudis kad i parduotuve eini kas puse metu.apie siuos alus daug rasyta ivairiuose bloguose.jo pilna parduotuvese.
Kadangi aš pats verdu alų, todėl tikrai parduotuvėse lankausi nedažnai 😉
Ir, beje, nerašau, kad tai naujienos rinkoje. Rašau, kadangi jų dar nesu ragavęs.