Paragavau ir aš to alaus, apie kurį šurmuliuoja alų mėgstanti bendruomenė.

Pirmasis ragautas – „HumuLupu IPA„, kurį komerciniame bravore virė entuziastai, pasivadinę „Curva piscis“.

Kadangi alus parduodamas ir jo galima įsigyti už pinigus – vadinasi tai komercinis alus.

Spalva kiek drumsta, primenanti tamsų medų. Rusvos spalvos netvari puta. Ryškaus aromato alus, kuriame dominuoja citrusai, džiūstantis šienas, yra cinamono ir kapoto tabako kvapų.

Pirmieji gurkšniai man pasirodo kiek vandeningi. Būdamas priekabus, sakyčiau, kad šiek tiek trūksta kūno. Bet priekabus nebūsiu ir pavadinsiu „lengvesnis, nei tikėjausi“. Nurijus gurkšnį skonis gana greit užgęsta ir po trumpos pauzės grįžta poskonis. Iš kažkur giliau. Keista tokia skoninė duobė. Tačiau tai veikiau nauja patirtis, nei trūkumas.

Skonyje ir poskonyje dominuoja su niekuo nesupainiojami „Summit“ apyniai, kuriuos kiti tik kukliai papildo.

Vertinimas: aromatas 8/10, išvaizda 7/10, skonis 7/10, bendras pojūtis 16/20. Viso: 38 iš 50 galimų.

Rekomenduoju šį alų tiems, kas mėgsta išraiškingą ir kartesnį, nei įprasta, alų. Pirmoji komercinė lietuviška IPA. Sveikinu – blynas neprisvilo.

ABV 5.5% Norintys išsivirti šio alaus namuose receptą ras čia.

Antrasis – „Dundulio Gutstoutas„.

Prisipažinsiu, šį alų ragavau ne pirmą kartą. Tik ankstesnis ragavimas buvo neišraiškingas. Alus buvo jaunas, o stout’ui branda daug reiškia. Ragaujant dabar man praktiškai „nuo bačkos dugno pasėmė“. Alus buvo kur kas brandesnis ir išraiškingesnis.

Alus tamsios karčiojo šokolado spalvos, neperšviečiamas net prieš stiproką šviesą.

Daili kreminė puta bokale susėdo gana greitai, tačiau plona plutele laikėsi bokalo paviršiuje iki paskutinio gurkšnio.

Aromatas kupinas desertinių kvapų – šokoladas, šviežiai malta kava, skrudinti pinijų riešutai. Visas šis viliotinis maloniai glostė nosį.

Skonis taip pat harmoningas ir neišbyrantis atskiromis natomis, kaip tai buvo dar esnat šiam alui jaunam. Neįtikėtinai lengvas, kaip tokiai neperšviečiamai spalvai, kreminis, švelnus, net sakyčiau – grietinėlinis. Kartumas malonus ir nenustelbiantis bendro lengvumo.

Poskonis gęsta gana greit, bet labai tolygiai. Pats finišas ilgas ir labai malonus. Poskonyje dominuoja kavos pupelės kartumas, plakta grietinėlė, ananaso žievelės natos.

Labai malonus netikėtumas! Šį alų gyrė ir mano žmona.

Vertinimas: aromatas 8/10, išvaizda 8/10, skonis 8/10, bendras pojūtis 17/20. Viso: 41 iš 50 galimų.

Abu ragauti alūs yra puikūs – kiekvienas savaip. Didžiausia problema, su kuria susiduria mažieji ir namų aludariai – tai rezultato atkartojimas. Didieji komerciniai bravorai yra nušlifavę savo technologijas ir metodologiją iki smulkmenų ir sėkmingai verda pusėtiną alų, kurio partija nesiskiria viena nuo kitos.

Mažiesiems tai pavyksta ne visada. Ar pavyks šiam alui prigyti rinkoje? Ar pavyks dar ir dar kartą atkartoti tokį patį rezultatą? Tai parodys laikas.

Bet šiai dienai galiu drąsiai teigti, kad ir mūsų „voratinkliais apaugusioje“ alaus rinkoje pasirodo pirmieji gero ir įdomaus alaus pranašai. Sėkmės Jums ir nenuleiskit rankų!