Šiandien spausdiname interviu su Dainiumi Vazniu, atvirame aluje žinomu kaip DV.

Papasakok apie save: kas esi, ką veiki ir t.t.
Esu Dainius, iš Vilniaus, dirbu įdomų darbą (programuoju) ir turiu įdomų hobį (verdu alų), ko dar gyvenime reikia?

Kada pradėjai virti savo alų? Gal prisimeni kodėl?
Visiškai atsitiktinai browsyjau internete, nuo vienos nuorodos iki kitos, kol užkliuvau už ‘Plato laipsnio’ ir šis atvedė mane į www.atvirasalus.lt. Taigi tai net nebuvo kryptinga paieška alaus tema. O į šį puslapį papuolęs pamačiau, kad verda žmonės namie alų ir vargo nemato. Tada iškilo į paviršių visas tas ilgai kaupęsis nusivylimas apgailėtina masine bravorų produkcija ir tai buvo stimulas pradėti virti alų pačiam. Pagalvojau, jei jau galiu iškepti lasagna (lakštus taip pat darau pats), tai alaus darymas neturėtų būti kažkas antgamtiškai sudėtingesnio.
Taip nutaręs, pasitikrinau idėją atsiskiedęs Muntons koncentrato ir, nors dabar tai kelia šypseną, likau sužavėtas rezultatu. O tada nusipirkau J.Palmerio ‘How to brew’ ir pradėjau virti iš salyklo.

Kiek iki šiol esi išviręs alaus partijų/litrų? Kokie stiliai mėgstamiausi?
Artėju prie pusės tonos, esu išviręs virš 20 partijų.
Pasinagrinėjus www.atvirasalus.lt statistiką, panašu, kad labiausiai mėgstu amerikietišką IPA ir kvietinį alų. IPA apskritai buvo alus, kuris mane sužavėjo vienam San Fransisko bare ir atskleidė, koks alus gali ir turi būti — sodrus, kvapnus, kartus ir puikios spalvos, alus kuriuo gali mėgautis, o ne vien banaliai atsigerti.
Kita vertus, namuose stengiuose turėti bent 4-5 rūšių alaus, tad neužsiciklinu ties šiais dviem stiliais, ieškau, ekseprimentuoju. Tiesa, tų paieškų kryptys didžiąja dalimi dvi — Amerika ir Belgija, stiliai, atsiradę mano gyvenime neseniai, ir parodę alaus skonį iš naujo.

Papasakok šiek tiek apie savo alaus virimo įrangą, standartinį procesą.
Pradžia banali, keletas fermenterių, puodas ir šaldymo gyvatukas 🙂 Dujinė Vulcan viryklė buvo viena geriausiai mano išleistų pinigų suma. O kadangi man patinka šį tą pakonstruoti, o konstruoti tai, kas susiję su hobiu, dvigubas malonumas, atsirado ir magnetinė maišyklė, ir fermentavimo šaldytuvas, neilgai trukus pasidarysiu ir stendą su pompa.
O procesas tik pirmus keletą kartų privertė pasinervinti. Dabar, kai viskas įprasta, tai ne gamybos procesas, o poilsis ir meditacija sėdint šalia tekinimo kubilo ir iš lėto leidžiant misą iš filtro.

Iš kur sužinojai apie Aludarių taurę? Kodėl nusprendei dalyvauti? Kiek alaus pateikei, į kokias kategorijas?
Apie pirmą savo taurę sužinojau per VAKą. Apskritai daug gerų dalykų ir patarimų sužinojau per VAKus, fainų žmonių sutikau ir laukiu kiekvieno susitikimo. Dalyvavimas pirmoje taurėje man buvo pasitikrinimas idėjos, kad užsiimu teisingu reikalu, tad malonu, kad mano rudasis elis pernai kategorijoj užėmė II vietą.
Šiemet dalyvavimo motyvai buvo kiek kitokie, norėjau pažiūrėti ar tai, ką pats suvokiu kaip nusisekusius virimus, iš tikrųjų tokie ir yra. Išvirus virš 20 partijų, praeina pradinė euforija, ateina ir kritiškesnis skonis, ir kritiškesnis savo rezultato vertinimas. Tad pasitikrinimui pateikiau dvi rūšis, IPA ir rudąjį elį, abi kategorijose užėmė II vietą, o viena pateko ir į finalą. Galima sakyti, kad panašiai ir tikėjausi, o finale pakilti aukščiau reikia ir šiek tiek laimės, ir trupučio pameilikavimo teisėjų skoniui 🙂

Ar dalyvausi kitų metų Taurėje?
Renginys tikrai buvo puikus, šiemetinė taurė buvo pirma, kur turėjau garbės dar ir teisėjauti ir pamatyti, kaip tai atrodo iš vidaus. Kitąmet norėčiau teisėjavimo patirtį pakartoti, jei reikės padėti organizuojant, mielai prisidėsiu.
O ar pateiksiu alaus vertinimui, anksti planuoti. Jei taip jau nutiks, kad turėsiu išviręs kažką įdomesnio, be abejo pateiksiu. Kitas dalykas, ko gero nevirsiu specialaus alaus būtent taurei, nes ypatingam alui išsivirti motyvacijos turiu ir be jokių renginių. Vis dar ieškau savo ypatingosios IPos 🙂

Ačiū už pokalbį.