Su tyliu džiugesiu stebiu kaip pastaruoju metu populiarėja naminis alus ir namudinė aludarystė. Gan dažnai sulaukiu klausimų kaip ir nuo ko pradėti virti alų namuose. Internete jau yra nemažai informacijos apie namudinės aludarystės pradžią, apie tai rašiau ir šiame blog’e, todėl nesikartosiu. Šį kartą noriu atkreipti skaitytojų dėmesį į dažniausiai pasitaikančias pradedančiųjų aludarių klaidas. Aš pats esu „užlipęs ant grėblio“ aludarystės pradžioje, kelios klaidos buvo itin nemalonios. Tad pasidalinsiu patirtimi ir informaciją, kad jūs nekartotumėte tų pačių klaidų.

1. Švaros ir dezinfekcijos stoka

Absoliuti pradedančiųjų aludarių dauguma nekreipia deramo dėmesio alaus gamybos procese naudojamos įrangos ir įrankių švarai bei dezinfekavimui. Šio abejingumo pasekmė – į kanalizaciją išpiltas alus, sugaištas laikas ir sugadinta nuotaika. Laikykitės švaros, rinkitės aplinką, kurioje būtų kuo mažesnis infekcijos pavojus, dezinfekuokite visus indus ir įrankius, kuriuos naudosite alaus gamybos metu iki pat to momento, kai alus keliauja brendimui. Domėkitės dezinfekcijos būdais ir pedantiškai laikykitės nurodymų.

2. Nesidomėjimas alaus gamybos procesais

Viso alaus gamybos metu vyksta sudėtingi biocheminiai procesai. Nesakau, kad naujokui reiktų studijuoti biologiją ir biochemiją, tačiau derėtų įsigilinti bent į pagrindinius procesus ir jų priežastis bei pasekmes. Darydami viską „todėl, kad taip reikia“ ir nesuvokdami vykstančio proceso nesužinosite ką padarėte blogai ir ką reiktų pakeisti alaus gamybos procese, norint gauti patenkinamą ar geresnį rezultatą.

3. Pernelyg sudėtingų procesų naudojimas

Kitas kraštutinumas – pernelyg uolūs pradinukai. Jie perskaito viską ką tik randa internete ir tik tada pradeda virti savo pirmą alų. To pasekoje jiems susiformuoja įspūdis, kad norint pasigaminti gero alaus reikia begalės įvairių procesų. Tai nėra tiesa. Nebūtina pradėti nuo vandens cheminės sudėties keitimo, dekokcijos, sauso apyniavimo ir kitų nežinomų procesų. Reikia pradėti nuo paprastų, bazinių gamybos žingsnių ir tik vėliau, įgavus patirties, juos galima tobulinti ir naudoti sudėtingesnius.

4. Per daug pokyčių vienu metu.

Išverda naujokas vieną ar du kartus alaus pagal kažkieno sukurtą receptą ir nutaręs, kad jau jis turi pakankamai patirties ima viską drastiškai keisti: sukuria receptą, kuriame bent 5 skirtingi salyklai, 6 rūšių apyniai, egzotiški prieskoniai ir jį verda pagal savo įsivaizduojamą metodiką. Finale gauna nuostaba „kodėl alus negeriamas?“. Nepulkite visko keisti vienu metu, nes nežinosite koks pokytis kokią įtaką turėjo alui. Pradėkite nuo vienos rūšies su vienu salyklu, vienos rūšies apyniais ir neutraliomis mielėmis. Vėliau keiskite po vieną žingsnį – įdėkite papildomai kito salyklo. Arba – naudokite kitus apynius. Arba – kitas mieles. Tik taip jūs atskirsite kaip vienas ar kitas ingridientas keičia alų. Didelis progreso žingsnis bus išmokus virti elius išmokti pasigaminti kvietinio alaus, o vėliau – gero lagerio. Ir tai jau bus didelis progresas.

5. Fermentavimo temperatūros nesilaikymas

Jeigu alų naujokai verda stropiai, tai fermentavimą neretai palieka „kaip Dievas duos“. Tai viena iš didžiausių klaidų gaminant alų. Griežtai laikykitės konkrečių mielių gamintojų nurodymo ir parinkite tinkamą fermentavimui aplinką. Ir dar svarbu – kad ta aplinkos temperatūra būtų pastovi. Priešingu atveju arba fermentacija bus vangi, arba neįvyks visai, arba mielės pagamins gaižų alų. Prieš planuodami virimą pagalvokite – kokioje aplinkos temperatūroje bus fermentuojamas alus? Ir pagal galimybes rinkitės mieles, alaus stilių, būsimą receptą.

Ir nepamirškite – alaus gamyba namuose nėra tikslusis mokslas. Iki tam tikros ribos toleruojamos paklaidos ir nuokrypiai. Ir jūs, pradėdami virti alų, greičiausiai darysite klaidas, gausite nepatenkinamą rezultatą. Svarbu nenuleisti rankų ir mokytis iš savo klaidų. Ilgainiui jums tikrai viskas pavyks!

Apie alų – linksmai:

Nerimaujate, kad dėl sočių pietų prigausite papildomo svorio? Išgerkite prieš pietus bokalą alaus! Alus sumažins baimės ir nerimo jausmą. 😉