Visiškai atsitiktinai internete atradau „Raudonų plytų alaus dirbtuves“. Tai buvo kažkas tarp staigmenos ir lengvo šoko. Maniau, kad gana atidžiai seku lietuviško alaus sceną ir žinau beveik visas naujienas. Ir štai – projektas, kuris be fanfarų pradėjo gyvuoti, ir turi kuklius namus internete. Wow.

Tai ne šiaip projektas. Tai atsakymas į visus ore sklandžiusius gandus apie tą mikro bravoro įrangą, kurią įsigijo „Švyturys“, bei klausimus ką ir kada jie su ja darys, bei apskritai kam ji buvo pirkta ir įsigyta. Kadangi mane ėmė erzinti tie gandai ir nežinomybė, tvyranti ore, aš pasinaudojau pažintimis ir įsiprašau pokalbiui apie šį projektą, alų, bei kas čia apskritai yra, kodėl ir kaip.

Taigi – nedidukas interviu su šio projekto kuratoriumi (jeigu taip galima pasakyti), „Švyturio“ alaus kategorijos vystymo vadovu Andriumi.

Nuo ko viskas prasidėjo? Kaip nutiko, kad „Švyturyje“ atsirado mikrobravoro įranga ir gimė pats „Raudonų plytų alaus dirbtuvių“ projektas?

Idėja galvose buvo jau senai. Ne paslaptis, kad mes esame peikiami alaus mėgėjų, neva mes esame nelankstūs, konservatyvūs gamintojai, kurie negamina naujovių, kažkokių radikalesnių alau rūšių, kad mūsų produkcija pagrinde yra lageris ir mes labai pataikaujam alaus mėgėjų skoniui, tačiau mažai prisidedam prie lietuviškos alaus kultūros puoselėjimo. Tad mintys, kad mes galėtumėm gaminti kiek kitokias, nei įprasta, alaus rūšis buvo jau senai. Tam, kad mes tai galėtumėm daryti mums reikėjo specifinės įrangos. Ilgainiui mes tam subrendom ir taip vieną dieną ta mažų partijų alaus gamybos įranga atsidūrė pas mus. O dirbtuvėlės atsirado tam, kad mes galėtumėm be didelių nuostolių (neverdant vienu metu kelių tonų alaus) pradėti ieškojimus ir daryti eksperimentus su naujomis alaus rūšimis be didesnių nuostolių esant nepavykusiam bandymui.

Internetinėje svetainėje skelbiate, kad nuvingiavo ir nauja butelių pilstymo ir etikečių klijavimo juosta, skirta mažoms partijoms išpilstyti. Ar tai reiškia, kad alaus dirbtuvėlės yra nepriklausoma darykla darykloje, kurioje bus gaminamos mikropartijos rinkai?

Ne. Procesas yra toks: yra kūrybinės dirbtuvėlės, kuriose vienu metu išverdama 100L alaus. Čia mes kuriame naujus receptus, juos išsibandome ir vertiname gautą rezultatą. Jeigu mes nutariame, kad rezultatas yra toks, kokio tikėjomės ir jį verta pasiūlyti alaus mėgėjams – mes darome kartotinį virimą pagrindiniuose (didžiuosiuose) katiluose, verdame mažą partiją šio konkretaus alaus ir tada jį ruošiame rinkai. Taigi, tai kas pasiekia lentynas yra alus, kuris išvirtas tame pačiame Klaipėdos katile, kaip ir „Švyturio ekstra“, tik jo partija yra daug mažesnė, praktiškai tokia, kokią minimaliai leidžia virti mūsų įranga.

O kad skaitytojai galėtų suvokti tuos mąstus – maža partija, tai čia kiek? Koks tai alaus kiekis?

Tai yra 15 tonų alaus. Vienas vieno alaus virimas ir kiekis, koks gali būti minimalus, verdant mūsų įranga. Tam net naudojam specialius fementerius, kurių apatinė šaldymo riba yra 15 tonų. Žinoma, tiek nepatenka į butelius – yra gamybos ir linijos nuostoliai, tačiau alaus yra išverdama tiek ir po fermentavimo bei brandinimo yra pilstomas.

Alus buteliuose galios 4 mėnesius, o KEG’ai (metalinės alaus statinės, kuriose alus tiekiamas barams) bus pilami nuolat, pagal poreikį, iš brandinimo talpų kas savaitę ar dvi ir vežami į barus.

Ar tai reiškia, kad perkant šį alų baruose jis bus maksimaliai šviežias? Nepilstysit visko vienu metu, o įpilsit tiek, koks bus rinkos poreikis, palikdami likutį toliau bręsti?

Taip, būtent taip ir bus. Įprastai alaus daryklos turi fermentacijos talpą, kurioje pasibaigus fermentacijai pašalina mieles ir palieka brandinti. „Švyturio“ alaus darykloje mes turime rūsiuose specialias brandinimo talpas, į kurias perpilamas alus iš fermentacijos talpų. Čia yra galimybė jį brandinti neužimant pagrindinių gamybinių įrengimų, o į KEG’us jis bus pilamas toks, koks bus brandinimo talpose: nepasterizuotas ir nefiltruotas. Toks, koks ir turi būti draught alus.

Ar „20 statinių“ receptas irgi buvo šiose dirbtuvėse sukurtas?

Ne. Šios alaus dirbtuvės atsirado tik rugpjūčio mėnesį ir „20 statinių“ projektas faktiškai startavo kur kas anksčiau, nei mes pradėjome naudotis šia nauja įranga dirbtuvėse.

Šio projekto svetainėje skelbiate informaciją apie tris pirmas alaus rūšis, ir ši informacija yra kur kas detalesnė apie alaus sudėtines dalis, nei iki šiol skelbdavote. Ar tai požymis, kad orientuojatės į tuos alaus mėgėjus, kurie labiau domisi alumi ir žino ne vien tai, kad alaus yra lageris, tamsus ir kvietinis?

Taip. Paties šio projekto misija yra skleisti informaciją apie alų ir jo vartojimo kultūrą. Nes Lietuva yra ir alaus šalis ir mes norime šviesti alaus mėgėjus ir kelti alaus varotjimo kultūrą. Norime, kad alų geriantys žmonės daugiau sužinotų apie patį alų, jo sudėtines dalis, kaip jis yra geriamas. Kad tai nebūtų tiesiog alkoholinis gėrimas, o savitas kievienos rūšis tradicijas turintis produktas. Todėl mes pradėjome nuo to, kad ant kiekvieno butelio rašome šio alaus sudėtyje naudojamas žaliavas – salyklus ir apynius, rašome informaciją apie alaus stirpumą, spalvą, kartumą ir kt. Norime, kad apie alaus sandarą sužinotų kuo daugiau žmonių. Tai tam tikra prasme taip pat yra edukacija.

Taigi, alus jau yra. O kas dirba šiose alaus dirbtuvėse? Kas kuria receptus, vertina kokybę, priima sprendimą ar pasirodys alus rinkoje, ar ne? Kas ta dirbtuvių komanda?

Pirmuosius receptus sukūrė Džuljeta (Džuljeta Armonienė – aut. past.) ir tai nėra jokia paslaptis. Bet ištikrųjų šios alaus dirbtuvėlės nebus tik vieno žmogaus laboratorija. Aš  pats, Andrius, esu namų aludaris, esu išviręs namuose ne vieną alaus rūšį, tad ir šiose dirbtuvėse esu viręs kelias alaus partijas, eksperimentavęs su naujais receptais ir stebėjęs rezultatus. Nes tai, ką verdi namuose ir perskaičiuoji į didesnius kiekius neretai skiriasi. Tenka analizuoti rezultatus, taisyti klaidas, vėl bandyti. Galų gale reikia prisijaukintį patį alaus procesą, nes pramoniai procesai nemažai skiriasi nuo to, ką darai namuose virdamas alų.

Taigi, šios trys alaus rūšys yra tik pradžia. Kursim naujus receptus, bandysim kitas alaus rūšis ir stilius. Gali būti, kad kažkurios rūšys išpopuliarės ir bus verdamos periodiškai. Labai paprastai pasakius – šiandien nėra sudėliota aiškaus plano kas ir kada bus kuriama ar bandoma. Tikslas yra pasiekti, kad dirbtuvės nuolat eksperimentuotų, nuolat bandytų, kurtų kažką nauja ir tai, kas pasiteisins – kas turėtų galimybę pasiekti alaus mėgėjus.

Dabar esančio trys rūšys: nefiltruotas lageris, witbier’as ir ąžuolinis dubbel. Lageriai ir kvietiniai alūs „Švyturiui“ nėra naujiena, o kaip su dubbel’iu? Kas tai? Naujas iššūkis? Kaip sekėsi?

Taip, dubbel’is yra pirmas bandymas. Ir aš asmeniškai manau, kad jis yra pasisekęs. Jeigu parduotuvėje žmogus rinksis tarp šių trijų rūšių tik vieną – aš norėčiau, kad jis išeitų pasirinkęs dubbel’į, nes jis savyje turi daug netradicinio saldumo, turi nemažai biskvitinio aromato, yra įdomus ragauti. Ir dar smagus gamybos etapas – mes šį alų brandinome naudodami ąžuolo drožles, kurios prideda jam savitumo ir tvirtumo.

Paskutinis klausimas: jau yra trys skirtingos alaus rūšys, kurios kaip dirbtuvių rezultatas atkeliavo iki parduotuvių lentynų. Kas bus toliau? Kokių artimiausių naujienų galime tikėtis iš „Raudonų plytų alaus dirbtuvių“?

Amerikietiška IPA. Jeigu pasitvirtins mūsų bandomi receptai su ta apynių sudėtimi, kurią naudojame virdami bandomąsias partijas ir naudodami sausam apyniavimui, tai artimiausia naujiena bus IPA.

—-

Šnekos šnekomis, o alus (rezultatas) mane sudomino dar labiau. Šio alaus jau galima įsigyti „Gero alaus parduotuvėse“ ir „Vynotekose“. Andrius minėjo, kad ateityje jį siūlys barams pilstomo alaus pavidalu, tad galima tikėtis, kad artimiausiu metu jis pasirodys ne tik butelinėse, bet ir draught versijose. Šiandien jo yra tik butelinio – tokį ir ragauju.

Buteliukai nedidukai, 0,33L santūriai ir stilingai apipavidalinti. Yra versijos, supakuotos medinėse dėžėse po 4 (viso 12 buteliukų). Paprasta, dailu, stilinga ir be didelių pretenzijų. Alus užkimštas vienodais baltos spalvos kamšteliais su dirbtuvių logotipu. Savo išvaizda jie niekuo neprimena „Švyturio“ alaus daryklos produkcijos ir jeigu nerodyti, kas yra gamintojas – vargu ar kas pasakytų, kad alus išvirtas Klaipėdoje.

Pradedu ragauti nuo nefiltruoto lagerio „Ungurio kojos“

ungurio kojos

 

Sodri, kiek miglota riešutinė spalva. Migla, matomai, atsiranda nuo sauso apyniavimo. Balta, nedidelė, bet tvari puta. Trumpai ryškus, vėliau santūrus, bet išraiškingas, apynių aromatas. Sausas apyniavimas nėra tradicinis lager alaus stiliuje, tačiau čia jis netrukdo ir šiek tiek intriguoja.
Vidutinio kūno, su sausu finišu, skonyje lengvai dominuoja žaliosios citrinos, nesunokusių obuolių, spanguolų rūgštelės natos. Skonyje kartumas nėra ryškus, jis labiau jundamas poskonyje. Ilgalaikiame poskonyje juntami pinijų riešutai, granatų sėklos.
Alus gaivus, alkoholis nedominuoja. Manau, kad patiks tiems, kuriems jau nusibodo lietuviška lagerio klasika: mažai apynių ir daug karamelinio salyklo. Čia viskas kitaip.
Vertinimas: aromatas 7/10, išvaizda 6/10, skonis 7/10, bendras pojūtis 16/20. Viso: 36 iš 50 galimų.
Bazinis salyklas, karamelinis salyklas, „Millenium“ ir „Cascade“ apyniai (įskaitant sausą apyniavimą).
ABV 5,3%
Spalva 15EBC
Plato 12%
Kartumas: 21IBU.
Antrasis ragaujamas – witbier stiliaus alus „Bėganti kopa“.
Labai švari ir didelė balta puta. Alus deramai drumstas, blyškios šiaudų spalvos. Kvietinio klasika – jis tokiu ir turi būti. Aromate ryški aromatų puokštė: bananai, džiovinti tropiniai vaisiai, apelsinai, šviežios figos, pasukus taurę ir giliau kyštelėjus nosį atsiskleidžia medaus natos ir tropiniai prieskoniai.

Lengvas, vidutinio kūno (tačiau tai labiau komplimentas nei trūkumas), sauso poskonio, maloniai gaivinantis. Skonyje juntami citrusai, sumišę su simbolišku apynių kartumu. Norisi dar ir dar. Ilgalaikiame poskonyje – bruknės, agrastai, žaliosios prieskoninės daržovės.
Vertinimas: aromatas 7/10, išvaizda 9/10, skonis 8/10, bendras pojūtis 16/20. Viso: 40 iš 50 galimų.
Kvietinis ir miežių salyklai santykiu 60:40. Prieskoniui naudotos kalendros, apelsinų žievelės ir kardamonas.
ABV 4,5%
Spalva 9EBC
Plato 11%
Kartumas 12IBU
Desertui ragauju ąžuolinį dubbel’į „Nežinomas krantas“.
Tamsaus riešuto spalva, labai skaidrus su rubino atspalviais. Plikyto kremo spalvos didelė, tvirta puta.
Aromatas nėra išraiškingas, dominuoja skrudinta karamelė, šiek tiek vanilė, kepti riešutai. Aromatas sumišęs, sunkiai identifikuojamas. Kaip iš dubbel stiliaus alaus tikėjausi daugiau.
Labai lengvai užpildantis burną, vidutinio kūno, neklampus ir nevarginantis. Ryškiai salykliškas, saldokas, primenantis mamos kepta keksą su razinomis. Apynių kartumas labiau primena pridegusio kekso plutą, kurią būdamas vaikas nukrapštydavau nuo kepimo formos.
Poskonyje nežymus apynių kartumas, susijęs su lengvomis ąžuolo taninų natomis. Bus tokių, kurie šį alų peiks, bet aš manau, kad tai yra labai subtilus kūrinys.
Jeigu ne silpnosios aromato vietos, sakyčiau, kad tai gana vykęs dubbel’is.
Miuncheno, CaraAroma, CaraMunich, Pilsner salyklai.
Brandintas su skrudintomis prancūziško ąžuolo žievėmis.
ABV 6%
Spalva 90EBC
Plato 14.7%
Kartumas 23IBU.
Vertinimas: aromatas 5/10, išvaizda 8/10, skonis 6/10, bendras pojūtis 17/20. Viso: 36 iš 50 galimų.
Dažnai ragaudamas alų užsimenu apie maistą. Pirmi du alūs labiau tinkami vasarai – witbier’as kaip aperityvas karštą vasaros dieną, o lageris – kaip ant grotelių keptų burgerių palydovas. Abu savitai gaivinantys, neįkyrūs, o ir buteliukai pikniko metu atrodys labai stilingai.
Dubbel’is tinkamas gerti dabar – kai lauke vėsu, drėgna, vėjuota. Taip ir norisi įsisupti į šiltą kamputį ir paragauti ko nors jaukesnio, šildančio, truputį.
Ar šie alūs patiks jums – spręskite patys. Nežinau jūsų skonio. Tačiau paragauti verta vien dėl originalumo –  visos trys rūšys yra savitos, kitokios, įdomios ir neragautos. Kitokios nei buvo iki šiol ir šio alaus gamintojų niekaip nepavyks apkaltinti plagijavimu. Jos visos skirtingos ir visos turi kažką bendra. Paragaukite.
Rašau šią apžvalgą ir galvoju: kaip turėtų nervintis kitų didžiųjų alaus daryklų vadovai skaitydami šį tekstą. Nes va tai tau – konservatyvus ir alaus mėgėjų už nelankstumą pliekiamas „Švyturys“ mėnesio bėgyje į rinką pateikė net keturias alaus naujienas. Kitokias, netradicines, traukiančias dėmesį.
Aš po pokalbio su Andriumi ilgai dėliojau galvoje mozaiką apie susiklosčiusią situaciją: Lietuvos alaus rinkos lyderio alaus kategorijos vystymo vadovu dirba ne šiaip klasikinis šabloniškas korporatyvinis marketingistas, o žmogus, kuriam patinka alus, jis nusimano ir pats bando virti tai, ką populiarina. Kad rezultatai nebūtų itin ekstraordinarūs – juos globoja žymiausia ir daug patirties turinti aludarė. Alus verdamas darykloje su, Lietuvos mastais lyginant, dideliu gamybos pajėgumu. Kokybę užtikrina profesionali daryklos laboratorija. Yra visos galimybės išpilstyti alų į stiklą, skardą, ar KEG’us ir per savaitę jį išvežioti po visus prekybos taškus. Tam nereikia ateiti kaip vargšui giminaičiui ir nuolankiai minkant keuprę rankose prašytis vidun. Bendradarbiavimo tradicijos tęsiasi ne vienerius metus.
Ką tai reiškia? O gi tai, kad sudėjus visus šiuos komponentus į vieną talpą ir gerai sumaišius galima gauti sprogstamą mišinį, kurį sumaniai naudojant „Švyturys“ gali atsiriekti dar didesnę rinkos dalį. Ir ne šiaip mažųjų aludarių, o tų, kurie šiuo metu yra artimiausi ir didžiausi konkurentai.
Ar taip bus? Ar „Švyturys“ išnaudos šį šansą, kol konkurentai nepradėjo eiti tuo pačiu keliu? O gal prasidės naujų alaus rūšių kovos, panašios į tas, kokiomis dabar žaidžia karą mobilaus ryšio operatoriai? Laikas parodys. O aš visa tai stebėsiu ir būtinai papasakosiu Jums apie tai. Kaip ir apie AIPA, kuri turėtų pasirodyti kaip naujas „Raudonų plytų alaus dirbtuvių“ produktas.
Daugiau apie šias alaus dirbtuves – interneto svetainėje www.raudonuplytu.lt
Alumi prekiaujama „Gero alaus parduotuvėse“ ir „Vynotekose“.