Gyveno kartą šuo. Jo vardas – Baras. Šio šuns šeimininkas sugalvojo atidaryti savo barą. Ir pavadino barą „Šuo“.

Tuo galėčiau ir užbaigti šią istoriją, bet man nepatinka trumpos istorijos, todėl papasakosiu kitą – kiek ilgesnę.

Kai praėjusių metų gruodį Vilnius šurmuliavo tarpušvenčiu, Gedimino pr. tyliai ir be didelių fejerijų duris atvėrė naujas baras. Baras „Šuo“. Aš apie šį barą sužinojau iš soc. tinklų internetuose ir nutariau aplankyti. Tai nebuvo taip paprasta – į barą patekau tik trečiu bandymu. Ir tik todėl, kad šis baras yra kitoks nei kiti sostinės barai.

Jis kitoks viskuo. Visų pirma – savo vieta. Oficialiai skelbiamas šio baro adresas yra Gedimino pr. 39, bet galite pereiti prospektą skersai išilgai – baro nerasite. Jis kukliai glaudžiasi Ankštojoje gatvelėje, kiek atokiau nuo didžiojo pėsčiųjų ir automobilio srauto prabangiai apšviestame prospekte. Priėjus prie baro galvoje ima suktis mintis: čia viskas ne taip. Baras neturi būti čia, neturi būti toks ir ne tokiu pavadinimu.

Žengdamas į vidų suprantu kodėl galvoje kyla toks konfūzas: Vilniuje tapo įprasta, kad baras privalo būti ten, kur vinguriuoja pagrindiniai turistų ir jaunimo keliai, jo pavadinimas turi būti įmantrus, pageidautina – nelietuviškas, o viduje turi atsiverti tiek moderniai komplikuotos erdvės, kad vienu žvilgsniu visko neaprėptum.

Čia yra viskas priešingai: baras įsikūrė toje Gedimino pr. dalyje, kuri prarado kadaise buvusią naktinio pasilinksminimo šlovę. Vos įžengus į vidų nedidelė jauki erdvė pasitinka švelniomis interjero spalvomis ir pasieniais išdėstytomis kėdėmis ar minkštasuoliais.

Baras tęsiasi palei sienas. Vietos kaip tik tiek, kad prisėstum ir pastatytum bokalą.

Dar stovint prie durų gali visą barą apžvelgti vienu metu ir pasirinkti kur norėsi būti – prie baro, ar atokiau jaukiame kamputyje.

Jeigu apėjote pusę miesto ir nuo vaikščiojimo paskaudo nugarą - rinkitės minkštasuolius.

Jeigu apėjote pusę miesto ir nuo vaikščiojimo paskaudo nugarą – rinkitės minkštasuolius.

Kadangi baras dar tuščias (pati darbo pradžia) – žengiu link alaus pilstymo kranų ir pasisveikinu su baro šeimininku Pauliumi.

Jis tik atrodo rūstus.  Iš tiesų tai įdomus pašnekovas ir baro siela.

Jis tik atrodo rūstus. Iš tiesų tai įdomus pašnekovas ir baro siela.

-Baras „Šuo“. Kodėl jis toks, kodėl čia ir taip?

-Keliaujant po Italiją, Genujos mieste, teko lankytis panašaus dydžio baruose, kuriuose renkasi vietiniai gyventojai, kaimynai. Nuo tada galvoje sukosi mintis apie tai, kad ir Vilniuje reiktų panašaus baro. Ieškojome patalpų, radome šias, jos mums patiko – taip ir pradėjome. O pavadinimas… mes turime šunį, jo vardas Baras. Pašmaikštavome, kad dabar reikia baro, pavadinti „Šuo“. Taip šis vardas ir atsirado.

-Atoki baro vieta, nedidelis formatas, darbo laikas nuo 17val. – tai nėra tradicinis formatas. Kam skirtas Jūsų baras? Kokių lankytojų tikitės sulaukti?

-Norėjosi, kad baras būtų nedidelis ir jaukus. Visų pirma tikimės sulaukti greta gyvenančių žmonių, kaimynų. Norisi, kad tai būtų vieta, kur jie norės užsukti ir paplepėti vakarais. Taip pat tikimės, kad čia po darbų užsuks žmonės ramiai išlenkti bokalą alaus ar susitikti su draugais. Norisi, kad šis baras būtų vieta, kur norisi pabendrauti, pasišnekėti, atsikvėpti. Vilniuje pilna triukšmingų barų, kuriuose dėl didelio kiekio žmonių sunku susišnekėti, o prasidėjus koncertui tai tampa nebeįmanoma. Tai nebus vieta, kurioje galima trankiai išsilieti ir pasiautėti. Ji skirta norintiems ramiai praleisti vakarą.

-Ką patartumėte tiems, kas svajoja apie savo barą? Ar sudėtinga atidaryti tokį barą?

-Idėja atidaryti savo barą kilo gana spontaniškai ir mes jį atidarėm dviese su žmona. Čia viskas padaryta savo rankomis. Kol žmona tvarkė leidimus ir kitus dokumentus – aš užsiėmiau paties baro įrengimu. Ar sudėtinga? Ne, nelabai. Reikia noro, reikia darbo ir viskas pavyks.

-Ar nebuvo baisu atidarinėti barą čia, šioje prospekto dalyje, kur barai užsidaro vienas po kito?

-Ne, baisu nebuvo. Mes į viską žiūrim optimistiškai, didelių pinigų neinvestavome, viską sukūrėme savo rankomis. Stengiamės nebūti šabloniški ir tikimės, kad šis baras turės jį mėgstančių lankytojų. Nesam labai žinomi, tačiau lankytojų po truputį daugėja. Ypač smagūs būna savaitgaliai. Tikimės, kad ir ateityje žmonės noriai pas mus užsuks.

———–

Baras siūlo beveik visą „Dundulio“ alų – nuo  „Gutstauto“ iki IPA. Dar yra kelios užsienietiško alaus rūšys. Alaus pasiūla nėra itin didelė, tačiau parinkta taip, kad patenkintų daugumos norus. Alaus kaina 7/5Lt. Nenorintys alaus gali rinktis sidrą, vyną ar kelis stipresnius gėrimus. Prie alaus galite užsisakyti šaltų užkandžių. Pavalgyti čia nepavyks – keptų karkų ir dešrų gerbėjams teks pėdinti kitur.

Man šis baras patiko savo idėja ir kuriama aplinka. Jis kitoks, nei dauguma centre esančių užeigų, kurios stengiasi uždirbti maitindamos darbo liaudį dienos pietumis irba picomis už kuponiukus ar nuo vėlyvo ryto gelbėjant pagiringą valdininką bokalu alaus. Čia ateinama ne pavalgyti ir kartu aptarti darbinių reikalų. Šiame bare renkasi žmonės, kurie uždarę biuro duris darbo reikalus palieka už jų.

Nedidukas, jaukus, tyliai grojantis lengvą roką ir vaišinantis įvairiu alumi – toks yra baras „Šuo“. Toks, į kokius užeidavau kelionių metu kitose šalyse ir labai pasigesdavau Vilniuje. Šaunu, kad atsiranda ir tokios vietos. Aš čia būtinai apsilankysiu dar.

Baras „Šuo“
Gedimino pr. 39/ Ankštoji g. 1, Vilnius.

Darbo laikas: 17-22

Tel. nr.:  nežinomas

Svetainė internete: nėra.

Svetainė „Facebook“: BarasSuo