Dundulis gruodžio pabaigoje ir sausio pradžioje išleido tiek naujienų, kad nebespėju apie jas rašyti. Butelio gurkliukas šiame reikale yra ne pats degustavimas, o fotografijos. Blogo įrašas be nuotraukos – kaip išsivadėjęs alus. Jeigu jūs toks pat kaip aš, tai tikrai neskaitytumėte teksto kuriame nėra nei vienos nuotraukos. Dirbtinis apšvietimas iškreipia alaus spalvą, o ir nuotraukoms trūksta tos nuotaikos, kuri būna fotografuojant vėlyvą popietę. O vėlyvą popietę, kai galiu gerti alų, turiu tik savaitgaliais. Tai gaunasi taip, kad norint paragauti visas 5-6 naujienas man reikia 3-4 savaičių. O be viso to dar ir fotografijoje esu diletantas. Vienu žodžiu būtų nepaprastai šaunu, kad bravorai patys nufotografuotų savo alų, kad tokie kaip aš, galėtume dėti nuotraukas į blogus dažniau, negu vieną kartą per savaitę. Fotografijose būtinai turėtų matytis kaip alus atrodo įpiltas į taurę. Ir foto turėtų būti pakankamai didelė, kad gerai atrodytų mūsų atsinaujinusiame internete.

Na va, kai savo kaltę suverčiau kažkam kitam, galiu jau grįžti prie pačios degustacijos. Šiandien iš šaldytuve stovinčių penkių Dundulio butelių (Kiečių, Labas vakaras, Morzenas, Wakatu, Dubults) bei „Gulden Draak“ ir „St.Bernardus Abt.12“ buteliukų renkuosi … , renkuosi …, renkuosi šokoladinį porterį „Labas vakaras“.

Apie šį alų rašė beergeek.lt, rašė GiN, kiti kol kas nerašė.

Jeigu iki šiol Dundulio naujienos dažniausiai būdavo „pirmosios Lietuvoje“, tai, bent jau teoriškai, porteriu Lietuvos neturėtum nustebinti. Porterį verda ir didelis, ir mažas. Bent jau vadina tai porteriu. Lietuvoje tu gali išvirti pasaulinės klasės alų, pavadinti jį tamsiu(!) porteriu, ratebeer.com’e registruoti kaip bock’ą, nes nėra tokios kategorijos „lietuviškas tamsus alus“. O ką, kas ne taip?  Seniai jau apie tai kalbu – velniop stilius! Tamsus, šviesus ir kvietinis. Lietuviškas tamsus, lietuviškas šviesus ir lietuviškas kvietinis. Gyvo rinkoje jau nebėra, gyvas numirė, jeigu pastebėjote. Nežinau kaip jūs, bet aš jo nepasigendu, nes vis tiek nepirkdavau. Vieną kartą atsinešiau namo, tai labai mano katiną išgąsdino. Nuo to laiko daugiau nebeperku.

Grįškim prie porterių. Taigi, lietuviai verda tamsų alų, fermentuoja lagerio mielėmis ir vadina tai porteriu. O jeigu Dundulis kažką pavadino šokoladiniu porteriu, tai gali būti tikras, kad butelyje ir rasi šokoladinį porterį.

Porteris Labas vakaras

Aromatas vidutinio stiprumo, dominuoja šokolado kvapas, neįkyrios karamelės užuominos, su niekuo nesupainiojamas special-B džiovintų slyvų dvelktelėjimas. Ir jokių lagerinių kvapų – grynakraujis eliukas. A-6/10. Spalva labai tamsiai ruda, bet alus skaidrus – specialiai patikrinau prieš šviesą. Puta tiršta, smulki, šviesiai rusvos spalvos. I – 4/5. Skonis prasideda įvairių salyklinių skoniu puokšte, vėliau pradeda lengvai išsiskirti skrudintų salyklų poskonis su lengvais karamelės intarpais. Sakyčiau lengvas balansas į skrudintus, bet labai delikatus, neišsišokantis. Vis tik skonyje ir poskonyje norėtųsi tvirtesnio pagrindo. S – 6/10. Karbonizacija šiek tiek mažesnė už vidutinę, bet šiam alui tiesiog ideali. Atgaiva gomuriui. Kūnas vidutinis, gal kiek mažesnis už vidutinį. G – 4/5. Na ką, dar vienas geras Dundulio alus. Nėra stulbinantis, rezervo dar yra. Bet tikrai būtų vienas iš svarstytinų variantų Špunkoje. O bare, kur daugiau nėra Dundulio alaus, greičiausiai tai būtų pirmasis pasirinkimas. B – 14/20. Bendras balas – 35/50. Pagal mano naują skalę tai viršutinė gero alaus riba. Iki labai gero (36+) trūksta visai nedaug.

Jeigu skaitėte ankstesnes šio alaus apžvalgas, tai jau žinote, kad šis alus yra pirmasis Gedimino alus Dundulyje. Tiesiog negalėjau susilaikyti nepapiktnaudžiavęs asmenine pažintimi ir neuždavęs papildomų klausimų.

Esi dar vienas namų aludaris, pasukęs į profesionalios aludarystės kelią. Kokie pirmieji įspūdžiai?

Negalėčiau pasakyti, jog pasukau į profesionalią aludarystę. Kol kas pasukau tik į patį alaus verslą. Technologiją bravore, o teisingiau bravoruose (po „Dundulio“ ženklu turim „Širvėnos bravorą“ ir „Panevėžio alų“), ir toliau prilaiko Simonas Gutautas, namų aludarių bendruomenėje dar gerai žinomas kaip Ponasniekas. Kuriant naujus alus, tobulinant senuosius bei užsakant naujas žaliavas, mano balsas yra tik patariamasis, tačiau mano nuomonės dažnai paklausiama. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, taip – „Labas vakaras“ yra mano alus. Ta prasme, receptą ir technologiją šiam virimui sudariau aš. Tai buvo pirmas kartas, kuomet buvau paprašytas. Taip gimė pirmasis komercinis mano įkvėptas alus. Tikiuosi, jog nepaskutinis.
Bendrai pirmieji įspūdžiai yra įdomūs, permainingi. Aš dalyvauju visuose naujienų virimuose. Mano akyse gimė antroji „Viržinio“ partija, „Dubults“, „Kietis“, „Wakatu“, trečiasis „Morzenas“ ir kiti alūs. Būna labai didelis susijaudinimas, kuomet nuo 28 litrų puodo pereini prie tonos, po to prie penkių. Tačiau gaminant alų komerciškai (ta prasme, kad jam reikės rasti pirkėją, kuris sutiks mokėti tam tikrą sumą pinigų) ateina nauji rūpesčiai. Turi prisitaikyti prie gamyklinės įrangos, kuri turi kitus parametrus, turi nuspręsti, kokias žaliavas naudosi, kur ir už kiek jas gausi, ar gausi jų ir vėl. Tada ateina techninių įrangos galimybių vertinimas, mėginimas tilpti į biudžeto parametrus. Aš atvirai galiu pasakyti, kad pankroko prasme alaus virimas namuose man yra kur kas smagesnis procesas. Namuose turime didelį mobilumą kalbant apie žaliavas ir neribotas eksperimentų galimybes. Komercinis virimas reikalauja didelio tikslumo ir pasirengimo, technologinio apmąstymo. Čia kažkam prisvilus nepamaišysi šaukštu, o užsikišus siurbliui, neišsemsi mentalo puodeliu. Čia eksperimentas gali baigtis tūkstantiniais nuostoliais. Kita vertus, jei viskas pavyksta, džiaugsmas taip pat keliagubas.

2013-11-07 15.29.44

Ką veiki Dundulyje, kokios pareigos, už ką esi atsakingas?

„Dundulyje“ užimu vadybininko Vilniaus miestui pareigas. Į tai įeina rūpinimasis pardavimais, jų didinimu, skolų priežiūra, klientų rūpesčių sprendimas (kuris kartais apsiriboja smulkia konsultacija, tačiau tenka ir mikromatikus pakeisti, ir įrangą pareguliuoti, šiuo metu mokausi ir alaus linijų priežiūros). Mano rankose ir produkcijos pristatymo naujiems klientams kūrimas. Žodžiu – esu visų galų meistras. Na, prie to labai prisideda, tai, jog aš Vilniuje, o mūsų bravorai Panevėžyje ir Biržuose. Kai sostinėje esu vienas, tenka užsiimti plataus profilio veikla (pvz. negaliu sau leisti laukti savaitę, kol iš kito Lietuvos galo atvažiuos technikas. Einu ir pats darau. Nepasiduodu, kol galiu kažką pakeisti).

„Labas vakaras“ yra tavo debiutas Dundulyje. Kodėl pirmas alus yra porteris?

„Labas vakaras“ gimė tiesiog todėl, kad tam buvo metas. Tai turėjo įvykti. Atėjus laikui virti dar vieną naujieną, man buvo pasiūlyta prisidėti prie šio proceso kaip kūrėjui (na, žemiškiau matyt skambėtų „kaip technologui“). Kadangi gerai žinau abiejų bravorų esamus asortimentus ir tai, kas dar bręsta brandinimo tankuose, man natūraliai kilo idėja virti porterį. To stiliaus dar nebuvome mėginę, Lietuvoje jis apskritai nėra nei labai verdamas, nei labai parduodamas. Na ir žinoma – buvo žiema. O žiemą norisi pasitraukti į „darksaidą“ ir gerti kažkokius tamsesnius gėrimus. Iš pradžių svarsčiau tarp dūminio ir šokoladinio. Laimėjo pastarasis, taip natūraliai leisdamas mums netolimoje ateityje pristatyti ir dar vieną naujieną, kuri bus nejuokais parūkyta (bet apie tai sužinosite kiek vėliau).

Kokį alų siekei sukurti?

Siekiau sukurti stiliaus parametrus atitinkantį ir kiek šokoladu pankuojantį porterį. Pagal man skirtus limitus, aš nusprendžiau, jog tai turėtų būti kažkoks apgaulingai lyg ir komformistinis alus, tačiau tuo pačiu jis turėtų kažką pasakyti tiems, kurie yra atidūs, kurie jo klausia, kurie nori jį suprasti labiau nei „skanu / neskanu“.
Aš nemeluosiu – norėčiau, kad antrasis virimas būtų kiek tvirtesnis ir didesnio kūno. Taip pat reikėtų daugiau dėmesio skirti šio alaus vandens paruošimui. Dar nežinau tiksliai, tačiau panašu kad darysime antrąjį jo virimą. Labai noriu jo metu kiek pakeisti tam tikrus technologinius parametrus, kad ateityje „Labas vakaras“ neabejotinai vakarą paverstų įsimintinu.

O šiaip, pagal reakcijas, atsiliepimus ir pardavimus – alus pavykęs. Man malonu, kad didelį dėmesį į šį produktą atkreipė ir namų aludarių bendruomenė, kurios dalimi esu ir aš. Aš nedėkoju už tai, nes kažkaip kvailai skamba, bet noriu, kad žinotumėt, jog man labai malonu, kad kažkas, ką sukūriau, ir už ką Jūs mokėjot, Jums patiko. Tai yra didelis atpildas ir aš tai labai vertinu.

Kodėl „Labas vakaras“? Kaip gimė alaus pavadinimas?

Pirmiausia tai norėčiau pamėginti atremti internete pasklidusius kaltinimus neva tai „Dundulis“ nuplagijavo kaimyninėje Lenkijoje gaminamo „Dobry Wieczor“ stauto pavadinimą. Na, taip – šiandien pasigūglinau ir galiu pasakyt, kad pasidarė kiek nejauku pamačius minėto alaus iš Wroclavo butelius. Tačiau tuo pačiu metu jaučiu tarsi pareigą papasakoti, kaip maniškis „Labas vakaras“ gavo savo vardą.
Alus brendo labai ilgai. Vis ragaujant atrodė, kad dar anksti, dar ne metas jį siųsti į lentynas. Tuo pat metu vis galvojome šiam porteriui pavadinimus. Nelipo visiškai niekas. Na, gal kažkiek jau kabinosi jūrinė tema (kažkoks uostas, nešikai, piratai, dėžės), bet niekas neskambėjo taip, lyg tikrai žinotum, kad tai dera ir tinka.
Galiausiai sausį jau buvome patenkinti produktu – nusprendėme jį leisti į prekybą. Vadybininkai buvo informuoti pranešti klientams apie paleidžiamą porterį, bet.. vardo alus dar neturėjo. Iki vieno vakaro, kuomet Panevėžio alaus vadovas Žilvinas paskambino Simonui (mūsų technologui) ir pasakė lemtingą „Labas vakaras, kaip pavadinam alų?“ Netikėtai skambučio prigautas, vakarą leisdamas su šeima (na, pas mus įprasta, jog asmeninis gyvenimas visada persipynęs su darbu ir valandų nelabai kas skaičiuoja), Simonas, nenorėdamas ilgai tempti pokalbio, pusiau juokais pasakė – „taip ir pavadink, pavadink alų „Labas vakaras“.
Paskui susėdę pagalvojome, jog tuo pačiu tai yra puiki proga tarsi man visiems pasakyti – „Labas vakaras, štai prieš Jus stovi pirmasis mano alus“. Apie kaimynų gaminamą „Dobry Wieczor“ nieko nežinojome.

Pasitikrinau tavo virimų logą atvirame aluje. Matau, kad ir toliau verdi namuose. Ar tau vis dar svarbus šis hobis?
Taip, vis dar verdu alų namuose ir neketinu sustoti. Man tai reiškia labai daug. Galėčiau teigti, jog alaus kūrimas man yra saviraiškos būdas. Beje, taip ir aš, ir Simonas („Dundulio“ technologas) ieškome idėjų naujiems „Dundulio“ virimams. Galų gale, aš vis daugiau visko sužinau, plečiu akiratį ir tai man padeda jaustis tvirčiau atsakinėjant į klientų klausimus.

Pernai „Aludarių taurėje“ laimėjai IPA kategoriją, o finale tavo alus buvo trečias (iš 72). Ar planuoji dalyvauti Aludarių taurėje 2014?
Taip – „Aludarių taurė“ yra mano planuose. Esu suplanavęs ir nusipirkęs žaliavas dviems įdomiems virimams. Galiu pasakyti tik tiek, kad vieną iš alų sąmoningai fermentuosiu prie +32 (namų aludarių nugaromis ką tik nubėgo šiurpo bangos, o rankas išmušė „žąsies oda“). Taip pat planuoju prisidėti ir prie šių metų taurės organizavimo.

Ačiū už pokalbį.