Viena iš problemų su kuriomis susiduriama alkoholio kontrolės įstatymų kūrime yra tyrimų ir publikacijų šiais klausimais gausa. Be to, šie tyrimai ir publikacijos apima daugelį disciplinų ir dažnai yra prikimštos akademinio žargono, dėl ko nespecialistams sunku juos tinkamai suprasti.
Šioje dalyje pateikiami trumpi socialinių bei kultūrinių alkoholio vartojimo aspektų teiginiai ir apibendrinimai. Po to kai kuriuos teiginius aptarsime detaliau.

Istorija

Alkoholis vaidino svarbų vaidmenį beveik visose žmonių kultūrose nuo Neolito laikų (apie 4000 metų pr. Kr.) Visos bendruomenės be jokių išimčių vartojo įvairius svaigalus, o alkoholis iš jų buvo pats dažniausias. Yra įtikinamų įrodymų, kad žemdirbystė buvo plėtojama dėl grūdų gamybos tiek duonai, kaip maistui, tiek ir kaip alaus gamybos žaliava.

Beveik visuotinas alkoholio vartojimo reiškia, kad toks elgesys turėjo ženklių prisitaikymo privalumų, nors tai dar nepasako ar alkoholio vartojimas būtinai buvo naudingas. Remiantis ankstyviausiais šaltiniais galima teigti, kad alkoholio vartojimo buvo socialinė veikla, kur ir pats vartojimas, ir elgesys buvo socialinės savikontrolės objektas. Bandymai uždrausti alkoholio vartojimą niekada nebuvo sėkmingi, išskyrus tuos atvejus, kai ypatingai religingos kultūros alkoholio draudimą įvilko į religinį rūbą.

Poveikis elgesiui

Yra milžiniška  įvairovė to, kaip įvairių kultūrų atstovai elgiasi vartodami alkoholį.  Tokiose visuomenėse kaip JK, Skandinavijoje, JAV ar Australijoje, alkoholis yra asocijuojamas su laisvamanišku ar asocialiu elgesiu, kai tuo tarpu Viduržėmio jūros ar Pietų Amerikos kultūrose, alkoholio vartojimas dažniausiai yra taikingas ir harmoningas. Šie skirtumai negali būti priskirti skirtingiems alkoholio vartojimo kiekiams ar genetiniams skirtumams, bet akivaizdžiai susijęs su kultūriniais įsitikinimais apie alkoholį, laukiamą alkoholio poveikį bei socialinėmis normomis apie manieras, vartojant alkoholį.  Tiek įvairių kultūrų tyrimai tiek ir kontroliuojami eksperimentai rodo, kad alkoholio poveikį elgesiui visų pirma lemia socialiniai ir kultūriniai faktoriai, o ne cheminis etanolio poveikis.

Su alkoholiu susijusios problemos

Pasauliniai statistiniai duomenys rodo, kad fizinės, psichologinės ir socialinės problemos, susijusios su alkoholio vartojimu, paveikia tik mažumą vartotojų, netgi “problematiškose” alkoholio vartojimo kultūrose. Su alkoholiu susijusių problemų paplitimas tiesiogiai nepriklauso nuo vartojimo per capita lygio: šalyse su palyginti nedideliu vartojimu (tokiose kaip Airija ar Islandija) dažnai stebima santykinai daug socialinių ir psichiatrinių su alkoholiu susijusių problemų, kai tuo tarpu šalys su daug didesniu alkoholio vartojimo lygiu (tokiose kaip Prancūzija ir Italija) turi palyginti nedaug tokio pobūdžio problemų.

Alkoholio sukeltos problemos siejamos specifiniais kultūriniais faktoriais, tokiais kaip įsitikinimai, požiūriai, lūkesčiai ir normos vartojant alkoholį. Visuomenėse, kur vyrauja iš esmės teigiamos nuostatos alkoholio atžvilgiu (apibrėžiamos kaip „nesantūrios“ ar „viduržemio jūros“), kaip taisyklė stebima mažiau su alkoholiu susijusių problemų; negatyvios ar nenuoseklios nuostatos, kurios stebimos „santūriose“, „sausose’, „Šiaurės“ ar „prieštaringose“ alkoholio vartojimo kultūrose, kaip taisyklės susijusios su aukštesniu problemu lygiu.

Įsitikinimai ir lūkesčiai gali keistis. Daugelyje šalių, ypač Europoje, yra ankstyvųjų ženklų to, kad požiūris  anksčiau buvęs pozityvesnis požiūris keičiasi į labiau negatyvų ar prieštaringą, kas gali padidinti su alkoholiu susijusių problemų skaičių. Nors ir kai kurios kultūros patiria daugiau su alkoholiu susijusių problemų negu kitos, neproblematiškas alkoholio vartojimas yra norma daugumoje kultūrų, o perdėtas vartojimas ir abstinencija yra vadinami nenormaliu elgesiu. Dauguma problemų, tradiciškai siejamų su alkoholiu – nusikaltimai, smurtas, neramumai, nelaimingi atsitikimai, ligos ir t.t. – yra laikomi per didelio, o ne santūraus alkoholio vartojimo pasekme.

Taisyklės ir reguliavimas

Visose kultūrose alkoholio vartojimas yra taisyklių ir draudžiančių normų sureguliuotas procesas, kuris nusako kiek, ko, kada, kokiame kontekste ir su kokiomis pasekmėmis galima išgerti. Nors šiose taisyklėse pastebima skirtingų alkoholio vartojimo kultūrinių ypatybių, vis tik yra keletas bendrų nerašytų taisyklių.

Tyrimai išskyrė beveik universalias taisykles:
1. Draudimą alkoholį vartoti vienam;
2. Socialumo nurodymą, t.y. kompanijos būtinybę;
3. Socialinę alkoholio vartojimo ir elgesio išgėrus kontrolę;
4. Draudimą vartoti alkoholį moterims ir vaikams(nepilnamečiams).

Tyrimų rezultatai parodė, kad šios neoficialios alkoholio vartojimo taisyklės turi didesnę reikšmę nei išorinė kontrolė ar teisiniai draudimai. Šiuolaikinė literatūra nepateikia beveik visuotinio draudimo vartoti alkoholį moterims paaiškinimo. Visi tyrėjai bando tai aiškinti išimtinai kultūrinėmis priežastimis. Vis tik toks draudimas gali būti ir nulemtas vyrų ir moterų fiziologijų skirtumų ir su tuo susijusiu didesniu alkoholio poveikiu moterims. Nors visos šiuolaikinės kultūros numato tam tikrus nepilnamečių alkoholio vartojimo apribojimus, tiek nepilnamečio apibrėžimas, tiek ir draudimų pobūdis stipriai skiriasi (nepaisant vienodėjančių teisinių draudimų). Didesni apribojimai taikomi „prieštaringose“ alkoholio vartojimo kultūrose, kai tuo tarpu „integruotose“ (vientisose) alkoholio vartojimo kultūrose apribojimai ne tokie griežti.

(bus daugiau)