Papildyta 2014-07-25: dabar ši vieta uždaryta ir PUB’as išnyko. Kas ir turėjo natūraliai įvykti. To nuoširdžiai linkiu ir kitoms panašaus pobūdžio skylutėms, kurios nemoka arba tiesiog nenori.

—————————-

Pripažinkit – visiems taip būna, kad praeini pro šalį šimtus kartų ir nepastebi to, kas yra visiškai prieš akis. O vieną dieną tartum atsitrenki ir tada nustembi „O! Kaip aš to anksčiau nepastebėjau?“

Taip ir man šiandien nutiko su „R&B Pub“ Gedimino pr. Pro šį pub’ą aš per žiemą praėjau dešimtis kartų ir niekada jo nepastebėjau. Gal būti, kad dėl to kalta žiema, kuri net nebuvo žiema. Juk tai tiesa – žiemos mes neturėjome. Žiemą turėjo Sibire gyvenantys vaikai, kurie esant -35C oro temperatūrai eidami iš mokyklos namo valgė ledus. Žiemą turėjo Austrijos vaikučiai, kuriuos mokykloje privaloma tvarka mokytojai veža į kalnus slidinėti (matyt toks nacionalinis kūno kultūros atitikmuo). Mes žiemos neturėjome – turėjome pilką, drėgną ir vėjuotą metą, labiau primenantį letargo miegą. Žmonės buvo skubrūs, pikti, susiraukę, gatvėmis lėkė susisupę į šiltus drabužius ir keiksnojo vairuotojus.

Šiandien viskas kitaip: lauke šilta, šviečia saulė, penktadienis. Žmonės visiškai kitokie. Jie niekur neskuba, džiaugiasi pavasariu, šypsosi ir prisimerkia, kai stipresnis vėjo gūsis valiūkiškai kedena pirmuosius pavasarinius sijonus, puošiančius dailias moterų kojas. Štai tokios lengvos euforijos apimtas aš „atradau“ šį pub’ą. Kodėl gi ne? Juolab, kad „roast“ ir „beer“ yra tai, kas man įdomu ir patinka. Nors dabar pietų metas ir aš spėju, kad pub’as bus pilnas dienos pietus valgančių valdininkų, tačiau vis tiek einu į vidų – o gal ir man vietelė atsiras?

Aplinka. Įžengus pro duris pub’as, kaip ir pridera, pasitinka klasikiniu baru su alaus rankenomis ir išrikiuotais gėrimais. Tai nuteikia optimistiškai.

baras

Nepykit dėl kokybės – dėl alkio ir euforijos drebėjo rankos.

Gal kiek keistai atrodo baro kampe ant grindų numestos šluotos, tačiau aš nekreipiu dėmesio – mano nuotaika gera ir aš nusiteikęs optimistiškai. Optimizmas bliūkšta pakilus į antrą aukštą. Visi staliukai laisvi, tik prie vieno iš jų pietauja bičiulių kompanija. Tai mane ima neraminti. Net pasitikslinu laiką: na taip, pats pietų metas. Chm…

Belaukiant meniu apsidairau aplink. Apima toks jausmas, kad pub’ą savininkai matė tik filmuose. Pabandė įrengti kažką panašaus, tačiau gavosi kaip gavosi. Keistai atrodo stalo futbolas ten, kur galėtų tilpti dar vienas stalas lankytojams. Keistai atrodo televizoriai, kurie turėtų transliuoti kokį sporto kanalą, tačiau vaizdas užstrigęs ties  kamuolį spiriančiu tamsiaodžiu futbolininku. Beje, tas vaizdas taip ir „prakabėjo“ visą laiką, kol neišėjau. Savotiška instaliacija. Keistas buvo ir muzikinis apipavidalinimas: tai groja, tai ne. Tai vėl pradeda. Tartum internetas per modemą – tai jis yra, tai jo vėl nėra…

Žavi besišypsanti mergaičiukė paklausė ar aš ką nors išsirinkau ir gal norėčiau užsisakyti dienos pietus. Nusišypsojau ir paprašiau meniu.

Aptarnavimas. Nežinau kaip čia viskas vyksta vakare, bet tuo metu kai aš lankiausi, salėje sukosi minėta mergaičiukė ir rūstaus veido vyrukas. Jie aptarnavo staliukus. Iš visko supratau, kad vyrukas viršesnis pareigose. Gal net atsakingas už visą veiksmą salėje.   Mergaitė man padavė meniu ir laukė mano užsakymo. Tiesa, po pirmos nedidelės klaidos ji nusišypsojo ir nuoširdžiai atsiprašė: šiandien tik pirma darbo diena, aš dar ne viską čia žinau, atleiskite. Tokiam bambekliui kaip aš prisipažinimas iš besišypsančios merginos, kuri pasirodo dar turi puikų humoro jausmą ir neribotą kantrybę, iškart įjungia begalinę toleranciją. Aš viską suprantu, daug ką atleidžiu ir nesigadinu sau geros nuotaikos. Tuo tarpu rūsčiojo veido vyrukas man paliko slogų įspūdį. Aš suprantu, kad visur būna visko ir visi mes žmonės, tačiau jeigu esi vadovas – tau draudžiama viešai koneveikti savo pavaldinius klientų akivaizdoje. Tu nesi Gordon Ramsay, kad galėtum sau leisti koneveikti mergaitę, kuri dirba pirmą dieną. Viešas žeminimas man priminė šią savaitę skaitytą itin neskanią istoriją ir nerimas tik dar labiau padidėjo.

Alus. Pavadinime esantis „Beer pub“ žadėjo, kad čia galėsiu rinktis iš plačios alaus pasiūlos. Įdomu tai, kad interneto svetainėje surašyta net 19 kokteilių, kuriuos siūlo šis pub’as, bet nieko nekalbama apie alų. Pamaniau: gal alaus pasiūla tokia plati ir dinamiškai besikeičianti, kad nespėjama atnaujinti interneto svetainės? Paaiškėjo, kad klydau.

 

Pub’as siūlo vos 6 alaus rūšis ir neturi jų visų. Paprašius „Budweiser“ paaiškėjo, kad jo šiuo metu nėra (KPŠ? penktadienį neturite alaus???) tad teko rinktis Hoegaarden’ą. Beje, įtartinai atrodo naujai užklijuotos kainos ant stipriai aptriušusio meniu. Gerai įsižiūrėjus matosi, kad jos pakeltos litu ar dviem kiekvienai pozicijai. Tai kainas pakelt sugebėjote, o perspausdinti aptriušusio meniu – ne? Nejau taip blogai ir taupote net dantų krapštukams?

Maistas. Kai neturiu daug laiko – susidaryti nuomonę apie užeigą man padeda du universalūs patiekalai: burgeris arba steikas. Abu privalo būti švieži, greit paruošiami ir iš jų kokybės galima spręsti apie virtuvės darbą. Dabar aš laiko turiu, todėl nutariu sužinoti kas slepiasi po žodžiu „roast“ pavadinime. Užsisakau kiaulienos šonkaulių su daržovių padažu ir keptomis bulvių skiltelėmis, o kol bus ruošiamas patiekalas paprašau atnešti salotų su karališkomis krevetėmis. Gaunu alaus ir netrukus atkeliauja salotos.

 

Krevečių salotomis tai pavadinti sudėtinga. Nebent turima omenyje legendinis „jautienos – lakštingalų paštetas“, kurio proporcijos yra tokios: vienam jaučiui viena lakštingala. Lėkštėje stambiai pjaustytas beskonis pomidoras, krūva kapotų salotų su agurkais ir paprika. Kas tiems lietuvių virėjams su paprika pasidarė? Ji dedama į visus patiekalus. Čia kas – nauja nacionalinė daržovė ar vis dar juntama sovietmečio abstinencija? Salotos apibarstytos skrebučiais ir jas puošia net trys keptos krevetės. Šalia indelyje rudas padažas toks tirštas, kad labiau tinkamas tepti ant duonos, nei maišyti su salotomis. Juk sviesto salotose neišmaišysite, Taip ir su šiuo padažu. Nekažinkoks derinys. Gal būt su šonkauliais pasiseks labiau?

Kadangi tai nėra dienos pietų patiekalas – jo tenka luktelti ilgiau. O kai patiekalas atsiduria ant stalo imu jį tyrinėti, tartum botanikas dar nematytą augalą.

s1

 

Gautas rezultatas nedžiugina. Šonkauliai yra labai riebūs, o lašinukai pagal skonį labiau primena virtus, nei keptus. Trūksta druskos, priekonių, viskas prėska ir riebu. Saldus aitriųjų paprikų padažas čia nei kiek negelbsti – jausmas, tartum ant virtos šoninės teptum vyšnių braškių uogienę. Po šonkauliukais slepiasi ne pirmos jaunystės riebaluose įmirkusios bulvių skiltelės su lupena ir šalia pridėta to, kas vadinama daržovių padažu. Jūsų močiutė arba mama gamindavo žiemai tokią daržovių mišrainę, į kurią sudėdavo cukinijas, paprikas, pomidorus, morkas, pakaitindavo su aliejumi ir užsukdavo stiklainiuose? Pamenate tą skonį? Tai čia tas pats rezultatas, kuris dar ir pašildytas. Derinys tiesiog užmuša, o jį vainikuoja daržoves puošiantis plaukas arba ilga blakstiena.

 

Ir ne, jis nėra besišypsančios padavėjos – plaukas nėra tiesiog užkritęs, o gerai įmirkęs padaže. Virtuvė pasistengė. Dabar imu suprasti, kodėl pačiame centre pietų metu ši vieta yra apytuštė. Kai kitur stovi eilės, čia pilna laisvų vietų. 26Lt. už tokį patiekalą yra normali kainą Gedimino pr., tačiau maisto kokybė prastesnė, nei rajoninėje valgykloje.

Apibendrinant. Viskas yra blogiau negu blogai. Šis skambiai pasivadinęs „Roast&Beer Pub“ yra visiška jūrų kiaulytė: nei ji jūrų, nei kiaulytė. Aš čia neužeisiu gerti alaus, valgyti ar žiūrėti sporto rungtynes. Negaliu ir jums šios vietos rekomenduoti. Iki tikro Pub’o jiems taip pat toli kaip vienišam kaimo kioskui iki Maksimos.

„Roast&Beer Pub“

Gedimino pr. 26, Vilnius

Svetainė internete: http://roastandbeer.lt

FB puslapis: https://www.facebook.com/pages/Roast-Beer-PUB-Prospektas/296063413765747