Jeigu išeitumėt į gatvę ir praeivio paklaustumėt „ką žinote apie Švyturio alaus daryklą?“ – kokių atsakymų sulauktumėt?
Didžiausia alaus darykla esanti Klaipėdoje, populiariausias lietuviškas alus, krepšinio komandos rėmėja, yra dar arena tokiu pavadinimu. Vargu, ar sužinotumėte ką daugiau. Gaila, mat alaus darykla „Švyturys“, kaip seniausiai Lietuvoje veikianti komercinė alaus darykla, yra Lietuvos aludarystės istorijos dalis. Istorijos, kuria domėtis nebėra madinga. O istorija yra gana įdomi.
Iki „Švyturio“ bravoro atsiradimo Klaipėdos krašte kitų bravorų nebuvo. Vokiškas alus buvo atgabenamas iš Tilžės (dabar Sovetskas, Kaliningrado sritis). Todėl aludarystės rinka buvo tuščia ir bet kuris alaus verslo pradininkas buvo pasmerktas sėkmei.
Šio verslo 1784m. ėmėsi tikras pamario krašto patriotas Klaipėdos pirklys Rainkė (J.W.Reincke). Šis stambaus sudėjimo išvaizdus vyriškis buvo ne koks paprastas prekeivis. Jo sena giminė jau visą šimtmetį plukdė laivus po visą Baltijos jūrą. Jo giminės herbe puikavosi jūrinis erelis – narsios jūreivystės simbolis. Šis simbolis papuošė ir naujos alaus daryklos emblemą. Jis liko „Švyturio“ herbe iki šių dienų.
Klaipėdietiškas Rainkės alus buvo toks populiarus, kad visame pajūryje vienas po kito pradėjo dygti bravorai. Bet jie negalėjo pasiūlyti tokio gero alaus kaip Rainkės. Puikiu skoniu ir kokybe su pirmuoju klaipėdietišku alumi varžytis galėjo nebent kitas iškilus pamario krašto aludaris Teodoras Proisas (Theodor Preuss). Kartą abu vyrai susėdo prie alaus bokalo ir nusprendė, kad nėra reikalo konkuruoti ir kad galima dirbti kartu.
Fridricho priemiestyje veikianti darykla XIX a. susijungė su dvarininko T. Preusso bravoru ir tapo pagrindiniu miesto bravoru, verdančiu tradicinį Bock, bavariškąjį ir porterio alų, už kurį buvo apdovanotas dar 1883 metų Klaipėdos tarptautinėje verslo mugėje.
Klaipėdos akcijinis alaus bravoras buvo viena iš labiausiai įvertintų tarpukario Lietuvos alaus daryklų. Bendrovė turėjo savo mielių fabriką, vyno ir likerių sandėlį, garsėjo lengvu „Audit“ ir „Caramel“ alumi, kuris 1927 metų Lietuvos ūkio parodoje Klaipėdoje įvertintas medaliu.
Po antrojo pasaulinio karo atstatytoje „Švyturio” alaus darykloje alus pradėtas virti 1946 metais. Iš pradžių jis buvo pilstomas tik į statines ir vežamas į Klaipėdos krašto barus. 1950 metais įmonėje buvo įrengta pilstymo į butelius linija, kuri, augant Klaipėdos alaus paklausai, buvo nuolatos keičiama galingesne.
1960 metais „Švyturio” specialistai sukūrė „Baltijos” alaus receptą. Šis alus tapo „Švyturio” gaminamo alaus grupės flagmanu. 1973 metais „Švyturys” vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo gaminti pasterizuotą alų.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, „Švyturys” buvo reorganizuotas į akcinę bendrovę. Beveik visos akcijos priklausė įmonės darbuotojams, kurie ryžosi įmonės pelną panaudoti jos pertvarkymui. Nuo 1995 metų „Švyturio” alus pradėtas pilstyti į 30 ir 50 litrų statinaites (kegus) ir netrukus tapo vienu populiariausių baruose ir restoranuose pilstomu alumi. 1995 m. aludarė Džuljeta Armonienė Klaipėdoje sukūrė „Švyturio Extra“ alų, tapusį lietuviško alaus standartu ir daugelio tarptautinio alaus konkursu nugalėtoju „Dortmunder / European Export“ klasėje. 1996 metais buvo pastatyta tuo metu alaus pramonėje pati moderniausia filtravimo sistema.
Nors „Švyturys“ yra vadinamas lietuviško alaus lyderiu, tačiau 1999m. lietuviškumas baigėsi – „Švyturio“ akcijas įsigijo Danijos bendrovė „Carlsberg A/S“. Taigi nuo tada „Švyturys“ yra lietuviškas tiek pat , kiek lietuviški yra taip keikiami danų gyvulininkystės kompleksai Lietuvoje. Beje, mažai kas žino, kad 2000 m. „Carlsberg A/S“ susijungė su Norvegijos „Orkla“ ir taip ėmė kontroliuoti tris didžiausias Lietuvos alaus daryklas – „Švyturį“, „Kalnapilį“ ir „Utenos alų“. Oficialiai jas valdė Baltic Beverages Holding (BBH). BBH akcijas lygiomis dalimis (50 % ir 50%) valdo “Carlsberg Breweries” ir Didžiosios Britanijos alaus rinkos lyderis “Scottish & Newcastle”. 2001 m. Lietuvos konkurencijos tarybos pavedimu BBH pardavė „Kalnapilį“ Danijos įmonei „Danish Brewery Group“ (dabar „The Royal Unibrew“). Po kelių restruktūrizacijų nuo 2003m. „Švyturio“ alaus daryklą valdo UAB „Švyturys-Utenos alus“, nors jeigu apsilankytumėte darykloje – jausmas apimtų visai kitoks. Ten iki šiol tebedirba žmonės, kuriems priklausė „Švyturio“ akcijos ir jie iki šiol jaučiasi šio bravoro dalimi, todėl dirba su meile ir atsidavimu.
Šiemet „Švyturio“ alaus darykla švenčia gražų veiklos jubiliejų – 230 metų.
Šiai progai pažymėti Džuljeta Armonienė sukūrė naują alų:
Mes jau įpratome, kad naujos alaus rūšys „Švyturyje“ gimsta greičiau, nei kas du – tris metus. Be to – visiškai naujo ir įdomaus stiliaus. Slapčia tikėjausi, kad ir šio naujojo alaus stilius nustebins, maniau, kad pirmojo aludario vardiniam alui bus parinktas vienas iš senųjų alau stilių, kurie buvo gaminami nuo bravoro įkūrimo pradžios, na, kad ir Tradicinis bock ar Baltijos porteris. Būtų labai simboliška.
Tačiau pati Džuljeta Armonienė sakė, kad alus buvo kuriamas atsižvelgiant į vartotojų pomėgius, buvo stengiamasi sukurti alų, kuris patiktų daugumai. Taip buvo sukurtas lageris, turintis 22 IBU ir ABV 5%.
Kalbėdama apie šį alų Džuljeta džiaugėsi, kad pavyko aluje suderinti šviesiuosius bei karamelinius salyklus ir kilminguosius „Saaz“ apynius. „Skonyje labai harmoningai dera salyklai ir apynių kartumas, kurį papildo lengvas apynių aromatas. Manau, tai tikrai įdomus ir išskirtinis alus“ – pokalbio metu džiaugėsi aludarė.
Ragavau šio alaus ir aš. Dailus apipavidalinimas ir originalus kamštelis nudžiugins alaus atributikos kolekcionierius. O alus… nors nespoilinsiu. Paragaukit patys 😉