Aludarių taurės 2014 finale Gedimino Volko alus „#31 Peilas“ surinko 413 taškų ir, atsilikęs nuo pirmos vietos 7,  o nuo antros tik 3 taškais, užėmė trečią vietą. Jis kol kas yra vienintelis aludaris du kartus laimėjęs prizines vietas Aludarių taurės finale. Gediminas atsakė į alusalus.lt klausimus.

Kas pasikeitė per metus nuo pernai duoto interviu?

Per metus išviriau dar daugiau alaus, įgijau gilesnės patirties aludarystės srityje. Vėl lankiau Rygą, Londoną. Pirmąkart lankiausi Kopenhagos alaus festivalyje (Copenhagen Beer Celebration). Didžiausias pokytis, susijęs su gyvenimu ir aludaryste, buvo tai, jog pradėjau dirbti „Dunduliui“, taigi alus iš laisvalaikio virto darbu. Teko daug ką pamatyti iš gamintojo / pardavėjo pusės. Taip pat šiomis aplinkybės prekyboje pasirodė pirmasis mano komercinis alus – šokoladinis porteris „Labas vakaras“. Jau buvo atlikti du jo virimai. Šiuo metu tankuose bręsta trečiasis.

Kiek pamenu, tavo pernai 3-ią vietą užėmusi IPA buvo #11. Šiais metais bronzą nuskynei su #31. Kaip suprantu tai yra virimų numeriai, ar taip? Kokius stilius verdi, koks tavo mėgstamiausias?

Teisingai. Tai yra virimo numeriai. Anksčiau esu minėjęs, kad man artimiausias angloamerikietiškas craftas, tam lieku ištikimas ir toliau. Gal esu kiek apleidęs tamsesnius šio žanro stilius (stoutai, porteriai, brown’ai), bet pale’us, IPA verdu stabiliai. Kartais atrodo, kad visa ta šviesi apyniuota tema jau tapo nuvalkiota, tačiau, jei savo namų podėly neturiu kelių butelių į apynius orientuoto alaus, jaučiuosi kažkoks nesaugus – tarsi kažko trūktų ar gyvenčiau namuose be durų ar spynos. Rimtai.
Nežinau, nenorėčiau apsiriboti, tačiau matyt tai reiškia, kad mano mėgstamiausias stilius yra pale/IPA ir viskas in between. Postmodernistinėje alaus scenoje tiesiog išnyko aiški takoskyra tarp šių dviejų stilių. Tačiau imant bendrai – aš esu dvasinis amerikietis. Kuo daugiau apynių mano IPA, šokoladinio salyklo mano stout’e ar rūkytos bazės dūminiame porteryje – tuo geriau 🙂 Beveik visais atvejais geriau man reiškia daugiau.

Taurėje dalyvavai jau antrą kartą. Papasakok kaip ruošeisi šiai taurei.

Atsakingai galiu pasakyti, kad Taurei aš nesiruošiau. Man buvo smagu skaityti Arčio interviu apie tai, kaip jis ruošėsi, bandė skirtingas medžiagas, planavo virimus. Čia be sarkazmo. Pajutau dar didesnę pagarbą tam žmogui ir jis tikrai vertas aukšto apdovanojimo (kurį, beje, ir gavo).
Na, iš kelionių atsivežiau man įdomių mielių / apynių, bet šiaip – nesiruošiau. Viriau ką norėjau ir neplanavau savo laiko. Likus mėnesiui iki Taurės supratau, kad neturiu, ko į ja pateikt. Ne todėl, kad fiziškai neturėčiau alaus, bet todėl, jog esu labiau kokybės nei kiekybės šalininkas. Vidutinių alų teikti nesinorėjo, tai pateikiau vieną, kuris tuo metu iš mano turimų man pasirodė pats geriausias ir kokybiškiausiai sudėtas. Kitais metai planuoju stengtis labiau, bet nieko nepažadu.

Ar patenkintas savo rezultatais taurėje?

Rezultatai paliko mane džiaugsme ir nustebime. Aš žinojau, kad iš SMASH (vienas apynys, vienas salyklas) galima išspausti labai gerą alų. Bet jog įmanoma iš 140 alų likt trečiam – čia jau staigmena. Aš nesigiriu, bet jei toks paprastas alus finale už savęs paliko daug turtingesnės išraiškos atstovus, matyt tai reiškia, kad jis tikrai gerai sudėtas.

Laimėjai šviesių elių kategoriją. Daug kas ragavo, nuomonė visų vieninga – alus puikus. Taip pat pamenu ir tavo šviesų elį su Wakatu apyniais, kuris buvo, mano nuomone, gal net geresnis už šį alų. Sakyčiau, kad esi šio stiliaus specialistas. Kokia tavo nuomonė apie šį stilių, kaip reikia virti šio stiliaus alų?

Su Wakatu apyniais

Su 25 kg Wakatu apynių maišu.

Aš vadovaujuosi savo mėgstamų aludarių logika. Štai Evin O’riordan iš Kernel Londone savo pale’ą daro tik iš Maris Otter salyklo. Šiuo atveju taip dariau iš aš. Na, jis žinoma prideda ir tai, kad nepamirštumėt apynių. Kuo labiau nepamirštumėt, tuo geriau. Naudokit per daug 🙂
O paėmus bendrai – naudokit paprastą salyklų bazę. Vienas / du salyklai ir nereikia čia ieškot kažko daugiau. Geras american pale’as vistiek nebus turtingas salyklo išraiška. Tik noriu pasakyti tai, kad medžiagų kokybė čia labai svarbi. Aš nenaudočiau kokio neaiškaus „čekoslovakiško“ pils’o ar „ūkininko skalsiausiojo nuo šiaurės Lietuvos“.
Kitas žingsnis – nedarykit apynių mišrainės. Vienas / du, o jei gerai suderinti, tai trys apyniai yra viskas, ko Jums reikia. Šis stilius labai dėkingas SMASH’ui (vienam apyniui ir vienam salyklui). Tokiais virimais galima geriau susipažinti su naujomis / nežinomomis medžiagomis. Su apyniais nereikėtų persižaist. Geriau kartinti saikingai, didesnius apynių kiekius paliekant pabaigai ar sausam apyniavimui.
Kaip ir kiekvienam alui, skaičiuokit mieles. Kelias į gerą alų yra sveika fermentacija. Taip pat reikia ir prižiūrėti alaus temperatūras. Niekada nevarykit mielių ir kokį nors stresą, nes šiame stiliuje mielių darbo subproduktai nėra siektinas rezultatas.
Nepatingėkit pasiruošt vandenį bent jau pagal „light & hoppy“ parametrus.

Šiais metais prisijungei prie taurės renginių organizatorių komandos, organizavai viešąją degustaciją. Taip pat dalyvavai aptariant kitus Taurės organizavimo reikalus. Kaip žinia, atlyginimo už tai negavai, kodėl tam skyrei savo laiką?

Tikiu, kad šiais metais mano darbas prie renginio paklojo bent jau minimalius pamatus į didesnį viešumą. Man yra nesmagu, kai pasakai žmogui (dažnai net ir labai apsišvietusiam gastro srityje), kad darai namie alų, o jis perveria tavo tokiu užuojautos kupiniu žvilgsniu maždaug „a nu jo, buvo tėvuko kaimynas pažopinėnų valsčiuj darydavo dratą iš burokų su cukrum, tai atrava kaip reta, visas sodžius vemdavo“.
Tiesa yra nors ir skaudi, tačiau tokia, kad šiuo metu Lietuvos namų aludariai daro geresnį ir įdomesnį produktą nei visi komerciniai bravorai sudėjus į krūvą ir pakėlus kubu. Na, kai kurių verslų orientacija aišku yra pinigai, ir tai atsispindi jų produkte. Tačiau tai nereiškia, kad reiklūs gomūriai dėl to turi likti be kokybiško craft’o. Tai štai – mes, namų aludariai, ir esame šioje nišoje. Verdam sau, šeimoms, draugams. Nors neparduodam savo produkto, bet juo skleidžiam labai daug meilės savo užsiėmimui ir aistros savo hobiui. Aš manau, kad tai teisinga ir žmonės turi apie tai žinoti. Neišvengiamas šios veiklos rezultatas yra tai, kad mes padarom ir labai gero alaus. Manau teisinga, jog platesnis ratas žmonių sužinotų ir apie tai. Idealu – paragautų.
Tiesiog aš šia idėja labai nuoširdžiai tikiu. Jei mano veikla bent per plauką prisideda prie to namų aludarustės demistifikavimo (mediniai indai, moliniai ąsočiai ir girtas bravorius prie seklyčios), man tai yra didelis atpildas.
O šiaip tai gal aš dar jaunas, durnas ir per daug noriu pakeisti pasaulį. Nežinau. Man patinka tikėti šia idėja. Tada aš jaučiuosi gyvas.

Ačiū už pokalbį.