Rugpjūčio 1-3 d. Pakruojyje vyko Amatų, muzikos ir alaus festivalis. Buvau. Teisėjavau rinkdamas geriausią lagerį ir specialios technologijos alų. Dėkoju organizatoriams už suteiktą galimybę.

Noriu pasidalinti keliais pastebėjimais, kurie mane privertė iš naujo permąstyti mūsų alaus sceną.

levardenen2

Nieko lietuviško, net gamintojas nenurodytas 🙂

1) Antrą festivalio dieną vertinau 9 lietuviškus lagerius. Lagerius, kurie pirmą dieną jau buvo atrinkti iš masės, atmetant pačius blogiausius variantus. Šiame procese nedalyvavau, bet, kiek girdėjau, vertinimas vyko tiesiog bendrai ragaujant alų ir sprendžiant kas ir kaip. Bet kokiu atveju reiktų suprasti, kad vertinome geriausius mažųjų aludarių lagerius. Tarp 8 alų nebuvo jokio žymesnio skirtumo. Na, išskyrus, nežymių nukrypimų bei šalutinių netinkamos fermentacijos požymių. Su teisėjais juokavom, kad mus organizatoriai nori patikrinti ir pila tą patį alų, skiesdami skirtingomis proporcijomis vandens.

Priešpaskutinis vertinimas alus buvo kitoks. Tik vienas teisėjas neatpažino, kieno tai alus. Ir negalėjo. Teisėjas Mike yra amerikietis, vedęs latvę ir neseniai iš JAV persikėlęs gyventi į Rygą. Apie alų žino daug, bet šį kartą ne apie tai. Pabandysiu pacituoti Mike’ą: “kaip alaus teisėjas aš noriu alų vertinti teisingai, bet tai visiškai kitokio kalibro alus ir šio alaus buvimas nėra sąžiningas kitų alų atžvilgiu. Pasakykite, kur jo galiu įsigyti, ir aš juo mėgausiuosi visą vakarą”. Ir tą momentą man stuktelejo mintis. Mintis, kuri visada kirbėjo, bet tik dabar išryškėjo  – mažieji aludariai verda vienodą lagerį. Vienodą! O smagiausias paradoksas yra tas, kad visuomenėje vyrauja nuomonė apie vienodą alų verdančius didžiuosius aludarius. Gal taip ir buvo anksčiau, bet dabar yra atvirkščiai! Laikai keičiasi.

ziedonis

Skanus alus su Citra apyniais

2) Latviai alų verdą Lietuvoje. Šią naujieną sužinojau pasivaikščiojęs po festivalio aludarių palapines. Ieškojau naujovių. Keliose palapinėse demėsį patraukė netipinės etiketės latvių arba anglų kalbomis.

Pirmą pamačiau “Joaldos” naujieną, netipinį Lietuvos rinkai butelį bei etiketę latvių kalba. Iš pardavėjos sužinojau, kad alus yra skirtas Latvijos rinkai, nes šis alus patiko latviams. Paklausus, kuo konkrečiai patiko, negavau aiškaus atsakymo. Pradėjęs klausinėti daugiau, buvau nukreiptas į šalia stovintį vyriškį Darių, kuris tuo metu šnekučiavosi su bičiuliu ir labai nenoriai bei glaustai atsakinėjo į mano klausimus. Pasirodo, alus verdamas su labai puikiais aromatiniais apyniais pavadinimu “Saaz”, nes Dariui jie labai patiko. Na, o kartumui naudoja “Magnum”. Į mano repliką, kad šis derinys yra gan plačiai naudojamas, atsakė, kad “Saaz” yra labai geri apyniai.

3) Įdomiausią naujovę radau* ”Klausučių” bravoro stende. Žvaigždutė tam, kad realiai rasti tos naujovės nelabai buvo įmanomą. Tą alų vertinau kaip specialios technologijos, tik ten apie jį ir sužinojau. Alus su “Citra” apyniais. Kame ten buvo speciali technologija, tikrai nežinau, bet alus tikrai labai geras: subalansuotas, gera salyklinė bazė, išraiškingas kartumas, derantis su aromatu, žodžiu, viskas savo vietoje. Toks labai kokybiškas rimtas amerikietiškas pale ale’as.

Visą smagumą gadina keli dalykai. Pirmas, kad alus festivalio metu buvo akivaizdžiai slepiamas. Ant baro sudėti visi “Klausučių” bravoro alaus kranai. O “Citra” alus uždengtas medžiagos drobėmis, žemiau baro lygmens. Pardavėja nesusipatoginusi alų pylė iš po baro.

Į mano repliką apie puikų alų man atsakė: “ai,čia latviams verdam, pas mus niekas tokio nepirktų”. Patikinus, kad tai puikus alus, gavau atsakymą :“na, gal pabandysime Vilniuje prastumti, bet abejoju ar pavyks”. Iš visos šios informacijos susidariau versiją, kad šį alų užsakė Latvijos verslūs beergeek’ai, kurie “Klausučiams” pateikė savo receptūrą ir gal netgi žaliavas. “Klausučiams” buvo proga panaudoti nepilną savo apkrovimą ir užsidirbti papildomą pinigą, kas yra tikrai suprantama, jei pats nesugebi gamybinio potencialo išnaudoti pilnai.

Būtų smagu, jei kas galėtų suteikti daugiau informacijos šia tema.

Apibendrinus situaciją:  mažieji stagnuoja savose rinkose virdami vienodą alų, tad jų pajėgumus vis sėkmingiau ir, svarbiausia, tikslingiau, išnaudoja kitų šalių rinkos.
Pabaigai. Tik rinkdamas foto šiam įrašui, supratau, kad abiejų alų užsakovas tas pats SIA Lennewarden. Bei kitas pastebėjimas: etiketėje nieko neparašyta apie gamintoją. Smulkmena, bet visgi smalsu kodėl.