Veik nuo šių metų pradžios karts nuo karto kalbama apie „Vilkmergės“ alų su vyšniomis „Kriek“. Kaip jie patys sako „Kriek tipo“. Pasidomėjau ir aš, paragavau, nutariau ir jums papasakot – kas per viens tas tipo kriek iš Vilkmergės.
Prieš kalbant apie kriek alų trumpai papasakosiu koks yra jo stilius. Belgijoje gaminamas lambic alus – tai spontaninės fermentacijos alus, kurio fermentacija prasideda laukinių mielių dėka. Kalbant pramonine kalba lambic yra biologinės taršos rezultatas: laukinės mielės patenka į alaus misą, prasideda spontaninė fermentacija ir po kiek laiko turim tai ką gaunam. O gaunam (originale) tai, kuo užsikrėtė alus ir ką tos laukinės mielės su juo nuveikė – mažai prognozuojamą rezultatą. Tiesa, dabar yra ir išgrynintų lambic mielių, kurios buvo atrinktos laboratorijose iš įdomiausių ar vertingiausių lambic rezultatų. Anyway, pagal stilių lambic yra rūgštus alus – toks, kokį tūlas alaus vartotojas išpils kaip surūgusį. Kriek – tai tas pats lambic’as, į kurį papildomai dedama vyšnių su visais kauliukais. Fermentacijos metu vyšnios kaip prieskonis įsilieja į bendrą alaus puokštę, mielės sufermentuoja vyšniose esantį cukrų, to pasekoje vyšnių skonis lieka, tačiau saldumo – ne. Alus nukošiamas pašalinant vyšnių likučius iš alaus ir paliekamas fermentavimo pa(si)baigimui. Finale gaunamas labai (tą pabrėžiu neragavusiems lambic’o) rūgštus alus, kuriame juntamos vyšnių natos. Štai kas yra kriek – sezoninis belgiškas alus, kurio gamyboje naudojamos vyšnios. Kadangi po fermentacijos tokio alaus gerti apskritai neįmanoma, todėl jis ilgai ir kantriai brandinamas statinėse – metus, du ar net daugiau. Brandos metu rūgštis kiek suapvalėja, skonis pasidaro įragaujamas, o aromatas tampa kompleksišku ir vienalyčiu.
Paragavau ir aš „Vilkmergės Kriek.tipo“. Spalva skaidri, tamsaus rubino spalvos. Puta neaukšta, netvari, vyšniškai – rožinė. Vyšnios ryškios ir aromate ir skonyje. Tiek ryškios, kad kitų niuansų veik neįmanoma išskirti. Jausmas, tartum gertum gazuotas vyšnių sultis iš prekybcentrio. Dar aš manau, kad jeigu rinkoje pasirodytų Coca-cola koncerno gėrimas su vyšniomis, tai jo išvaizda ir skonis būtų toks, koks dabar yra šis tipo kriek iš Vilkmergės. Ryškus, saldus, dominuojantis ir išraiškingai sintetinis.
Lendu į internetus domėtis ką apie alų sako pats gamintojas:
Perskaičius šią marketinginę žinutę man kyla įtarimas – ar tikrai buvo gaivinamos tradicijos? Pramoninis gamintojas į savo bravorą įsileido spontatinius procesus ir biologinę taršą? Nesitiki.
Detalės aiškėja oficialiame pranešime spaudai „„Vilkmergės“ aludariai pirmiausiai išvirė šviesiojo elio, aukštutinės fermentacijos alaus. Į jį pridėjus vyšnių alus daugiau nei pusę metų buvo brandinamas „Vilkmergės“ rūsiuose.“ Aha, vadinasi tai – ne lambic, o tai reiškia ir ne kriek. Maža to, ant butelio auksinėmis raidėmis parašyta: brandinimo laikas – 28d. Tai kaip ten ponai yra? Pusė metų ar 28 dienos?
Etiketėje yra ir kitų malonių atradimų.
Šio alaus sudedamosios dalys:
- alus (80%)
- gliukozės – fruktozės ir cukraus sirupas
- vyšnių sultys (15%)
- kvapioji medžiaga (neįvardinama kokia, bet darau prielaidą, kad ta, kuri sukuria tokį ryškų vyšnių aromatą)
- konservantas (kalio sorbatas)
- dažikliai (karminas, amoniakinė karamelė).
Niekur nėra parašyta, kad čia dėtos vyšnios. Net neparašyta, kad čia dėtos natūralios vyšnių sultys. Štai kodėl šio alaus vyšnių skonis toks panašus į tetrapakuose parduodamų vyšnių gėrimo, pagaminto iš koncentrato, skonį.
Aiškinuosi toliau. Karminas – ryškiai raudonas pigmentas, gamintas iš vabzdžių košenilių (Dactylopius coccus), ir jo spalva gili tamsiai raudona. Dabar aišku iš kur gauta spalva. Tik kur tas marketinge deklaruojamas „natūralus raudonumas“?
Beje karminas – labai įdomi medžiaga. Natūralus karminas ruošiamas iš košenilio virinant džiovintus vabzdžius vandenyje, kad susidarytų karmino rūgšties ekstraktas. Susidaręs skaidrus tirpalas apdorojamas alūnu, kalio bitartratu, alavo dichloridu ar kalio hidrogenoksalatu. Po to tirpale esantis dažiklis ir kitos medžiagos nusodinamos. Naudojant kitus metodus prieš nusodinant karminą kartais į tirpalą įdedama kiaušinio baltymo, žuvies klijų ar želatinos. Pasiskaitykit internetuose, rasite ir daugiau žavingų faktų apie šį priedą. Ir jau visai pabaigai: ES direktyva 2000/13/EC[11] apie maisto etiketas įpareigoja, kad karminai (kaip ir visi maisto priedai) turi būti paminėti produkto cheminėje sudėtyje, nurodant jo kaip maisto priedo kategoriją. Greta turi būti oficialus pavadinimas (maistinis karminas) ar jo E kodas (maistinis dažiklis E120), užrašyti vietine kalba, kuri naudojama rinkoje. (Šaltinis: Vikipedija). Taigi, gerbiami aludariai, nesilaikote etiketo. Privalėjote nurodyti, kad tai yra E120.
Amoniakinė karamelė, dar žinoma kaip E150, yra antras siurprizas alaus mėgėjams – ji yra rudų dažų mišinių kompleksas, kuris gaunamas sausai kaitinant ir deginant cukrų su šarmu, amoniaku, sulfitu ar jų deriniais. Šis dažiklis tirpsta vandenyje. Per didelis kiekis gali sukelti žarnyno problemas. Atliekami įvairūs tyrimai dėl sudėtingos mišinių kilmės. Uždrausta kai kuriose šalyse.
Skaitant oficialioje „Vilkmergės alaus“ svetainėje marketingistai sukurpė dar aptakesnį tekstą apie šį alų:
Taip, eilinis šviesus alus perėmė raudoną vyšnių (tipo) spalvą ir tapo (tipo) uogomis kvepančiu lietuvišku…
Nevyniojant žodžių į vatą ir nusijojus marketingines gamintojo blevyzgas apibendrinsiu: turim lietuvišką alų su „stebuklingais lenkiškais milteliais“. Ir tą sakau be ironijos. Tai deklaruoja gamintojas, nes to reikalauja ES biurokratai. Mano prieš kelis metus taip girtas „Vilkmergės alus“, turėjęs galimybę tapti crafto flagmanu Lietuvoje, nusirito iki sintetinių E priedų aluje, be kurių nebesugeba sukurpti bent pusėtino alaus.
Yra toks anekdotas:
Kalbasi du draugai:
-Žinai, aš girdėjau, kad Mongolijoje yra sena tradicija. Kai gimsta šeimoje sūnus tėvas prie namų pasodina medį. O jei sūnus užauga niekam tikęs – tą medį nupjauna.
-Buvau aš toje Mongolije! Stepės – iki horizonto!
Prisimenu aš šį tipo kriek tipo alų ir galvoju – gal gerai, kad Vilkmergė gamina alų ir neužsiima miškininkyste. Gyventumėm ir mes kaip Mongolijoje. Stepėse.
Ir ne, šis alus man nekvėpuoja Briuseliu į pakaušį. Jis savo kokybe primena pigų ir krakmolingą lenkišką jogurtą, kokius prieš 15 metų pardavinėdavo po 49 centus maisto prekių parduotuvėse.
GIN, pilnai su tavimi sutinku, bet man tokiam saldžiašikniui ir šviesaus alaus megėjui, tai labai skanus dalykas, žinoma, galėtu amoniakinės karamelės ar karmino nenaudoti ar juos pakeisti kokiais naturaliais dažikliais. cukraus sirupa galėtu pakeisti saldžiąja stevija (medau žole, neseniai pats užsiauginau keleta, saldumas belenkoks, užtenka 1/5 lapelio ir arbata kaip su 3 šaukšteliais cukraus jaučiasi, na tik reikia palaukt, kol ištraukia visą saldymą suteikiančias molekules į skystį (we are such slaves to tongue stimulations)) ar medumi, tiktu ir diabetikams, be to įdomu kiek to kalio sorbato, galėtu natūralius pakaitalus naudoti, nieko nenutiktu, tikrai išpirktu greitai ir nespėtu sugesti (http://marketplace.yet2.com/app/insight/techofweek/36471?sid=350).
Vilkmergės Kriek visai neblogą pirkėjų nišą atrado – moteris 🙂 Jau kokį 15-tą kartą pagyras Vilkmergės „Kriek“ girdžiu išskirtinai tik iš moterų. Iš vyrų atsiliepimai visiškai priešingi – labiau keiksnojimas kad drįso Kriek’u pavadinti, beje pora komentarų aukščiau net belgas tai patvirtino 🙂
Netikiu kad išranki,nebent renkate tarp kriek ir deguto.
Esu isranki gerimams,bet sis produktas-Vilkmerges VYSNIU KRIEK tikrai super gaminys,patiko visam buriui sveciu,tik gaila kad norint nusipirkti,tenka pavazineti po prekybcentrius,nes tikrai nevisur jo yra pirkt
As a Belgian visiting your beautiful country, I was surprised to find a local beer called Kriek. I bought immediately a bottle but am sorry to say that it tastes more like a carbonated cherry juice than a beer with cherries.
Fortunately for our Belgian production, you still have a lot to learn, but keep trying. It took us quite a few years to get where we are !!!
Hi Alain, sorry for late reply – I suppose you don’t understand Lithuanian, so this article is all about the fact that Vilkmerges so called „kriek“ has nothing to do with the name’s original bearer, and they didn’t even try to pretend it is (apart from slaping the concoction with a wrong label, that is). Instead it’s a beer coctail, made of top-fermented ale, cherry juice, and some artificial flavourings. I’d say it’s a Radler.
Jau antra savaitė Vilkmergės vyšninio nėra nei dižiuosiuose prekybos centruose, nei pilstomo alaus krautuvėlėse. Paklausus pardavėjų kodėl nėra, jie atsako „nespėja gaminti/virti“. Paklausa didesnė už pasiūlą! Tai turbūt labiausiai vykęs Vilkmergės produktas komercine prasme. Ar jis alaus ekspertui skanus ar ne, čia jau kitas reikalas. Bet faktas, kad žmonės jį perka kibirais….
Netiesa, kad jo nėra. Vakar mačiau ir Rimi ir Prismoje. Ir pagal vienišas lentynas nepanašu, kad kas pešėsi ar kibirais pirko.
Aš irgi kai pamačiau lentynose, paėmiau net 4 buteliukus, galvoju ir pats paragausiu ir kitus pavaišinsiu… Rimtai – nesitikėjau, kad Vilkmergė gali tokio „limonadiškumo“ lygio gėrimą padaryt (alum pavadint nesiverčia liežuvis)… Man tai skonis – kaip į vyšnių limonadą būtų šliūkštelta alaus (šiek tiek) – nesakau kad negalima gert, bet jau tikrai ne kaip alų.
Asmeniškai labai tikiuosi, kad šitas Kriek lentynose ilgai neužsibus, vietoje jo Vilkmergė entuziasmą galėtų išliet į kokį normalesnį Stout’ą (jai labai tiktų), bet kadangi vasara artėja, tai turbūt kažko „lengvesnio“ sulauksim…
Turiu vieną klausimą – o tai kur paragaut TO TIKRO? Nes po šito straipsnio vienoj vietoj susigundžiau paragaut Lindemans Kriek: http://www.ratebeer.com/beer/lindemans-kriek/344/ Kad nekiltų klausimų – Vilkmergės ragavau. Naaaaa… Bet ir belgiškas nepasirodė niekuo geresnis, o ir sudėtis tokia labai jau šiaip sau… Paskaitinėjau ir didžiausius, ir mažiausius vertinimus davusių atsiliepimus. Nu ką – turbūt aš į būrį tų, kam nelabai nelabai… Gal kitaip šnekėčiau, jei greta būčiau turėjusi ir lietuviškąjį, bet nemanau. Abu pernelyg sintetiniai ir per saldūs.
Jums turbūt amputuoti skonio receptoriai. 🙂
Vienas tikriausių ir natūraliausiom vyšniom dvelkiančių Kriek’ų yra kitas Lindemans kūrinys (http://www.ratebeer.com/beer/lindemans-kriek-cuvee-rene/72448/). Deja, jo nėra Lietuvoje. Eiliniam vartotojui jis neįtiks, nes nėra saldus. Kaip tik priešingai – daug vyninių/šampaninių natų, sausumo.
Siaip ant butelio VILKMERGĖS KRIEK yra parasyta kad tai alaus kokteilis. nelabai supratau sio straipsnio esmes . Autorius piktinasi kad VILKMERGĖS alaus kokteilis nera belgiskas alus … Kas cia per kliedesiai ????
Būtų toks patarimas – perskaityk atidžiai. Ir kas ant etikečių, ir kas „kliedesiuose“ :). Jei ir tada prie vieno neišeis pridėti dar vieno, vadinasi, spraga išsilavinime…
Aš kiek supratau tai Vilkmergė patys sau kiaulę pakišo su šituo alumi. Nes tas, kuris supiltas į „tradicinius“ Vilkmergės 0,4L butelius yra kaip ant etiketės rašoma „brandinimo laikas – 28d.“, o tas kuris parsiduoda po kvortą ir mandram butelyje už atitinkamą kainą yra „brandintas pusę metų“, kaip ant kvortinio butelio rašoma. Tai iš principo gaunasi kaip ir skirtingi produktai. Dar neužmačiau to kvortom pardavime, nes krautuvėje kurioje apsiperku dažniausiai nėra. Bet tą 28 dienas brandintą teko ragauti. Net alum nepavadinčiau.
ragavau ir iš didelio, ir iš mažo – nei vieno neišeina gerti kitaip, negu limonado.
http://skonis.lrytas.lt/gurmanu-klubas/lietuviskas-vysniu-kriek-prisirpes-vilkmergeje.htm
Na o tu sakai kad blogas .. pasižiūrėk koks geras gi … :))
Žvelk žemiau: Tekstas parengtas su reklamos užsakovais. Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su publikacijos teiginiais 😀
labai teisingas straipsnis, reiketu sita zodi kazkaip placiau paskleisti, lavinti zmones, kad nebutu apgaudinejami ir moketu atsirinkt pagaliau kas yra tikra ir naturalu, o kas tiesiog yra alaus isprievartavimas
Ačiū už apžvalgą. Kažko panašaus ir tikėjausi pamatęs tą daiktą parduotuvėse.
Vilkmergės alus savo vardą susigadinęs jau seniai. Bent jau mano požiūriu. Buvau bene nusipirkęs kažkokio ten, tai šlykštynė, kokių reta.
Kaune, kai studijavau, tas alus buvo skanus.
Beje, gan neseniai buvau nusipirkęs paragauti „Magaryčių“ alaus (toks gan didelis butelis). Teko viską sugirdyti kriauklei.
Super ,aprašymas,daugiau tokiu straipsniu apie didžiuosius aludarius,gal žmonės praregės ka iš tikrujų geria ir už ka moka.
Labai teisingas ir objektyvus vertinimas, Regi
Visoje šioje istorijoje baisiausia yra tai, kad alus beveik negeriamas (kaip alus). Liūdniausia, kad net savo ekskliuzyviniame segmente ir naudodami visokius priedus negali padaryti normalaus produkto. Turbūt marketingas liepė padaryti ką nors išskirtinio, bet labai neišlaidauti nei pinigų, nei laiko (pastangų) prasme…
Ir dar niekaip nesuprantu noro vadinti daiktus tuo, kuo jie nėra. Pavadintų lietuvišku vyšniniu alumi, kurį nuo seno gamindavo Žagarės aludariai, o dabar jie savo seną receptą perdavė Vilkmergės aludariams. Nebūtų taip pikta. Jeigu nerūpėtų, nereaguočiau taip jautriai, bet daug daugiau tikėjausi iš Vilkmergės…