Jubiliejinis žiemos alaus festivalis Žmogšala-10 šiais metais vyks vasario 11 d. LITEXPO parodų centre, 2-oje salėje. Festivalio pradžia 12:00, namų aludariai pradeda 13:00, tad patartina nevėluoti. Renginio pabaiga 21 val.

Festivalyje dalyvaus kraftinio alaus bravorai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Belgijos, Lenkijos, Vengrijos.

Džiugu, kad turėsime ir vieną tradicinio lietuviško alaus bravorą ir pačią aludarę Aldoną Udrienę, bus galima paragauti tikro lietuviško kaimiško alaus – nykstančio kulinarinio paveldo.

Vis plečiasi sidro asortimentas, šiemet bus net keli sidrininkai ir vienas naminio sidro gamintojas.

Festivalio naujiena – midus, bus proga paragauti rankų darbo gėrimo, kuris vyravo Lietuvoje iki išpopuliarėjant alui (iki XVI amžiaus).

Festivalio metu vyks du konkursai: „Geriausio žiemos alaus“ rinkimai ir geriausio namų aludario rinkimai. Abiejuose konkursuose balsuoja festivalio lankytojai.

Kadangi organizuoju namų aludarių kampelį, norisi papasakoti ir apie namuose darytą alų, kurio šiais metais bus galima paragauti. Šiemet „naminukai“ paruošė tikrai žiemišką programą: Baltijos porteris, Moliūginis, Altbier, IPA, English porter, Belgiškas tripel (brandintas statinėje), airiškas stautas, angliškas rudasis elis. Taip pat prie alaus naminukų šliejasi namuose sidrą darantis Lukas, kuris turės senų obuolių veislių tikro sauso sidro. Būtinai užsukite į antrą aukštą!

Festivalio svetainė: http://zmogsala.lt

Festivalio FB paskyra: https://www.facebook.com/zmogsala.beerfest

Iki greito pasimatymo!

Mielės svarbiausia, nes be mielių nėra alaus. Taigi, kas yra šis mažytis organizmas, kuris suteikia mums troškulį malšinančius gėrimus? Ir kurias iš jų geriausia naudoti? Šį klausimą mes uždavėme Mangrove Jack’s, kurie tarp kitų namų aludarystės medžiagų ir įrankių, siūlo ir mieles.

Taigi kas yra mielės?

Mangrove Jack’s:  Mielės yra vienaląsčiai organizmai, atsakingi už tai, kad jūsų misa taptų žymiai skanesniu, malonesniu. Nelendant pernelyg giliai į mokslą, mielės suvalgo misoje esančius cukrus – paversdamos juos etanolio, anglies dioksido ir skonio aromato junginiais. Per šį procesą jis daro įtaką ir sukuria skonį, alkoholį ir angliarūgštę.

Skirtingos mielių rūšys vadinamos „padermėmis“ ir kiekviena padermė suteiks šiek tiek skirtingų savybių jūsų gėrimui. Senais laikais gaminant alų mielių buvimas nebuvo suprantamas, o alaus gamyboje pirmiausia buvo naudojamos laukinės mielės, naudojant tai, kas buvo pasiekiama, tačiau rezultatas kiekvieną kartą buvo vis kitoks. Šiais laikais naudojami išgrynintos mielės, garantuojančios pastovų skonį kiekvieną kartą gaminant su jomis alų.

Mieles iš esmės galima suskirstyti į dvi šeimas – elio ir lagerio.

• Elio mielės fermentuojasi viršuje ir mėgsta šiltesnę temperatūrą. Mielės, kurios paprastai yra naudojamos eliams gaminti, yra Saccharomyces Cerevisiae, kurios gamina daugiau vaisių, aštrių ir žemiškų skonių, o alus yra tinkamas gerti anksčiau.
• Lager mielės yra Saccharomyces Cerevisiae žemutinės fermentacijos hibridai – mielės, vadinamos Saccharomyces Pastorianus. Lagerio mielės mėgsta šiek tiek vėsesnę aplinką ir gamina mažiau esterių, todėl alus turi švaresnį salyklo ir apynių skonį. Lageriai geriausi, kai yra brandinti keletą savaičių.

Sausos mielės ir skystos mielės

Mielės alui gaminti gali būti skystos ir sausos – abi turi tam tikrų privalumų ir trūkumų:

Skystos mielės

Privalumai

• Yra daugybė padermių – tai yra pagrindinis skystų mielių privalumas. Kai kurios mielės neišgyvena džiovinimo proceso, tuo tarpu bet kurią padermę galima surinkti ir kultivuoti skystu pavidalu.

Trūkumai

• Skystos mielės yra gerokai brangesnės, palyginti su sausomis mielėmis.
• Labai jautrios karščiui – jei temperatūra pasiekia aukštesnę nei 32 ° C (90 ° F) temperatūrą, jos gali žūti.
• Galiojimo laikas dažniausiai yra trumpesnis.
• Ląstelių skaičius gali būti skirtingas – būtinai patikrinkite pakuotę, kad žinotumėte, kiek reikia pridėti.

Sausos mielės

Privalumai

• Pigesnės už skystas mieles.
• Paprastai pakuotėje yra didesnis ląstelių skaičius nei skystose mielėse.
• Turi ilgesnį galiojimo laiką – iki 3 metų kambario temperatūroje.
• Labiau tolerantiškos temperatūrai, todėl tinkamos transportavimo sąlygos yra mažiau aktualios.

Trūkumai

• Mažesnis pasirinkimas.

Žvelgiant iš namų aludarystės perspektyvos, dėl sausų mielių patogumo, kainos ir patikimumo jos naudojamos ypač dažnai. Mangrove Jack’s atlieka didelį darbą, kad padidintų turimų sausų mielių asortimentą. Sausos mielės tapo neabejotinai geriausiu variantu tiems, kurie nedaro didelių partijų ir negamina pakankamai reguliariai, kad skystos mielės atsipirktų.

Vasario 20 dieną vyks jau aštuntoji „Žmogšala“. Ta proga uždaviau keletą klausimų vienai iš renginio organizatorių.

Alus alus: Laura, kas yra aštuntosios Žmogšalos organizatoriai?

Laura: Du pagrindiniai festivalio organizatoriai asociacija „Alaus brolija“ ir turizmo kompanija „Vilnius in love“, kurie suvienijo jėgas, kad alaus kultūra Lietuvos istorijoje netaptų tik įrašu istorijos vadovėliuose.

Alus alus: Ši Žmogšala jau aštuntoji. Kokia yra šio renginio istorija?

Laura: Nuo 2014 iki 2019 m. (6 metus iš eilės) Žmogšalą organizavo a.a. Vidmantas Laurinavičius, žinomas kaip Vidma Alutis. Visus tuos metus jis buvo vieninteliu organizatoriumi. Paskutiniųjų jo organizuotų Žmogšalų atsiliepimai bei vertinimai buvo įvairūs, ir kai atėjo laikas spręsti – pratęsti šią tradiciją ar tegu ji miršta kartu su jos sumanytoju, tai nebuvo lengva.
Apsispręsti TĘSTI festivalį labiausiai įtakojo tais metais atsiradęs alaus renginių vakuumas. Tačiau ne paskutinėje vietoje buvo ir draugų palaikymas bei pažadas visaip pagelbėti šiame vyriškame aludarių pasaulyje.
Ypač tai svarbu turint omeny, kad festivalio išlikimo klausimas iškilo 2019 m. rudenį dviem moteriškėm: aludarei RENATAI ir aludario žmonai LAURAI. Renata jau tuo metu buvo tapusi Alaus Brolijos seniūne, o aš sėkmingai vadovavau atvykstamojo turizmo kompanijai „Vilnius in love“.
Dėl Alaus Brolijos aišku – jų misija yra rūpintis alaus kultūra Lietuvoje. Tų pačių paskatų vedini, prisijungė žmonės iš visai kitos sferos –turizmo. Apie tai, kas sieja turizmą ir alų ir kodėl „Vilnius in love“ yra organizatorius, galima rasti pernai metų pristatyme (nuoroda čia: http://vilniusinlove.lt/kvieciame-i-zmogsala/).
Trumpai tariant, viskas susiklostė taip, kad alaus festivalio organizacija perėjo į moteriškas rankas. Gerai tai ar blogai? Pernai metų dalyvių ir lankytojų atsiliepimus galite rasti internete, o geriau – paklauskite patys asmeniškai, o šie metai – tai dar vienas iššūkis! Po jo galėsime pasidalinti nauja patirtimi dar kartą.

Alus alus: Kas yra Žmogšala? Kodėl atsirado ŽMOGŠALOS alaus festivalis?

Laura: Jau seniai pamiršome, kad ŽMOGŠALA – tai senovinis lietuviškas žodis reiškiantis „speigą“. Tačiau paskutinius 8 metus šis terminas mums asocijuojasi su žodžių junginiu „žiemos alaus festivalis“, nes būtent taip 2014 m buvo pavadinta šventė žiemos pabaigoje skirta alaus gurmanams!
Tai pirmasis ir, beje, ilgiausiai trunkantis alaus festivalis Lietuvoje, skirtas kraftiniam alui. Labai svarbu paminėti, kad tai nepriklausomas festivalis, t.y. už jo nugaros nesislepia didžiosios alaus daryklos ir holdingai.
Iki Žmogšalos susipažinti su kraftinio alaus gamintojais buvo galima tik užsienyje vykstančiuose renginiuose. Lietuvoje vykę alaus festivaliai buvo vieno ar kito alaus prekės ženklo reklama, arba labiau orientuoti į lietuviško kaimiško alaus pristatymą (jei prisiminti paskutines Pakruojo dvaro alaus šventes).
Dar įdomi detalė – pasirinktas netradicinis laikas alaus renginiui – žiema. Tai padaryta dėl įvairių priežasčių, tačiau pati pagrindinė – atkreipti žmonių dėmesį į tai, kad alus žiemos sezonui galėtų ir turėtų būti kitoks. Šių metų žiema apdovanojo mus sniegu ir šalčiu, todėl apie šaltą alų tikriausiai daugumai net minčių nekyla. Tačiau kiek žmonių ant mūsų Lietuvėlės žino apie alų, kurį reikia gurkšnoti (specialiai nepasakėm „gerti“), nes jis sodrus, pilnas įvairiausių skonių ir prieskonių bei stiprokas. Tokio alaus negalima maukti kibirais – juo norisi ir reikia mėgautis. Beje, jis nėra pigus. Tai dar viena priežastis organizuoti festivalį, kad vienu metu būtų galimybė paragauti (padegustuoti) daug įvairių skonių nedideliais kiekiais ir tai nekainuotų ypatingai brangiai.
Pavyzdžiu gali būti vienas šių metų alus, kurio kaina rinkoje yra 8-10 eurų už 0,3 l. (!) buteliuką. Tačiau gyvai vykstančiame festivalyje jo būtų galima paragauti už 2 eurus (degustacinė norma 100 ml). Ta pati kainodara gausis ir šiais metais, jei pasinaudosite rekomendacija vieno bilieto turinį dalintis trise.

Alus alus: Žmogšalą vadinate alaus festivaliu. Kas tavo nuomone yra alaus festivalis?

Laura: Šiuolaikiniai alaus festivaliai – tai labiau alaus paroda ar net tiksliau apibūdinant – mugė!
Degustacinių festivalių principas panašus visame pasaulyje, tik vienuose degustuojamo alaus kaina įeina į festivalio bilieto kainą, o kituose, tame tarpe ir Žmogšaloje, susimokama už įėjimą, o jau alus iš aludarių įsigyjamas atskirai. Šiuo atveju vartotojui lieka laisvė pačiam kontroliuoti ragaujamus kiekius. Žmogšaloje, kaip ir daugumoje festivalių, degustuojama iš mažesnės talpos firminių bokaliukų (stiklinaičių). Ragavimui tradiciškai įpilama 100 ml. alaus.
Kaip organizatoriai galime pasidžiaugti, kad pernai metais iš 700 lankytojų, tik 2 degustuotojai jau neprisiminė, kaip buvo draugų išvesti namo. Todėl baimintis, kad tai yra girtuokliavimo renginys, visiškai nėra pagrindo.
Visas smagumas yra ne tik naujų skonių atradimas, bet ir galimybė susitikti ir gyvai pakalbėti apie alų su pačiais aludariais, alaus žinovais ar šiaip filosofais apie alų. Čia užsimezga naujos draugystės, prasideda nauji projektai, prasiplečia akiratis.

Alus alus: Kaip vyks šių metų Žmogšala?

Laura: COVID19 pandemija iškreipė visą pramogų tvarką, tačiau mes – Žmogšalos organizatoriai – neiname lengviausiu keliu! Patikėkite, lengviausia yra nieko nedaryti
Pernai 7-tasis festivalis praslydo kaip per rakto skylutę dar prieš paskelbiant karantiną. Tačiau šiemet data pakliūva į patį antrosios karantino bangos piką, taigi kalbos apie susitikimą gyvai net negali būti. Tačiau per metus laiko daugelis renginių persikėlė į on-line platformą ir atsirado galimybė juos organizuoti nuotoliniu būdu. Tame tarpe, ir degustacijas.
Nuotolinė degustacija mus verčia kiek riboti dalyvių skaičių, kas ne visai atitinka festivalio dvasią. Nebūtų sudėtinga užduotis sukomplektuoti 10-20-100 vnt alaus dėžę su skirtingų aludarių produkcija. Kas tokį kiekį pirks ir kaip degustuos? Jau ne kartą vestų on-line degustacijų patirtis parodė, kad optimaliausias kiekis yra iki septynių alų.
Nuotolinėje degustacijoje nuspręsta eiti ne kiekybės, o kokybės keliu. Tačiau čia ir vėl susidurta su iššūkiu –dėl pandemijos nemažai aludarių rūpinosi, kaip išgyventi, o ne ką naujo sukurti. Todėl, kaip juokaujame, nėra SVAIGINANČIŲ naujienų, tačiau tikrai dėl to nebus prasčiau. Komplektuojant rinkinį laikėmės principo – per skonius atskleisti pačio festivalio esmę – žiemiško alaus koncepciją. Su kiekvienu dalyviu ir juos atstovaujančiu alumi galima susipažinti mūsų feisbuko paskyroje (@zmogsala.beerfest).
Žmogšalos bilietas yra dėžutė su 8 skirtingais alumis, firmine degustacine stikline ir visa informacija kaip prisijungti ir kaip vyks degustacija. Kodėl 8? Tai aišku, dėl to, kad tai 8-tasis festivalis Už kiekvienus metus po vieną skirtingą alų iš 8 skirtingų bravorų! Pirmenybė buvo teikiama lietuvių aludariams, todėl į 8-tuko kompaniją buvo priimtas tik vienas svečias iš užsienio, ir kas visai netikėta – iš Kroatijos! Ši galimybė atsirado tik todėl, kad Bear&Boar aludariai negalėjo pateikti festivaliui tinkamo alaus. Labai norėjome pristatyti jų šių metų naujieną – Kalėdinį alų, kuris būtų labai tikęs į bendrą komplektą, tačiau jis taip greitai išsiragavo, kad festivaliui jo tiesiog neliko!
Vienas iš pasirinkimų, beje, yra festivalio proginis! Tai pirmas kartas, kai Žmogšalos festivalis turi savo alų. O pirmas 100 butelių, kuriuos komplektuosime į festivalio dėžutę bus su aludario autografu ant etiketės.
Festivalio rinkinyje yra vienas limited edition alus, kurio iš viso likę apie 150 vnt butelių, iš kurių aludariai tik 100 vnt rezervavo festivaliui. Ką komplektuosim į 101 dėžutę? To paties aludario kitą panašios kategorijos alų. Deja, situacija yra tokia, ir pasiseks tiems, kas suskubs užsisakyti.
Skirtingai nuo standartinių degustacijų, mūsų festivalis turės on-line pratęsimą – after-party! Jo metu visi norintys galės jungtis į zoom susitikimą pasimatyti, pakalbėti. Šiam susitikimui yra paruoštas papildomas (tačiau neprivalomas) alaus rinkinukas su įvairiais užsienietiškais alumis.
Labai svarbu bilietą įsigyti gerokai iš anksto, kad spėtume jį pristatyti iki pačio renginio. Iš esmės bilietus platinsime tik iki vasario 15 d. Ir tai tikrai dar vienas didelis iššūkis mums kaip organizatoriams, nes patirtis rodo, kad visi apsisprendžia paskutinę minutę.
Festivalio pradžia 17:00 val. vasario 20 d. (šeštadienį). Šioje dalyje laukia 3 valandų degustacija YouTube kanalu. Prisijungimus gaus tik įsigiję bilietą. SVARBU: degustacinis rinkinys geriausiai tinka 3 asmenims (t.y. jei laikantis degustacinių tradicijų planuojate ragauti po 100 ml). Degustaciją ves du šaunūs alaus ekspertai, Alaus bibliotekos alaus guru – Tomas ir Joris. Degustacijos metu bus jungiamasi į tiesioginius pokalbius su alus sukūrusiais aludariais ar bravorų atstovais. Degustacijos metu bus galimybė tiesiogiai užduoti klausimus tiek vedėjams, tiek aludariams.
After-party prasidės 20:30 – praktiškai iš karto po pagrindinės degustacijos.

Alus alus: Pabaigai asmeninis klausimas – kokį alų mėgsti tu ir Renata?

Laura: Renatą galima drąsiai pavadinti „alaus skonių kolekcioniere“. Šiuo metu jos kolekcijoje virš 2000 paragautų skirtingų alų, tačiau jau kurį laiką į mėgstamiausių alų sąrašą patenka rūgštukai. Jaučiu, kad ir man tas gręsia :), nes Renatos pagamintas alus su rabarbarais arba svarainiais tiesiog varo iš proto (gerą prasme :). Bet kai jų nėra – visada pirmenybė IPA’i. Gal ir nelabai madinga dabar būti IPA stiliaus fane, tačiau tegu nors kur nors būna pastovumas! Užtenka to, kad visas mano gyvenimas pilnas nuolatinių ieškojimų ir avantiūrizmo. Tame tarpe ir Žmogšala per karantiną
O apibendrinant, net jei Renatai patinka rūgštukai, o man IPA, tai netrukdo mylėti ir kitų stilių bei sutarti tarpusavy

Alus alus: Ačiū už interviu ir sėkmės!

Laura: Iki susimatymo on-line!

Laura paminėjo 8 alus, kuriuos Žmogšaloje pristatys patys aludariai. Štai jų sąrašas (abėcėlės tvarka pagal bravoro pavadinimą):

„Žmogšala 8“ vasario 20 dieną, šeštadienį, nuo 17 val. on-line. Bilietą galite įsigyti organizatorių svetainėje, spauskite mygtuką „Paspausk mane“.

Nepriklausomas jau 8-tasis žiemos CRAFT alaus festivalis Vilniuje ŽMOGŠALA ir vėl suburs visus į tikrą alaus šventę.

Kaip skelbia organizatoriai, dėl susiklosčiusios padėties, šiais metais festivalis vyks on-line. 

On-line festivalio, kaip ir paprasto festivalio prasmė – paragauti, pabendrauti, sužinoti. Įsigydami specialaus degustacinį rinkinį kartu gausite prisijungimus prie on-line transliacijos ir nuotolinio susitikimo su aludariais ir draugais.

Visos naujienos FB paskyroje ZMOGSALA.BEERFEST, bilietų platinimas ZMOGSALA.LT.

KADA: 2021 m. vasario mėn. 20 d. (šeštadienis)

KUR: Internete

Programa: 

17.00 parsideda degustacijos transliacija YouTube kanalu. Degustacijos vedėjai Tomas ir Joris iš Alaus bibliotekos. Degustacijos metu bus jungiamasi pokalbiams su aludariais. 

20.30 pasijungimas į afterparty.

Junkitės ir tapkite alaus kultūros Lietuvoje dalimi!

Renginį organizuoja „Alaus Brolija“ ir „Vilnius In Love“.

Žiūrėkite ką radau!

2016 metų pradžioje sėdau aprašyti 2015 metų alaus įvykius, bet dėl įvairiausių priežasčių, aprašymo neužbaigiau. Tačiau vakar nusprendžiau parašyti naują įrašą, skirtą namų aludarių bendradarbiams. Žiūriu – nepaskelbtas įrašas. Perskaičiau ir supratau, kaip toli per tuos keturis metus nuėjo lietuviškojo crafto gamintojai. Atrodo kad ne apie 2015, o 1985 metus rašiau.  Ar sugebėtumėte išvardinti 2019 metų crafto naujienas? Jeigu galite – rašyti čia turėtumėte Jūs, o ne aš.  Beje, aš rimtai. Jeigu turite ką pasakyti apie alų, brūkštelėkite man. El.pašto adresas gytis alusalus lt. (Parašyčiau normaliai, bet spameriai dėžutę per savaitę užkiš taip, kad jūsų laiškas nebetilps.)

Vienžo, skaitykite. Pabaigos nėra, turėjau parašyti apie pramoninį alų, bet neprisiruošiau. Bet atsimenu pagrindinį dalyką, kurį norėjau parašyti. Kadangi savo alaus nebeturėjau, pradėjau ragauti įvairiausią alų. Galiausiai pasirinkau ir savo favoritą, kuriuo tapo Kalnapilio „Original“. Craftą pirkau, bet nedaug, nes lietuviško crafto reikėjo specialiai važiuoti, grįždamas iš darbo skardinės savo prekybcentryje nenusipirksi.

***

Momento struktūra 2015 metais susiklostė taip, kad galėjau skirti mažiau laiko alui, alaus renginiams ir šiam blogui. Bet tai nereiškia, kad aš neragavau alaus, nieko nemačiau ir nieko negirdėjau apie alaus sceną Lietuvoje. Šiame įraše ir aprašysiu tai, ką mačiau, girdėjau ir ragavau.

Ar atsimenate laikus, kai alus turėjo būti „gyvas“, kad būtų laikomas geru? Kurie tai buvo metai – 2010 -ieji? 2015 metais, alus, kad būtų laikomas geru, turėjo būti „craft“. „Craftas“ yra naujasis gyvas. Bent jau taip manė daugelio bravorų rinkodarininkai.  Giliau nebekasiu, tik pasakysiu, kad geriausiai sekėsi „Raudonų plytų alaus dirbtuvėms“.

Crafty Plytos(skaityk Calsberg), buvo pirmasis non-craft bravoras, kuris pajuto naujus vėjus. Jie startavo pirmieji ir toli atsiplėšė nuo kitų savo luomo kolegų. Jų fone kitų non-craft bravorų „craftas“ atrodo blankiai. „Plytos“ net sulaukė savų plagijuotojų, kurių epic fail’as yra labiausiai apgailėtinas 2015 metų alaus įvykis.

Atskiro paminėjimo vertas Plytų 2015 metais pristatytas „Uosto naujokas“. Alaus atsiradimo istorija žinoma ir jos čia nekartosiu. Šį alų ragavau kelis kartus skirtingose vietose ir jis visada buvo puikus.  Rekomenduoju ir jums.

Dundulis 2015 metais tęsė savo dominavimą tarp tikrųjų craft aludarių. Beveik kiekvieną praėjusių metų mėnesį bravoras pristatė po naują alų. Ne visus ragavau, bet iš ragautų atskirai paminėčiau „Kurko ruginį elį“. Patiko ir „Cyrulis Pils“.

Jeigu turiu galimybę rinktis, renkuosi barą, kuris turi „Dundulio“ alaus. Esu girdėjęs, kad ne visuose baruose deramai rūpinasi ten pateikiamos Dundulio produkcijos kokybe. Bet aš visada gaudavau kokybišką, nesugedusį alų tiek „iš krano“, tiek ir buteliuose. Ačiū Dunduliui už jų alų ir skelbiu jį geriausiu 2015 metų Lietuvos bravoru.

2015 metų naujoku, be mažiausios abejonės, skelbiu „Sakiškių alų“.  Jeigu teisingai suskaičiavau, nuo starto gegužės mėnesį jie išleido 9 alaus rūšis. Jeigu tik turiu galimybę, stengiuosi paragauti kiekvieną naują jų alų.

Dar paminėčiau dvi IPAs – „Klausučių IPA“ bei „Green monster“ – ir tai būtų visas Lietuvos tikrasis craftas 2015 metų pabaigai.

Žinau, kad 2016 metais mes tikrai išgirsime apie dar bent du kraftinius bravorus. Kauniečiai, kiek skaičiau, jau išvirė savo pirmąjį alų, o tarp Vilniaus ir Trakų esantis brewpub’as žadėjo irgi pasirodyti. Mane labai džiugina antrojo planai „pilti ir į stiklą“ bei atsakymas į klausimą apie kainodarą:“sakykim taip – krikščioniška“. Tikiuosi nepražiopsoti abiejų debiutų.

2015 metų kovo mėnesį dirbtuvių, kuriose virdavau savo alų, pastatą NT vystytojai perdirbo į naują ofisinį building’ą. Savo alaus gamyba nutrūko ir nuo vasaros pradžios turėjau pereiti prie išskirtinai pirktinio alaus.

Gegužės 1-2 dienomis vyko kasmetinis namų aludarių konkursas „Aludarių taurė 2015“.  Finale geriausiu konkurso alumi pripažintas imperinis stautas, kurį išvirė minskietis Anton Bonda. Jam įteikta taurė bei 150 € čekis.  Antrą vietą užėmė Vidmanto Rimkaus (Kaunas, Lietuva) rudasis porteris, trečią – Modesto Gelžinio (Šiauliai, Lietuva) šviesus amerikietiškas elis.

Šiemet buvo užregistruoti 134 alūs, pateikti 133. Alų pateikė 38 aludariai, iš kurių 35 iš Lietuvos, 2 iš Baltarusijos ir 1 iš Latvijos. Buvo įteikti 6 medalių komplektai atskirose kategorijose bei apdovanoti finalo prizininkai.

Kategorijų ir finalo rezultatai

Kategorijų rezultatai:

Angliški ir amerikietiški eliai
1. Modestas Gelžinis, American Pale Ale
2. Ugis Narvils, American Amber Ale
3. Tadas Kaušakys, Califronia Steam

IPA
1. Ivan Shatserka, American IPA
2. Mindaugas Kilius, American IPA
3. Mindaugas Pranskevičius, American IPA

Porteriai ir Stautai
1. Anton Bonda, Russian Imperial Stout
2. Vidmantas Rimkus, Brown Porter
3. Tadas Kaušakys, Foreign Extra Stout

Kvietiniai eliai
1. Mikas Ajauskas, White IPA
2. Modestas Gelžinis, Witbier
3. Tadas Kaušakys, American Wheat Ale

Belgiški eliai
1. Artūras Masiliauskas, Belgian Dark Strong Ale
2. Sigitas Rupeikis, Belgian Dubbel
3. Andrius Jučas, Belgian Blonde Ale

Lagerai
1. Gediminas Brazauskas, Oktoberfest
2. Modestas Gelžinis, Munich Dunkel
3. Aleksandras Gužauskas, Traditional Bock

Finalo rezultatai:

Rėmėjai ir draugai

Pagrindinis konkurso rėmėjas – „Raudonų plytų alaus dirbtuvės“. Jie suteikė tiesioginę paramą bei padėjo viešinant renginį.

Renginį taip pat parėmė „Savas alus“(savasalus.lt).

Konkurso pirmos dienos programai patalpas nemokamai suteikė „Alaus namai“, antrą dieną – „Portobello“. „Gero alaus parduotuvė“ Vilniuje ir Kaune padėjo surinkti konkursinį alų.

Teisėjai

Kategorijose ir subkategorijose, kaip visuomet, teisėjavo patys namų aludariai bei kviestiniai ekspertai. Žemiau pateikiama pirmos dienos teisėjų bendra nuotrauka. Nuotraukoje dar trūksta Phil, Anna ir Sigito.

Finalo teisėjai

Pirmoje eilėje stovi Anna Shefl ir Phil Carmody. Už jų iš kairės į dešinę Jonas Lingys, Linas Čekanavičius, Andrius Bagdzevičius, Marijus Guscevičius, Ričardas Barakūnas, Modestas Gailiūnas, Aleksandr Karpičenko.

Viešos degustacijos aludariai

Alų viešai degustacijai pateikė Mindaugas Pranskevičius, Sigitas Rupeikis, Raimondas Stankevičius, Gediminas Navickas, Andrius Podvaiskis, Artūras Masiliauskas, Oleg Gerasimovič ir Gytis Gurklys.

Organizatorių komanda

Šių metų renginį organizavo Andrius Podvaiskis, Artūras Masiliauskas, Artūras Pikšrys, Dainius Vaznys, Gytis Gurklys, Jonas Miežys ir Oleg Gerasimovič.

Kovo mėnesio VAK’e kolega Artūras M. aka Peckelis, susirinkusius pavaišino ir bochet’u – karamelizuoto medaus midumi. Gėrimas nestiprus (~6,5% abv) ir toks puikus, kad kolegos privertė Artūrą surašyti bochet’o receptą, kurį toliau ir pateikiu. Tik pasakau, kad 7,5 litro gėrimo pagaminti buvo sunaudoti 3 kg medaus ir 14 gramų, t.y. 2 pakeliai, sausų Bioferm Champ mielių.

************

Medus karamelizuojamas, skiedžiamas ir fermentuojamas.

Imamas medus, kokybė neturi jokios reikšmės. Galima sunaudoti įvairiausius kelių metų likučius, bet galima „deginti“ ir šiųmetį liepinį, jei barbarai. Vienžo, surinkau iš visokių pašalių visokius likučius – kristalizuotus, susisluoksniavusius ir t.t. Kadangi kokybė visokia, tai buvo išvirtas Bochet`as – midus iš karamelizuoto medaus. Karštis sulygina:)

Medus dedamas į diiiidelį puodą (virimo/karamelizacijos metu jo tūris padidėja iki 7-8 kartų! – skaičiuokit) ir ant nestiprios ugnies užverdamas. Virti geriau truputį pamaišant, kol išgaruos meduje esantis vanduo ir temperatūra ims kilti virš 100C. Čia prasideda plonumai. Yra du variantai – grubus viduramžių ir saikingas šių dienų.

Bochet taurėje

Grubusis – ugnis didinama, virimas intensyvus. Verdam, kartkartėmis pakeldami į viršų pamaldžiai nustatytas akis ir laukiam, kol iš mūsų puode esančios substancijos pradės kilti tokie melsvoki, sakyčiau, dūmai. Tai ženklas. Puodą merkiam į šaltą vandenį, kad stabdyt tolesnę karamelizaciją ir vėsinam iki apytiksliai 100- 105C. Tada supilam pasiskaičiuotą reikiamą kiekį verdančio (geriau kokį pusvalandį pavirinto) vandens (pageidautina 5.2 pH). Prasiskiedžia normaliai, jei neatšaldėm per daug. Jei per daug – karamelė. Ištirps per dvi dienas:) Vėsinam, pilam į fermenterį….toliau žinot.

Saikingas šių dienų. Iki temperatūros kilimo viskas taip pat. Tada i rankas termometrą ir ugnį pasireguliuojam, kad temperatūra būtų apie 125-127C. Taip kaitiname, kol gražiai paraus. Spalva labai neblogai tikrinasi lašiuku verdamo medaus ant balto popieriaus lapo. Čia galima ir sustoti (vėsinam, skiedžiam ir t.t.) – midus bus gražiai raudonas, bet nelabai Bochet`as. Galim kaitinti toliau, temperatūrą keliant iki 147-152C. Galim laukti iki dūmų, galim stoti, kada panorėję. Tik reikia turėti galvoje, kad baigiamosiose kaitinimo stadijose viskas vyksta labai greitai, taip kad nepražiopsokite vėsinimo, bo gausit vertingos medaus anglies:)

Dar kas. Fermentacija 20 -22C temperatūroje (bet čia kiekvienas renkasi, kaip ir mieles). Fermentacija ilga, labai netgi (šituo receptu 14 09 17 – 15 02 01). Antrinė su naujų mielių porcija.

Tiek trumpai:)

************

Bochet arba bouchet žinomas nuo senovės. Jo receptas pateikiamas ir 1393 metais išleistoje gero elgesio ir namų ūkio tvarkymo patarimų  jaunoms žmonoms knygoje Le Menagier de Paris:

To make six sesters* of bouchet, take six pints of fine sweet honey, and put it in a cauldron on the fire and boil it, and stir continually until it starts to grow, and you see that it is producing bubbles like small globules which burst, and as they burst emit a little smoke which is sort of dark: and then stir, and then add seven sixths of water and boil until it reduces to six sixths again, and keep stirring. And then put it in a tub to cool until it is just warm; and then strain it through a cloth bag, and then put it in a cask and add one chopine (half-litre) of beer-yeast, for it is this which makes it the most piquant, (and if you use bread yeast, however much you like the taste, the colour will be insipid), and cover it well and warmly to work. And if you want to make it very good, add an ounce of ginger, long pepper, grains of Paradise and cloves in equal amounts, except for the cloves of which there should be less, and put them in a cloth bag and throw in. And after two or three days, if the bouchet smells spicy enough and is strong enough, take out the spice-bag and squeeze it and put it in the next barrel you make. And thus you will be able to use these same spices three or four times.”

*sester, sestier, sextier – nuo lotyniško sextarius – 0,546 litro

Taip jau sutapo, kad antrą ketvirtadienį iš eilės lankiausi Portobello. Ir vėl Švyturio pakviestas. Praeitą savaitę tai buvo jų crafty šakos „Raudonų plytų alaus dirbtuvių“ naujo alaus „Bocmano ūsai“ pristatymas. Puikus alus, beje. Kvietime į šį renginį buvo pasakyta, kad tai bus renginys apie pilstomo alaus kontrolę baruose ir už baro stos Rolandas Viršilas, kuris, kaip žinia, yra ŠUA vadovas. Tai žinokite liudiju, kad stojo už baro ir R.Viršilas, ir namų aludarių jau pažįstama Džuljeta Armonienė, ir dar vienas jų kokybės komandos narys Jonas Lingys. Titulinėje foto kaip tik juos ir matote.

Šie žmonės pasikeisdami kalbėjo daugelį dalykų, iš kurių atsimenu tik keletą. Kažkuri iš žaviųjų BVRG merginų prieš renginį man įdavė ir porą lapų, kuriuose, kaip dabar matau, surašyti pagrindiniai dalykai iš to, kas buvo pasakyta. Na bet aš vis tiek paminėsiu, tik tai, kas man įstrigo. Kas norite žinoti viską, apsilankykite Švyturio internetuose ar kur nors facebook’e, esu tikras, kad jie įdės tą pranešimą.

Man, žinoma, įdomiausia yra informacija iš rinkos dalyvių. „Calsberg“ grupės duomenimis Lietuvoje HoReCa segmente parduoti tik 4,7% viso parduoto alaus. Prisipažinsiu, kad tikrai būčiau pasakęs didesnį skaičių, jeigu būtų kas nors prieš renginį paklausęs.  Prancūzijoje, Vokietoje šis skaičius yra 28 ir 29 procentai, D.Britanijoje 43%, o Graikijoje net visi 62 procentai. Džuljeta savo kalboje užsiminė, kad Švyturys turi ambicingų planų šiame segmente. Konkrečių skaičių neminėjo, jeigu jau klausiate.

Kitas įdomus faktas yra tas, kad „Portobello“ „šlangai“ nuo kegų iki baro yra 12-13 metrų ilgio. Galiu lažintis, kad žino nežinojote. O dabar žinote, nes skaitote alusalus.lt.

Tų kalbų buvo tikrai daugiau, bet galiu susumuoti vienu sakiniu: ŠUA labai rūpinasi tuo, kaip alus pateikiamas baruose. Važinėja, tikrina, pataria. Mane įtikino.

A, prisiminiau. Jeigu alus sugedęs, turite pilną teisę grąžinti bokalą ir pareikalauti naujo. Jeigu ir antras sugedęs – grąžinkite ir jį. Ir dar – ŠUA tikrino ar barai neskiedžia alaus vandeniu. Sako, kad nei vieno tokio fakto nenustatė. Dabar tai jau viskas apie Švyturio alaus kokybės ketvirtadienį.

Aš ėjau į „Portobello“ ne tiek vedamas didelio žingeidumo sužinoti apie baruose pilstomo alaus kokybę, kiek susitikti su „Aludarių taurės 2014“ organizacinio komiteto nariais Regiu, Arčiu ir Gediminu.

Iš kairės į dešinę: Regis, Artis ir Gediminas

Off-topic’as, bet įsivaizduokite kiek Švyturiui kainavo prisikviesti juos tris į šį renginį. O, vaikeli…

Po Taurės į krūvą susirinkome pirmą kartą, beje. Iš tikrųjų tai net dabar nelabai norėjosi apie buvusį renginį šnekėti – tiek energijos jis išsunkė. Na bet vis tiek aptarėme kai kuriuos praėjusios Taurės aspektus, bei tam tikras gaires ateičiai. Tiesa, nežinau kaip seksis Arčiui su Gedu dviese tai padaryti, nes tiek aš, tiek Regis pasakėme, kad nebenorime tuo užsiimti. Regis iš karto pridėjo, kad per gerai save pažįsta ir po poros mėnesių vėl galės su naujomis jėgomis imtis dar didesnių darbų. Ką čia trinti – negalėsiu ir aš nuošalyje likti. Taip kad planuokite savo alų „Aludarių taurei 2015“ – renginys bus!

Šiandien „Raudonų plytų alaus dirbtuvės“ išleido naują alų – amerikietišką IPA „Bocmano ūsai“. Tai pirmasis aludario Andriaus Bagdzevičiaus alus šiame bravore. Pristatymas įvyko Vilniaus bare „Portobello“.

Viskas vyko labai demokratiškai – jokių specialių pakvietimų rašantiems apie alų, jokių suvenyrinių taurių. Tereikėjo ateiti, sumokėti 12,5 LTL už 0,66 litro bokalą ir dalyvauti šventėje.

Apie alų. Aromato mažoka, bet vis tiek iš karto aišku, kad turi reikalą su amerikietišku IPA. O visa kita savo vietoje. Užpildžiau feedback’o kortelę ir gavau ženkliuką „Hello Sailor“ su kuriuo visą vasarą Ūsus bus galima pirkti su 1 lito nuolaida. Jeigu domina, rašykite asmeninę žinutę. Mano įvertinimas – 39/50.  Šios vasaros viso baro asortimento nesu išbandęs, bet jeigu spręsčiau pagal pernykštį, „Bocmano ūsai“ būtų mano pirmas pasirinkimas.

Pristatant alų Andriui Bagdzevičiui teko lipti ant bačkos.

Bocmano ūsų bravorius Andrius Bagdzevičius ant bačkos.

Andriui pristatant IPA stilių bare esantys į indusus panašūs piliečiai(nuotraukoje kairėje) įtariai reagavo į frazę apie tai, kad anglai siuntė stipriai apyniuotą alų į savo koloniją Indiją.

Aš, žinoma, negalėjau praleisti progos neiškvotęs daugiau informacijos apie šį alų.

Andriau, IPA yra visų pirma apie apynius. Kokius apynius naudojai?

Kartinimui naudoti Chinook apyniai, o aromatui Citra, Cascade ir Centenial.

Kokia salyklų bazė?

Naudojome Pilsnerio, Miuncheno salyklus ir visai truputį CaraRed.

Koks ABV?

6%.

Šeši tai šeši, bet alus beveik sesijinis ir tikrai galima išgerti daugiau nei vieną taurę. Bet mėgautis derėtų atsakingai, nes priešingu atveju, kaip žinia, rizikuojate savo šeimos ir visuomenės gerove .

Išskirtinis aludario foto tik alusalus.lt

Tas skrybėlėtas pilietis irgi kažkaip susijęs su Portobello. Į kitą fotkę pakliuvo ir jis.

Nors ir įdėmiai dairiausi, daugiau pažįstamų nepastebėjau. Na išskyrus Artį, kuris irgi apsilankė pristatyme ir davė Andriui keletą vertingų patarimų.

Summa summarum, alaus scenoje pasirodė dar viena lietuviška IPA. Man ji patiko, todėl ramia širdimi rekomenduoju ir jums. Bocmano ūsai, cheers!

Kovo 14-15 dienomis “Litexpo” vyks alaus dienos, kurių metu bus galima paragauti iki 100 skirtingų rūšių Lietuvos ir užsienio gamintojų alaus. Penktadienį pradžia 15 val., šeštadienį pradės 11 valandą.

Alaus daryklos pasiūlys ne tik visiems puikiai pažįstamas alaus rūšis, bet ir dar neragautus skonius, pristatys kitokią – gurmanišką alaus kultūrą. Daug dėmesio bus skiriama alaus ir maisto derinimui, siekiant ne skatinti alkoholio vartojimą, bet alų pateikti kaip priedą, pagardinantį maistą.

Daugiau informacijos apie renginį ieškokite organizatorių internete.

Paskaičiau jų programą – alaus bus daug. Kažkokių didelių naujienų nepastebėjau. Gurmanišką alaus kultūrą organizatoriai papildys „selebričių“ gaminamais užkandžiais ir piešimo ant kūnų programa „Rūbai be rūbų“. Jeigu planavote penktadienį įkalti alaus, manau, kad verta nuvykti į Al’fiestą.