Ryškiausias lietuviškos blogosferos veikėjas Ričardas Savukynas, dar žinomas kaip Rokiškis Rabinovičius, aka Vistatos Valdovas, apskelbė, kad ši savaitė yra blogerių savireklamos savaitė.

Prisijungiu prieš šios iniciatyvos ir trumpai paskelbsiu savo rekomendacijas. Taip, parašysiu 12 nuorodų apie žmones (tiksliau – jų blog’us), kurie rašo apie alų. Deja, jų nėra tiek daug, kiek rašančių apie politiką, varguolius, maistą ar keliones. Tačiau visi yra mylimi, skaitomi ir gerbiami.

Sąrašą pateiksiu atsitiktine tvarka idant nekiltų manymas, neva vienus mėgstu labiau nei kitus ar panašiai. Tai mano rekomendacinis blog’ų sąrašas tiems, kurie nori sužinoti daugiau apie tai kas yra alus, kas vyksta Lietuvos alaus rinkoje ir kasdieniniame gyvenime.

1. Pingvi.com Tai ne vieno,  o kelių bendraminčių projektas, kuriame jie darniai ir dažnai rašo apie alaus naujoves ir įdomybes. Periodiškai apžvelgia lietuviško alaus rinkos naujienas. Rašo dažnai ir įdomiai.

2. Bread and beer. Nežinau, kas yra šio projekto autorius. Tačiau tai vienas iš nedaugelio blog’ų kurie naujienas skelbia ir anglų kalba, taip prisidėdami prie lietuviško alaus populiarinimo pasaulinei auditorijai.

3. BeerGeek.lt Geriausiai šį projektą apibūdina pačių autorių prisistatymo žodžiai skiltyje „apie“:  Mes esame būrelis alaus mėgėjų, kurie nori su Jumis pasidalinti savo mintimis.  Mums pabodo, klausytis ir matyti koks neįvertintas gėrimas yra alus ir kaip kai kurie pacukai,  nieko nesuprasdami plūstasi ir jį peikia. Šis puslapis yra mūsų jaunatviško entuziazmo ir maksimalizmo išdava. Kol dar nesame seni, susmirdę cinikai, tikimės, kad laikui bėgant mūsų puslapis sulauks vis daugiau lankytojų  jaunimo ir alaus mėgėjų tarpe ir kad Jūs, mūsų lankytojai, sekdami mūsų veiklą, kartu su mumis tobulėsite ir plėsite savo žinias apie alų, taip padėdami klestėti ir Lietuvos alaus kultūrai.

4. Tikrasalus.lt – rašymo apie alų senbuviai, triūsiantys nuo 2008m.

5. Modesto blogas apie alų. Savitas ir unikalus požiūris į alaus pasaulį. Modestas ne kartą teisėjavo Aludarių taurėje, aktyviai domisi alumi ir jo kultūra.

6. PETRASHKA. Tai dar vienas žmogus, plačiai žinomas siauruose alaus sluoksniuose. Tiesa, ankstesnį projektą jis pakeitė rašymu apie craft alų Vilniuje. Dabar kiek sustojo rašęs, mat paniro į komercinio craft alaus gamybą. Tikiuosi, kad ir rašymui vėl ras laiko. O kas neskaitėte – paskaitykite ankstesnius įrašus. Jums patiks.

7. Vidma Alutis. Žmogus, populiarinantis mažuosius alaus gamintojus, prekeivius, rengiantis alaus turizmo renginius ir visaip kitaip siekiantis, kad Lietuvos rinkoje karaliautų ne vien didieji alaus gamintojai.

8. Alaus užrašai. Gana naujas projektas, kuris (tikiuosi) nepritrūks entuziazmo ir noro rašyti apie ragautą alų.

9. Apie alų. Gedimino, aka GiN, namų aludario, tapusio kūrybiniu „Prie Katedros“ bravoro aludariu, pastabos ir užrašai apie alų ir alaus scenos įvykius.

10. Vidmantas Nuolaida. Vidmantas taip pat namų aludaris, ir blogeris, kuris savo blog’e rašo apie tai, kas jam įdomu jį supančiame gyvenime. Kadangi aludaris – dideliame jo bloge yra skiltis, skirta alui.

11. Aluslt. Užrašai apie degustuotą alų.

12. Šią poziciją palieku užpildyti jums. Jeigu žinote blog’ą apie alų ar aludarystę, kurio aš nepaminėjau, parašykite apie tai komentaruose. Populiarinkime tuos, kurie rašo apie alų savo blog’uose. Juk tam ir skirta ši savaitė

Tikrai taip – yra moteris, kuri tapo paveikslus naudodama ne dažus, o alų. Jos vardas – Karen Eland.

Karen tapytojos kelias prasidėjo darbuojantis akvarele ir spalvotais pieštukais. Tačiau ji išgarsėjo tuomet, kai prieš 14 metų pradėjo tapyti kava. Naudodama skirtingų rūšių ir paruošimų kavą ji tapė paveikslus, kurie sulaukė nemažai dėmesio. Po 14 metų Karen nutarė išbandyti ir kitus gėrimus, kaip priemones vaizdams kurti, tačiau ilgainiui ji pasirinko alų.

Tapybos technologija yra panaši į darbą akvarele, tačiau reikalauja papildomo kruopštumo ir atidumo, mat tapyti alumi yra šiek tiek sudėtingiau. Tapybai moteris naudoja skirtingas alaus rūšis – nuo pilsnerio iki imperinio stout’o, taip išgaudama skirtingus atspalvius ir spalvų derinius. Kaip tapytoja alumi Karen išgarsėjo po to, kai viena reklamos agentūra pasiūlė jai sukurti kelis darbus „Guinness“ kompanijai. Vėliau ji kūrė darbus ir kitiems komerciniams bravorams (įskaitant alaus etiketes), restoranams ir barams.

Daugiau šios menininkės darbų galite pamatyti jos internetinėje galerijoje www.beerpainter.com

Ir dar – ši dailininkė priima asmeninius užsakymus, todėl jeigu norite įsigyti originalų alaus etiketės maketą arba paveikslą, nutapytą alumi – kreipkitės galerijoje nurodytais kontaktais.

Net neabejoju, kad jūs irgi nustebtumėte, jeigu vieną dieną gautumėte pakvietimą iš JAV ambasados dalyvauti diskusijoje „Maistas, gėrimai, tinklaraščiai ir vietinis verslas“. Kaip pagrindinis pranešėjas ar diskusijos moderatorius buvo nurodytas Don Russell, taip pat žinomas kaip Joe Sixpack. Kvietimą gavau per mūsų blogo Kontaktų nuorodą. Yep, galite mums parašyti, laiškus gauname ir juos įdėmiai perskaitome.

Kvietimą rašiusieji turbūt žinojo, kad Don Russell vardas man nieko nesako (visai tuo nesididžiuoju), todėl mano patogumui pridėjo trumpą info, cituoju pažodžiui:„Don Russell, dar žinomas kaip alaus reporteris Joe Sixpack, yra vienas iš labiausiai Amerikoje žinomu tinklaraštininkų (blogeriu) apie alų ir maistą, turintis daugiau kaip 30 metų patirtį žurnalistikos srityje. Don Russell yra pelnęs gausybę apdovanojimų už savo straipsnius apie alų, o 2002 ir 2006 metais buvo paskelbtas Metų alaus rašytoju Didžiajame Amerikos alaus festivalyje. Don Russell yra ne pelno siekiančios organizacijos Filadelfijos alaus savaitė, reklamuojančios didžiausią alaus šventę Filadelfijoje, įkūrėjas.
http://www.joesixpack.net/bio.htm„

Du kartus GABF’e paskelbtas geriausiu Metų alaus rašytoju. Sounds good, ar ne? Žinoma aš in!

Jeigu alaus kontekste žodis sixpack jums kelia kažkokias asociacijas, jūs esate visiškai teisus. Tai 6 butelių pakuotė, štai tokia. Joe, žinia, reiškia paprastą žmogų. Būtent tą, kuriuo visada taip rūpinasi politikai, ypač dabartinė mūsų Vyriausybė, kuri tiesiog akių nesumerkia dėl paprasto žmogaus. Joe ir sixpack  kombinacija turėtų reikšti ypatingai paprastą žmogų. Pasitikrinkime viską žinančiame Urban Dictionary: aha, mes teisūs. Ok, užteks tos savišvietos, grįžkime prie Amerikos centro JAV ambasadoje, Dono Russello ir diskusijos.

Kvietimas buvo įdomus ir tuo, kad viskas turėjo vykti Amerikos Centre, kuris, kaip supratau, yra JAV ambasadoje. Bandau prisiminti, ar iki tol esu buvęs nors vienoje ambasadoje. Na gal tik kokiais 1993 metais Švedijos, o gal Suomijos, o gal abiejose ambasadose. Kol dar reikėjo vizų, paprastai tuos reikalus sutvarkydavo kelionių agentūros ar šiaip kokia firmos sekretorė. O paskui kažkaip vizų mano kelionėms nebereikėjo, tai ir į ambasadas vaikščioti reikalo nebuvo. O čia JAV ambasada. Na, pati ambasada mano lūkesčius pateisino, o štai darbuotojai maloniai nustebino. Tikėjausi profesionalaus, bet neutralaus bendravimo, bet iš tikro viskas vyko daug šilčiau ir draugiškiau. Ir man pasirodė, kad visoje tų blogerių ir ambasados darbuotojų kompanijoje vienintelis amerikonas ir buvo Don Russell.

Pokalbis vyko jaukiame Amerikos Centro kampe prie kavos staliuko. Susirinko beveik visi man žinomi ką nors apie alų rašantys žmonės. Dabar jų nevardinsiu, nes gale vis tiek pateiksiu bendrą nuotrauką, tada juos ir paminėsiu. Be abejo, visi turbūt pasigedome U. alaus dainiaus. Bet ką padarysi, nors ir ne geriausios sudėties, bet atstovavome Lietuvos alaus blogosferą. Buvo dar vienas man nepažįstamas vyrukas, rašantis apie alaus ir maisto derinimą, bei porą damų. Viena iš žurnalo Food and Wine, gal tai žurnalas Maistas ir Vynas, bet prisistatė angliškai, todėl nesu tikras dėl to žurnalo pavadinimo. Kita buvo vardu Diana, jeigu vardo dabar nepainioju.

Nors buvo skelbta, kad tai bus paskaita, realiai tai buvo pokalbis prie kavos puodelio. Daugiausia kalbėjo Don Russell, bet ir mes turėjome progų įsiterpti. Don’o istorija tokia: daug metų dirbo žurnalistu laikraštyje, bet internetų piktžolė(mano žodžiai, ne svečio) užgožė juos taip, kad laikraščiai pradėjo užsidarinėti tiesiog dešimtimis. Nori nenori teko galvoti kuo užsiimti. Taip jis tapo freelanceriu alaus rašytoju ir iš to jis užsidirba sau duonai ir alui. Va taip, bičas rašo apie alų ir iš to gyvena. Nors realiai jo teigimu iš to pragyventi negalima, todėl jis dar užsiima ir kita veikla, iš kurių daugiausia pajamų jam duoda public appearances, o būtent kviestinės kalbos ir visokie alaus renginiai. Be viso to jis dar yra Philly Beer Week (Filadelfijos Alaus Savaitės) executive director. Joe Sixpack’u jį pavadino žmona, o jis šį vardą pradėjo naudoti kaip savo kūrybinį slapyvardį, ar kaip tai reikėtų teisingai vadinti.

Paskelbtoji pokalbio tema buvo labai plati, todėl buvo paliesta daug klausimų. Svečias akivaizdžiai nežinojo kiek mes žinome apie alų, kiek mes žinome apie JAV alaus sceną, nežinojo kas mes tokie. Todėl į gilius vandenis nenėrė, dažniausiai buvo minimos craftinio alaus ikonos, tokios kaip Dogfish Head bravoras ir jo charizmatiškasis savininkas Sam Calagione, arba Russian River Brewery ir šeimininkai young couple (Vinnie ir Natalie Cilurzo, jeigu ką; rašiau apie juos savo straipsnyje apie double IPA). Svečias minėjo ir keletą alaus pavadinimų, bet man išliko atmintyje tik Pliny The Younger. Vienu žodžiu, nepaisant jo vardo Joe Sixpack, apie Bud, Miller ir Duff alų jis nešnekėjo.

Lietuvoje jis atsidūrė todėl, kad kažkas Filadelfijoje jo paprašė parašyti apie lietuvišką alų. Why not, tik jis nieko apie jį nežino. Tai nuvažiuok ir sužinok.

Iš jo pasakotų istorijų vieną vis tik turiu perpasakoti, o būtent apie jo kovą su Filadelfijos beisbolo, o gal futbolo, stadiono operatoriais. Vietoje žadamų 18 uncijų (~0,5 ltr) jie pildavo tik 16, iš kurių puta sudarė 2 uncijas. Vienžo nuo kiekvieno bokalo buvo nuorganizuojama apie 100 ml alaus. Joe tai nufilmavo ir aprašė laikraštyje. Buvo daug tampymosi su būriu teisininkų, kuriuos pasamdė stadiono operatorius, bet galiausiai savivaldybė(jai priklauso stadionas) pripažino faktą, nutraukė sutartį su sukčiaujančiu operatoriumi ir sudarė sutartį su nauju. Naujasis operatorius alų atpigino ir pradėjo pilti netgi daugiau nei 18 uncijų. Naujo sezono (ar tai buvo eilinės rungtynės; ai, nesvarbu) pirmų rungtynių pradžioje Joe Sixpack aka Don Russell buvo pakviestas į aikštės vidurį, kur buvo sutiktas by standing ovation of all thirty thousands there. Žvaigždžių valanda, kitaip nepavadinsi.

Šia pozityvia nata ir baigsiu pasakojimą. Štai ir žadėtoji grupinė nuotrauka.

Iš kairės į dešinę: Diana(jeigu ko nors nepainioju), nežinau iš kur; bičas, rašantis apie alaus derinimą su maistu, komentaruose praneškite blogo adresą, kas žinote; Paulius beergeek.lt; Martynas aka Ramtyns, tikrasalus.lt; Tomas beergeek.lt (jeigu supainiojau vardą, atsiprašau, paskutinį kartą kalbėjomės per Aludarių taurę); Don Russel aka Joe Sixpack; Modestas mgkolekcija.wordpress.com; Gytis alusalus.lt; Gediminas aka gvolkas, petrashka.lt; Regis alusalus.lt; panelė Maistas ir Vynas, atsiprašau, vardo nežinau, parašykite komentaruose.

Don Russell blogas http://www.joesixpack.net/, tumblras: http://beer-radar.tumblr.com/, twiteris: https://twitter.com/beer_radar.