Vaje, kad pasipylė alaus naujienos, it iš gausybės rago! Jeigu prieš pusmetį dejavau, kad lentynose nuobodu ir pasigendu naujienų, tai dabar jų tiek, jog nespėju pirkti, nekalbant apie degustavimą. Jau senokai namuose nebuvo taip, kad stovėtų eilė alaus, kurį reikia paragauti ir aprašyti. Matomai visi, kas susiję su alaus verslu, rimtai nusiteikę pakovoti dėl vietos po saule lietuviško alaus rinkoje. Smagu!

Šį kartą kelios, bet tikrai ne paskutinės, lietuviško alaus naujienos.

Biržų alus. Munich helles lager. ABV 4,9%

Biržų alus tęsia tradiciją ir pildo savo „premium“ segmentą, pavadintą 1868. Priminsiu: pernai rašiau apie kelis šios serijos pavyzdžius, šiemet turim dar dvi naujienas.

Munich helles alaus stilius gimė Vokietijoje, kai istoriškai buvo sukurtas alus kaip priemonė konkurencijai su klasikiniu pilsner stiliaus alumi. Pagrindinės šio stiliaus savybės yra išraiškingas pilsner salyklo salykliškumas (koks bjaurus kalambūras, bet neturiu kuo jo pakeisti). Ragautas alus yra gana neblogai atitinkantis stiliaus reikalavimus. Skaidri ir švari gelsva spalva su ją dengiančia balta puta. Aromatas veik nejuntamas, kartais blyksteli metalo natos. Tai keista, nes butelis stiklinis, taurė švari. Iš kur tos metalo natos?

Skonis tvarkingas, plokščias ir kiek nuobodokas. Juntamas tvarkingas salykliškumas. Poskonis trumpas ir neįsimintinas. Tvarkingas, bet nuobodus alus. Paragauti verta, mano mėgiamu jis nebus.

Biržų alus. Munich dunkel lager. ABV 6%

Dar šiek tiek istorijos: Miuncheno dunkelis yra klasikinis rudas Miuncheno stiliaus lageris, kuris buvo sukurtas kaip tamsesnis, labiau salyklą pabrėžiantis alus, dalinai dėl santykinai kieto vandens. Pagal stiliaus reikalavimus tikimasi, kad aluje dominuoja turtingas ir sudėtingas Miuncheno salyklo skonis, dažniausiai su melanodinais ir skrudinta duona. Skonis gali būti saikingai saldus, bet neturi būti viską užgožiantis ir nemalonus. Gali būti jaučiamas lengvas karamelės, šokolado ar riešutų skonis. Degintas ar kartus tamsiųjų salyklų skonis nėra tinkamas, kaip ir labai išreikštas karamelinių salyklų skonis.

Deja su ragautu alumi taip nėra. Skonyje karamelės daug, juntamos ir skrudėsių natos. Ir aš jo tikrai nepavadinčiau sudėtingu ir turtingu. Bent jau man jis tokio įspūdžio nepaliko. Ypač, kai atmintyje lyginu su kitais ragautais šio stiliaus atstovais. Poskonyje dominuoja juoda duona, riešutų natos, razinų natos. Deja, kartu su viską dengiančia karamele. Toks jausmas, kad tai tas pats šviesusis, tik į jį papildomai dosniai įdėta karamelinio salyklo. Skubotas, neišbaigtas gaminys su noru įtikti neišlepintam provincijos segmentui. Taisytinas.

Kita naujiena yra alus, kurį gamina „Mažasis alaus cechas“. Kas tai? Informacijos nei ant buteliukų nei internete nepavyko rasti. Viskas, ką galima sužinoti yra platintojas, 3BS, dar žinomas kaip „Beer barrel“.

Tad kas šis mažasis alaus cechas? Visiškai plikas startuolis ir naujas rinkos žaidėjas? Ar tai partizaninis kažkurio didesnio bravoro bandymas tapti craftininkais su aliuzija į „Raudonas plytas“? Nežinau. Bet tai tik į gerą – nebus išankstinių nuostatų ir ragaujant alų tikiuosi daugiau objektyvumo. Pradėkim.

Mėnulio takas. 14EBC, ABV 5,2%

Pirmas į taurę bėga kvietinukas. Balta, porėta, netvari puta. Drumsta, tamsių šiaudų spalva.

Aromatas gana neryškus, uždaras. Tai nėra tas kvietinis, kurio aromatas pasklinda dar bepilant alų į taurę. Dominuoja lupamo mandarino aromatas, pasistengus galima užuosti kivi, gal kiek kalendros.

Skonis sausas, kupinas gaivios rūgšties, mandarinai dominuoja ir skonyje. Jausmas lyg per Kalėdas, tik tie mandarinai tokie… chm… sintetiniai. Poskonis trumpas, sausokas, su rūgštele, nemaloniai nuteikianti gomurį. Lyginant su kitais lietuviškais kvietinio alaus flagmanais šis alus nedžiugina, yra sunkiai geriamas.

Jūros kranto šviesusis alus. 11EBC, ABV 4,8%

Skaidrus, tamsaus vario spalvos alus su balta, netvaria puta. Karbonizacija vidutinė, link mažos.

Aromatas uždaras, veik nejuntamas, dominuoja pilsnerio salyklo natos. Uostyčiau aklai – sakyčiau eilinis beveidis eurolageris.

Skonis nuobodus, poskonis trumpas, alui trūksta kūno, jis vandeningas. Ką jis man primena? Ragaujant kankina nemalonus dejavu jausmas.

Laužo liepsna. 59EBC, ABV 5,4%

Alus atrodo patraukliai. Kadangi „tamsusis alus“ nėra stilius, todėl vertinu tik bendrą įspūdį. Daili, skaidri tamsaus rubino spalva, kreminė puta.

Deja, aromato ir vėl nėra. Jis toks pats vadeningas, jam trūksta kūno ir sudėtingumo. Toks jausmas, kad į šviesų alų įdėjo karamelinio salyklo ir paleido kaip „tamsų“. Poskonis gana trumpas, saldokas. Nuobodus, beveidis alus.

Pievų rūko. Nefiltruotas. 14EBC, ABV 5,0%

Alus lengvai drumstas, su balta, didele puta. Vėl be aromato. Tai tas pats šviesusis tik su drumstumą sukeliančiomis priemaišomis? Ilgai ir nuosekliai ragauju abu pavyzdžius keldamas tai vieną, tai kitą taurę. Ragauju ir įsitempęs lyginu. Na nesiskiria alus taurėse. Išskyrus išvaizdą daugiau skirtumų nėra. Nykus, nuobodus, beveidis ir neįdomus alus. Štai taip, dabar jau galite (ap)spjaudyti mane komentaruose.

Kas tas „Mažasis alaus cechas“? Informacijos nėra. Su komunikacija ir viešinimu, pristatant naują produktą (įvedant į rinką, jei taip norit) taip pat blogai kaip ir su alumi. FB puslapyje keli neinformatyvūs įrašai. Interneto svetainės apskritai nėra, tik domenas užregistruotas. Nu labai blogai. Viskas kreiva: pradedant etikečių klijavimu ant butelio ir baigiant komunikavimu. Neturit pinigų? Na tai bent intrigą kokią suregzkit, nusipirkit FB laikų iš mokinukų, papasakokit kaip jūs braidėt po pievas pienių rūke ir sėdėdami prie laužo žiūrėjot į jūros krantą. Dabar viskas tylu, liūdna ir tuščia. O gal tai bandymas komunikavimą suderinti su pagaminto alaus stiliumi? Net kamštelių kolekcininkai neapsidžiaugs, mat visi kamšteliai yra vienodai juodi.

Ir kas čia per stilius? Šviesus, tamsus, nefiltruotas ir kvietinis. Ach, kokia išieškota craft’o tendencija. Such wow.

Cecho pameistriai ir meistrai – aš žinau, kad skaitysite šią apžvalgą. Išsiduokit: tai nevykęs „Rinkuškių“ bandymas išstumti savo produkciją naujoje taroje su šleivomis etiketėmis?

Jeigu ne – sveikinu vyrai. Jūs nusileidote iki „Rinkuškių“ lygio. Kur tai yra? Ties grindjuostėmis. Kalbant tiksliau tai kiek aukščiau – per išpiltą alaus bokalą. Liūdna, net pikta. Veltui išmesti pinigai.

Biržų alus visiems alaus mėgėjams paskelbė, kad investuoja į naują pilstymo įrangą ir keičia kryptį į premium alaus segmentą. Sprendimas toks, švelniai tariant, keistas. Galima pagalvoti, kad tik nuo investicijų į pilstymo įrangą priklauso ar alaus bus premium ar mainstreem. Tiek to. Patikrinti naujieną, kuri turėjo startuoti liepos mėnesį, nutariau tik dabar. Ta proga nutariau paragauti iki šiol neragautų, bet jau senokai gaminamų „Biržo alaus“ rūšių. Apžvalgą pradėsiu nuo jų.

Biržų alus „Širvenos“, nefiltruotas. ABV 6,0%

Balta, aukšta, bet netvari puta, kuriai nusėdus lieka ploni putos likučiai taurėje. Tamsoka aukso spalva, visiškai skaidrus alus. Jeigu nebūtų parašyta – net neįtarčiau, kad šis alus yra nefiltruotas.

Aromatas neryškus, vos juntamos salyklo natos, šviežio lazdyno riešuto branduolio kvapas, šviežio pieno užuominos.

Skonis ramus ir nuoseklus. Tvarkinga seka salyklai priekyje, apyniai – iš paskos. Gana trumpas kartumas poskonyje, pereinantis į skrudintų riešutų skonio natas. Neutraliai malonus, nuosaikus alus. Beje, lyginau jį su Krombacher alumi, pastarojo kartumas buvo dygesnis ir ne toks malonus gerti.

Gomurys: vidutinio kūno, žemos karbonizacijos. Juntamos vandeningumo natos, kurios nėra dominuojančios, tačiau nesmagios.

Bendras pojūtis: Nuoseklus, nepretenzingas bet ir ne stulbinantis. Ryškių trūkumų nėra, išskyrus vandeningumą ir tas klasikines Aukštaitijos regiono pieniškumo natas aluje.  Tas pieniškumas lenda ir pas Rinkuškius, ir pas paskutinį kartą ragautame Dundulio „Ledzūke“. Kas jums ten visiems pasidarė?

Vertinimas: aromatas 5/10, išvaizda 4/5, skonis 7/10, gomurys 4/5 bendras pojūtis 15/20. Viso: 35 iš 50 galimų.

Biržų alus „Radvilų“, ABV 7,0%

Pradėdamas ragauti apžiūriu butelį, perskaitau etiketės turinį. „Poskonyje turi išryškėti vyno užuomina“ skelbiama ant nugarėlės. OK, ieškosim.

Aromatas mažiau ryškus, lyginant su „Širvenos“. Uždaras, mažai išsiskiriantis, gana ryškiai juntamas alkoholis. Skrudintos juodos duonos plutos natos, džiovintos šermukšnio ar aronijos uogos.

Alus tvarkingai skaidrus, su balta ir labai trumpai besilaikančia puta bei lazdyno riešuto spalva.

Skonyje dominuoja salyklai. Poskonyje išryškėja alkoholis, kuris su kitomis poskonio detalėmis sukuria kandų, aitrų, sunkiai geriamą įspūdį. Vyno užuominos? Esu išragavęs daug skirtingo vyno, tiek senojo, tiek naujojo pasaulio pavyzdžių. Tokių užuominų, kokias pajutau aluje nesu radęs nei viename ragautame vyne. Na gal Porto vynas turi kažką panašaus ir tai nevisai. Iš kurio vyno šios užuominos? Gal „Klumpių“, „Krantų“ ar „Monikutės naktų“? Juk techniškai tai irgi vynas, bet aš jo nesu ragavęs todėl man sunku spręsti.

Kūnas pilnesnis, nei vidutinis, karbonizacija žema, vis dar nemaloniai erzina alkoholis.

Bendras pojūtis: tikėjausi daugiau. Alus skurdus, aitrus, nedžiuginantis. Alui atsikvėpus taurėje ryškėja karamelinės natos, kurios pereina į degintą duoną.

Vertinimas: aromatas 4/10, išvaizda 4/5, skonis 5/10, gomurys 3/5 bendras pojūtis 12/20. Viso: 28 iš 50 galimų ir tai su didele skola.

Liūdesys. Einu prie naujojo, premium segmento atstovų.

Biržų alus „Grafo“, ABV 5,2%, american premium lager (sulietuvint rankos nepakilo, ar premium segmentui lietuvybė – nelygis?), kaina – 2,39Lt

Aprašant sudėti pažymima, kad naudojami kukurūzai ir aukščiausios kokybės apyniai. Paburbėsiu: o taip reikia suprasti, kad kitam gaminam alui, kurio ženklinime nenaudojamas šis užrašas, į kokybę žiūrima atlaidžiau?

Alaus aromatas: neryškus, dominuoja salyklas, gilumoje – vaistažoles, viržiai, desertiniai vaisiai.

 

Išvaizda: skaidrus, sodrios vario spalvos (gamintojas rašo, kad gintaro, tačiau galėčiau ginčytis). Balta ir labai nepatvari, greit išnykstanti puta be jokiu likučių taurėje.

 

Skonis: sudėtinga salyklinė bazė, kiek vandeningas kūnas ir gausios karameliniu salyklų vaivorykštės. Kas tai? Panašu į bock stilių? O gal tiesiog ne itin vykęs „lietuviškas pilsneris / karamelė / mažai apynių“ derinys? Saldumas ilgainiui ima viršų, apyniai veik nejuntami. O gal jų čia praktiškai ir nėra, o dėtos specialios žolelės? Sunku pasakyti. Būtų smagiau, jeigu ant butelio arba krizės laikus menančioje interneto svetainėje gamintojai parašytų kodėl jis specialiosios technologijos, kuo tai skiriasi nuo kitų alaus rūšių, ką ypatingo naudojo alaus sudėtyje. Kol kas tai lieka paslaptimi.

 

Ggomurys: lengvas – vidutinis kūnas, be karbonizacijos. Sunku vertinti nežinant stiliaus.

 

Bendras pojūtis: aprašme sakoma, kad yra naudojamos kanapių sėklos, kalendra, ruginis salyklas – oho koks kokteilis! Karamelinis salyklas nepminėtas. Keista. Ruginis salyklas nejuntamas, nėra rugiams būdingo kisieliškumo. Jei nežinociau – sakyčiau, kad dėta viržių. Bet tai nenurodoma. Pikantiškas? Tai jau taip. Šio teiginio nenuginčysi. Visiškas out of the box sprendimas alaus rinkoje. Ar šis alus ras savo pirkėją? Gal. Ar išsiskirs iš nuobodžios eurolagerių minios – tikrai taip? Ar aš jį pirksiu dar – ne. Nesakau, kad prastai. Tiesiog tai „ne mano alus“.

 

Vertinimas: nežinant atitikimo stiliui detalaus vertinimo nebus. Viso: 35 iš 50 galimų

 

Apibendrinant: kartu su žengimu į premium segmentą „Biržų alaus“ produkcijos kokybė ryškiai pagerėjo. Tai maloniai džiugina ir aš nuoširdžiai linkiu kuo greičiau išnaikinti senąsias bjaurastis, kurios tinkamos kaip alternatyva spirituotam vynui. Pradėjote gaminti gerą alų – nesustokite. Ir nepamirškite atsikratyti to seno, gėdingo šleifo „Ai, biržų? Tai čia tas, kurį perka ir geria prie kaimo parduotuvės durų pašalpų mokėjimo dieną?“.

 

Na ir desertui – rimtas pareiškimas iš „Rinkuškių“ stovyklos.

 

Rinkuškiai „Exclusive premium beer“. ABV 15%. Rašoma, kad tai specialiosios technologijos alus. Aš manau, kad tai – barleywine. Kaina – 4,99Lt / 0,33l

 

 

Čia, aš jums pasakysiu, ne koks pilsneriukas prie laužo ant ežero kranto.

 

Aromatas: išraiškingas, kompleksiškas ir ryškus. Džiovinti vaisiai, datulės, figos. Cinamono ir vanilės natos. Primena neprastą vėlyvo skynimo derliaus desertinio vyno puokštę.

 

Išvaizda: tamsi vario spalva, nepriekaištingai skaidrus. Balta, bet labai trumpai išliekanti puta. Jos, tiesa sakant, čia ir nereikia.

 

Skonis: stiprus, sunkus, kupinas detalių ir niunasų. Užgožiantis viską ir kartu tikrai sudėtingas. Visko be galo daug: pieniško šokolado, creme brulee, džiovintos figos ir šiek tiek – slyvos. Kavos natos, degintas cukrus. Razinos ir aitrioji paprika fone. Turtingas skonis su šildančiomis alkoholio natomis finiše. Nauja, įdomu, nepatirta, turtinga.

 

Gomurys: sodrus, tirštas, aksominis, pilnas, šildantis, sunkus. Žema karbonizacija, daug saldumo. Sunkus.

 

Bendras pojūtis: tokio alaus butelaičio užteks keturiems ragautojams. Geriant šį alų norisi minkšto kilimo, patogaus fotelio, židinio, geros knygos ir cigaro. Absoliutus WOW.

 

Vertinimas: aromatas 9/10, išvaizda 4/5, skonis 9/10, gomurys 4/5 bendras pojūtis 18/20. Viso: 44 iš 50 galimų. Ploju atsitojęs.

 

O pabaigai – anekdotas apie alų:

 

Naujai iškeptas verslininkas atidarė savo alaus barą. Klientui paprašius pripila bokalą alaus ir pastato ant baro. Bokalas akivaizdžiai nedapiltas. Nepatenkintas klientas žiūri į bokalą ir burba:

-Kaip tai alaus mažoka…

-Mažoka? Tai pirk iškart antrą bokalą!