Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas oficialiame ES leidinyje 2014m. vasario 14d. paskelbė dokumentą apie Europos alaus pramonės augimo potencialo skatinimo rekomendacijas.

Štai kelios šio dokumento citatos:

Jau keletą tūkstančių metų alus yra mėgstamas daugelio europiečių gėrimas. Nors geriamo alaus rūšimis ir vartojimo įpročiais alaus kultūra visoje Europoje labai skiriasi, tačiau visose Europos Sąjungos šalyse alus atlieka svarbų vaidmenį ir yra neatsiejama kultūros, tradicijų ir mitybos dalis. Europos ekono­mikos ir socialinių reikalų komitetas pabrėžia nuolatinį šio sektoriaus tobulėjimą, gebėjimą prisitaikyti ir atsigauti netgi dabartinėmis sudėtingomis sąlygomis. Komitetas nurodo, kad sektorius atitinka strategijos „Europa 2020“ tikslus įvairiose prioritetinėse užimtumo, tvarumo, inovacijų, švietimo ir socia­linės įtraukties srityse.

Europos Sąjunga yra viena stambiausių alaus gamintojų pasaulyje. 2011 m. maždaug 4 000 Europoje esančių alaus daryklų pagamino daugiau nei 380 mln. hektolitrų  alaus. Savo produkciją šie gamintojai parduoda visame pasaulyje. Pagal pagaminamą kiekį ES yra viena iš pagrindinių alaus gamintojų, pagaminančių daugiau kaip ketvirtadalį pasaulinės produkcijos. Tik visiškai neseniai pirmaujančią poziciją perėmė Kinija, tačiau šioje srityje ES vis dar lenkia Jungtines Amerikos Valstijas, Rusiją, Braziliją ir Meksiką. 

Per pastarąjį dešimtmetį išaugęs naujų mažų ir labai mažų alaus daryklų skaičius – puikus šio sekto­riaus inovacijų diegimo potencialo įrodymas ir žingsnis į priekį siekiant tvarumo tikslo.

Per pastaruosius 15 metų Europos alaus rinka patyrė įvairių pokyčių, susijusių su technine pažanga, investicijomis, bendrovių susijungimais, naujų įmonių steigimu ir vartotojų požiūriu. 2007 m. prasidėjęs staigus vartojimo mažėjimas turi tiesioginį poveikį alaus gamintojų veiklai. Po ilgų augimo metų 2011 m. Europos Sąjungoje alaus gamyba drastiškai sumažėjo nuo 420 mln. hektolitrų iki 377 mln. hektolitrų. Tačiau jei ekonominės ir reglamentavimo sąlygos taps palankesnės, ateinančiais metais tikimasi sektoriaus atsigavimo ir augimo potencialo.

Fiskaliniu požiūriu alaus pramonė yra labai naudinga nacionalinėms vyriausybėms. Alaus gamyba ir pardavimas vyriausybėms neša dideles pajamas, kurias sudaro akcizai, PVM, su pajamomis susiję mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos, mokamos alaus pramonės sektoriaus darbuotojų ir jų darbdavių, o taip pat ir kitų, su alaus sektoriaus veikla netiesio­giai susijusių sektorių darbuotojų ir darbdavių. 2010 m. šios
pajamos sudarė apie 50,6 mlrd. EUR.

Alaus sektoriaus pajėgumą išsilaikyti dabartinėmis sudė­tingomis ekonominėmis sąlygomis susilpnino didėjantys mokes­ čiai, daugiausia akcizo mokestis, tačiau ir PVM mokesčiai, ypač viešbučių ir viešojo maitinimo sektoriuje. Ši padidėjusi mokesčių našta apsunkino ir taip jau nelengvą ekonominę alaus gamintojų padėtį. ES alaus gamybos ir pardavimo suku­riama pridėtinė vertė 2008–2010 m. sumažėjo 10 proc., o bendra ES alaus pramonės sektoriuje surinktų mokesčių suma sumažėjo 3,4 mlrd. EUR.

ES ir nacionaliniu lygmeniu taikomose akcizų sistemose reikėtų pripažinti unikalias alaus savybes, įskaitant paprastai žemą alkoholio kiekį, alaus darymo procesą ir alaus gamybos sektoriaus vietos lygmens indėlį į visuomenę, darbo vietų kūrimą ir apskritai ekonomiką. Subalansuota akcizų mokesčio politika nacionaliniu lygmeniu ir geresnis esamų bendradarbiavimo mechanizmų naudojimas mokesčių administravimo srityje galėtų tapti prie­mone, leidžiančia išvengti į mokesčius orientuotos prekybos ir su tuo susijusios žalingos praktikos, kartu padedant išsaugoti alaus sektoriaus konkurencingumą, ypač pasienio zonose.

Alaus sektorius neapsiriboja vien alaus gamyba. Jis apima keletą veiklos rūšių, nuo žemės ūkio žaliavų, kurios yra alaus gamybos proceso pagrindas, iki viešbučių ir viešojo maitinimo sektoriaus ir mažmeninės prekybos sektoriaus. Alaus daryklos Europos Sąjungoje tiesiogiai sukuria daugiau kaip 128 800 darbo vietų. Be to, su alaus gamybos ir pardavimo veikla netie­siogiai gali būti siejami dar du milijonai darbo vietų ir tai sudaro
apie 1 proc. visų darbo vietų vien tik ES, įvairiomis įdarbi­nimo sąlygomis. 

Alaus daryklos veikia visose Europos šalyse ir, atsižvelgiant į dideles išlaidas prekėms ir paslaugoms bei didelę viešbučių ir viešojo maitinimo, taip pat mažmeninės prekybos sektorių sukuriamą apyvartą, išlaiko daugiau nei du milijonus darbo vietų. Daugiau nei 73 proc. su alumi susijusių darbo vietų sukuriama viešbučių ir viešojo maitinimo sektoriuje.

Dėl pasaulio ekonomikos padėties alaus gamybos pramonė 2008–2010 m. neteko 9 proc. tiesioginių darbo vietų, nes sumažėjo produkto vartojimas. Nepaisant dėl įtemptos Europos ekonomikos padėties sumažėjusio vartojimo, bendras alaus daryklų (įskaitant labai mažas alaus daryklas) skaičius Europoje 2010 m. buvo didesnis (3 638) nei 2008 m. (3 071). Šis skaičius nuolat auga, o tai reiškia tolesnį darbo vietų kūrimo
potencialą. Būtina užtikrinti, kad šiam potencialui nekiltų pavo­jaus dėl pardavimus ribojančių arba žalą darančių finansinių priemonių, todėl jį reikėtų stiprinti įgyvendinant profesinio rengimo ir mokymo programas arba net ir aukštesnės pakopos mokymo programas, kad šiame sektoriuje būtų sukurta koky­biškesnių darbo vietų.

Visą dokumentą galite perskaityti paspaudę šią nuorodą.

Ką šiuo pranešimu mums sako Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas? Labai paprastus ir aiškius dalykus: alaus pramonė yra viena iš svarbiausių ekonomikos sudėtinių dalių ir būtina stengtis, siekiant sukurti palankias sąlygas šio ekonomikos sektoriaus skatinimui. Tai apima visas ekonomikos sritis: tvarią ir palankią verslui mokesčių sistemą, įskaitant akcizus ir PVM, darbo vietų sukūrimo skatinimą, prognozuojamą ir nuoseklią ekonominę terpę verslo tęstinumui užtikrinti.

Lietuva dažnai garsėja kaip šalis, kuri viena iš pirmųjų priima ES direktyvas ir rekomendacijas, įgyvendindama jas rinkoje. Dabar belieka laukti ir stebėti – ar ir į šias rekomendacijas bus deramai atsižvelgta ir ar vietoje alaus pramonės žlugdymo bus pereita prie šios pramonės šakos skatinimo ir konkurencingumo didinimo.

Labai norisi tikėti, kad vieną dieną Lietuvos politikai suvoks, jog alaus pramonė tai nėra įrankis, skirtas tautos girdymui, o galimai stipri ekonominė priemonė, kuri gali ne tik sukurti naujas darbo vietas vietinėje rinkoje, bet ir padidinti eksportuojamos produkcijos kiekį į kitas šalis, taip stiprindama ne itin tvarią mūsų šalies ekonomiką.

Premjeras Algirdas Butkevičius šiandien po susitikimo su aludarių atstovais pareiškė, kad akcizai alui ir kitiems alkoholiniams gėrimams gali būti didinami ne nuo kitų metų sausio, kaip kalbėta anksčiau, o palaipsniui po keletą procentų per kelerius metus.

Nors anksčiau skelbta, kad labiausiai – 50% – bus didinamas akcizas alui, premjeras po šiandieninio susitikimo sakė, kad alui akcizas turėtų didėti mažiau nei 50%. Kiek tiksliai, – jis neįvardijo. Tačiau pareiškė, kad akcizai alkoholiui didės palaipsniui.

Šiuo pranešimu apsidžiaugė ir didieji ir mažieji alaus gamintojai. Aludariai siūlė akcizus didinti po 5% kas metus, ir skaičiavo, kad taip didinat akcizą jis būtų priimtinas alaus verslo sektoriui. Pasak premjero diskusijos apie akcizo didinimą turi būti užbaigtos iki liepos, todėl konkretūs akcizo didinimo skaičiai paaiškės vasaros pabaigoje.

Tuo tarpu „Kalnapilio – Tauro grupė“ džiaugiasi augančiu eksportu. Produkcijos pardavimai užsienio rinkose pernai augo 12% ir šiuo metu sudaro 22 mln. lt., kas yra kiek daugiau nei penktadalis įmonės pajamų. Anot „Kalnapilio – Tauro grupės“ vadovo M.Kirstuko eksportas ir toliau išliks įmonės prioritetu, mat Lietuvos alaus rinka traukiasi trejus metus iš eilės ir didinti savo rinkos dalį šiuo metu nėra galimybių. Pagrindinės eksporto šalys: JAV, Didžioji Britanija, Airija, Ispanija. Didžiausia auganti eksporto rinka – Rusija.