Kol tokie visuomenės veikėjai, kaip Užpakalnis socialiniuose tinkluose garsiai giriasi, kad gavo dovanų naujausią ŠUA elį, kuris neva „su chrizantemų kvapu“ (!) – aš ramiai keliauju po parduotuves ir ieškau naujovių. Šiandien mane nudžiugino „Vynoteka“, nuo sausio pradžios pradėjusi prekiauti Edelweiss Hefetrüb Weißbier.

Visų pirma – apie alaus stilių. „Edelweiss“ alus yra retas svečias mūsų krašte, todėl labai apsidžiaugiau galėdamas jo paragauti ne Austrijoje, o čia, Lietuvoje. Taip, tai kvietinis alus. Tačiau šio alaus esmė slypi austriškoje kilmėje. Tai alus, kuris gaminamas tik Austrijoje. Tiesa, vienas emgirantas dar 1860 m. šios rūšies alų pradėjo gaminti ir JAV. Po to, kai kelis kart pasikeitė bravoro savininkai, bravoras suklestėjo. Vėliau sunyko prohibicijos laikais. O visą istoriją rasite Wikipedijoje, kartu su stiliaus aprašymu.

Tačiau ne apie JAV šneka – noriu papasakoti apie ragautą, autentišką, Austrijoje gaminamą Edelweiss’ą. Mat orignalus Edelweisas privalo būti pagamintas iš Austrijoje turimo vandens. Kiek yra naudojamas Alpių šaltinių vanduo, o kiek tai yra marketinginė pompa – aš nežinau. Tačiau būtent šiam stiliui privaloma naudoti Austrijos kalnų vandenį. Kitaip tai – ne Edelweiss.

Labai dailiai apipavidalintas klasikinis rudo stiklo butelis ir kamštelis. Su visomis austriškomis / tirolietiškomis tradicijomis, nepigiai ir skoningai. Neperkraunant dizaino dėmesys išlaikytas net ir smulkiausioms detalėms.

Alus nešlifuoto gintaro spalvos, drumstas – taip, kaip ir priklauso šiam stiliui. Švariai balta puta nėra labai tvari, tačiau net ir susėdus dailiai dengia plačioje taurėje supiltą alų.

Alus labai aromatingas. Tiek aromatingas, kad pirmieji kvapai nosį pasiekia dar pilant alų į taurę, o taurėje nepranyksta iki paskutinio gurkšnio. Aromate dominuoja bananai, pievų gėlių kvapai. Dar juntami šviežiai nupjautos žolės, lengvi citruso, kramtomos gumos ir kvietinio alaus mielių aromatai.

Gaivus, bet kompleksinis skonis pradžioje maloniai užpildo burną sūroku angliarūgštės dygumu, vėliau gaiviais citrusiniais skoniais, kurie nėra rūgštūs, o labiau saldoki (gal būt dėl babaninio prieskonio). Poskonis tolygus, kreminis, su saldžios karamelės natomis pradžioje ir gvazdikėlinėmis – pabaigoje.

Savo aromatais ir skoninėmis savybėmis šis alus mažai tenusileidžia hogiui. Rekomenduoju paragauti visiems kvietinio alaus mėgėjams.

Vertinimas: aromatas 8/10, išvaizda 8/10, skonis 7/10, bendras pojūtis 17/20. Viso: 40 iš 50 galimų.

ABV 5,3%, Kaina: 2,49Lt. Ratebeer.com balas: 74. Gamintojo svetainė: www.edelweissbier.at

P.S. Užpakalni, žinau, kad patyliukais skaitai mano įrašus šiame blog’e. Turiu prašymą: pasakyk „kriu-kriu!“. Tau tai taip tinka… :*

Savišvietos tikslais ragauju ir kitų virtą alų. Tarp jų ir vadinamąjį pramoninį – t.y. komercinių bravorų produkciją. Esu savo hobio sugadintas, todėl vietoje to, kad mėgaučiausi alumi, mintyse bandau jį įvertinti ir dekonstruoti. Bandau įsivaizduoti ką daryčiau, jeigu kas paprašytų išvirti kloną. Pagalvojau, kad gal ne man vienam tai įdomu, tai prašau dabar skaitykite pirmą šios serijos įrašą apie Maredsous Blonde.

Maredsous (tariasi marecu) Blonde – tai abbey stiliaus šviesusis elis. Verda jį Duvel Moortgat, o marketina kaip seno beneditiktinų vienuolyno Abbaye de Maredsous originalų alų. Vienuolynas garsėja savo 1000 metų senumo biblioteka. Teigiama, kad alus verdamas pagal senovinį vienuolyno receptą, kuo aš asmeniškai linkstu stipriai abejoti. Alus yra vadinamoji „šešiukė“*. Šiandien Vynotekoje mačiau lietuvišką „šešiukę“ ir „aštuoniukę“. Tiesa, ji buvo išpilstyta į 2 litrų bambalius. Kažkaip pasigėdinau nufotkinti. Ar Vynoteka neturėjo būti kažkoks high-end’as? Bet tiek to, jau nukrypau. Alų pirkau „Iki“ parduotuvėje, kaina 5,99 Lt už 0,33 butelį.

Prieš pradėdamas degustaciją noriu pakomentuoti nuotrauką. Dėl blogo apšvietimo ir mano ribotos fotografavimo patirties, alaus spalva „titulinėje“ nuotraukoje gerokai iškreipta.

Dėl to, baigdamas degustaciją, dar bandžiau išgauti tikslesne spalvą. Kairėje pateiktoje nuotraukoje matoma spalva pakankamai artima originalui, tik gal kiek šviesesnė.

Na, žiūrim ką turim.

Atidaręs butelį iš kokio pusmetrio jaučiu iš pradžių aštroką, paskui iš karto vaisinį aromatą. Lengvas vaisinis aromatas su lengva aštrumo priemaiša jaučiamas ir pripylus taurę. Alus skaidrus, šviesiai geltonos spalvos, sakyčiau 7-8 EBC. Puta nėra labai didelė, korėta, greitai sėdanti. Skonis labai švarus, vientisas, lengvas apynių kartumas ir truputį jaučiamas vaisinis skonis, lengvas aštrokas truputį kartus skonis, turbūt mielių charakteris, bet ragaudamas ilgai dvejojau ar tai apynių kartumas, ar mielės. Pirmas skonis išlieka iki pat pabaigos. Alaus karbonizacija didesnė už vidutinę, alus sausokas, lengvo kūno.

Bendras įspūdis: kokybiškas šviesus elis, skonis palyginti paprastas, mielių charakteris aštrokas, skonis papildomas apyniais. Viskas gerai, nors iš belgiško alaus laukčiau daugiau kompleksiškumo.

Vertinimui pasirinkau ratebeer.com sistemą. Aromatas 7/10, išvaizda 3/5, skonis 6/10, gomurys 3/5, bendras vertinimas 14/20, iš viso 33/50.

Kaip aš jį klonuočiau? Pilsnerio salyklas, gal būt apie 3-4 proc. cukraus, dveji apyniai, vėlyvieji apyniai su vaisiu aromatu, apie 20 gr/20 ltr, mieles reikėtų bandyti, turėtų duoti truputį aštrumo, OG 1.058, atenuacija 78-79 proc., ABV% 6.0, IBU 29, karbonizacija 2,3-2,4 tūrio.

*Belgiška šešiukė rodo, kad OG yra apie 1.060 ir niekaip tiesiogiai nerodo alkoholio kiekio aluje.