Kol tokie visuomenės veikėjai, kaip Užpakalnis socialiniuose tinkluose garsiai giriasi, kad gavo dovanų naujausią ŠUA elį, kuris neva „su chrizantemų kvapu“ (!) – aš ramiai keliauju po parduotuves ir ieškau naujovių. Šiandien mane nudžiugino „Vynoteka“, nuo sausio pradžios pradėjusi prekiauti Edelweiss Hefetrüb Weißbier.

Visų pirma – apie alaus stilių. „Edelweiss“ alus yra retas svečias mūsų krašte, todėl labai apsidžiaugiau galėdamas jo paragauti ne Austrijoje, o čia, Lietuvoje. Taip, tai kvietinis alus. Tačiau šio alaus esmė slypi austriškoje kilmėje. Tai alus, kuris gaminamas tik Austrijoje. Tiesa, vienas emgirantas dar 1860 m. šios rūšies alų pradėjo gaminti ir JAV. Po to, kai kelis kart pasikeitė bravoro savininkai, bravoras suklestėjo. Vėliau sunyko prohibicijos laikais. O visą istoriją rasite Wikipedijoje, kartu su stiliaus aprašymu.

Tačiau ne apie JAV šneka – noriu papasakoti apie ragautą, autentišką, Austrijoje gaminamą Edelweiss’ą. Mat orignalus Edelweisas privalo būti pagamintas iš Austrijoje turimo vandens. Kiek yra naudojamas Alpių šaltinių vanduo, o kiek tai yra marketinginė pompa – aš nežinau. Tačiau būtent šiam stiliui privaloma naudoti Austrijos kalnų vandenį. Kitaip tai – ne Edelweiss.

Labai dailiai apipavidalintas klasikinis rudo stiklo butelis ir kamštelis. Su visomis austriškomis / tirolietiškomis tradicijomis, nepigiai ir skoningai. Neperkraunant dizaino dėmesys išlaikytas net ir smulkiausioms detalėms.

Alus nešlifuoto gintaro spalvos, drumstas – taip, kaip ir priklauso šiam stiliui. Švariai balta puta nėra labai tvari, tačiau net ir susėdus dailiai dengia plačioje taurėje supiltą alų.

Alus labai aromatingas. Tiek aromatingas, kad pirmieji kvapai nosį pasiekia dar pilant alų į taurę, o taurėje nepranyksta iki paskutinio gurkšnio. Aromate dominuoja bananai, pievų gėlių kvapai. Dar juntami šviežiai nupjautos žolės, lengvi citruso, kramtomos gumos ir kvietinio alaus mielių aromatai.

Gaivus, bet kompleksinis skonis pradžioje maloniai užpildo burną sūroku angliarūgštės dygumu, vėliau gaiviais citrusiniais skoniais, kurie nėra rūgštūs, o labiau saldoki (gal būt dėl babaninio prieskonio). Poskonis tolygus, kreminis, su saldžios karamelės natomis pradžioje ir gvazdikėlinėmis – pabaigoje.

Savo aromatais ir skoninėmis savybėmis šis alus mažai tenusileidžia hogiui. Rekomenduoju paragauti visiems kvietinio alaus mėgėjams.

Vertinimas: aromatas 8/10, išvaizda 8/10, skonis 7/10, bendras pojūtis 17/20. Viso: 40 iš 50 galimų.

ABV 5,3%, Kaina: 2,49Lt. Ratebeer.com balas: 74. Gamintojo svetainė: www.edelweissbier.at

P.S. Užpakalni, žinau, kad patyliukais skaitai mano įrašus šiame blog’e. Turiu prašymą: pasakyk „kriu-kriu!“. Tau tai taip tinka… :*

Aš vis dar piktas po ankstesnio įrašo šiame blog’e, todėl didelių gražbyliavimų nebus. Trys alūs, kurių anksčiau nesu ragavęs. Visi – „weizen“ stiliaus atstovai.

Pirmasis – Vokietijos „Licher“ bravoro alus „Weizen“, priklausantis „hefe-weizen“ stiliui. Drumstas gintaro spalvos alus su netvaria, bet aromatinga puta. Kitaip tariant – alaus aromatas juntamas dar nesusėdus putai. Alus pilnas vaisinių – citrusinių aromatų. Juntami bananai, persikai, aštrių prieskonių natos.

Skonis lengvas, bet turtingas, su vidutiniškai ilgu poskoniu, kuris pradžioje gęsta gana greit, ir tik vėliau kiek sulėtėja. Dominuoja obuolių ir (ar) desertinių obuolių sulčių skoniai, juntamas ryškus mieliškumas.

Vertinimas: aromatas 8/10, išvaizda 7/10, skonis 7/10, bendras pojūtis 17/20. Viso: 39 iš 50 galimų.

ABV 5,4% Kaina: 3,49Lt.
Gamintojo svetainė: www.licher.de

Antrasis ragaujamas – „Stephans Brau Hefeweizen“. Va štai su šiuo alum tai nekažką. Balta puta susėda mikliai. Paties alaus spalva yra drumsta, matinė ir … neapetitiška. Panašiausiai atrodo post-sovietinių savitarnos valgyklų, nūnai išdidžiai save vadinančių „kavinėmis“ (nors kavos ten gali net ir nebūti), granionuose stakanuose iš anksto supilstyta gira, su privaloma razinka ar dviem. O ir aromatas nedžiugina – salyklai, kažkokios nuvalkiotos mielės, ir dar keli vaisiniai, tačiau nemalonūs aromatai. Beje, aromatas sklinda netoli ir taurėje greit nyksta.

Skonis už išvaizdą ir aromatą geresnis. Tačiau po pirmo įspūdžio ir jis nesuteikia didelio malonumo. Čia tartum valgyti maistą iš juodos lėkštės. Apibendrinant: labai specifinis alus. Aš tikiu, kad atsiras komentatorių, kurie sakys, kad šis alus jiems patiko. Puiku! Man – nelabai patiko. Be to jis kažkoks vandeningas…

Vertinimas: aromatas 4/10, išvaizda 3/10, skonis 5/10, bendras pojūtis 10/20. Viso: 22 iš 50 galimų.

ABV 5,3% Kaina – 2,19Lt.

Trečiasis ragaujamas alus – „Durlacher Hof Weissbier“. Šis alus priskiriamas tamsaus kvietinio alus kategorijai. Alus iš Vokietijos Pfalz regiono.

Gana skaidrus, kaip kvietinis, alus. Atleiskit, kad nuotraukoje to nesimato – dar tik pradedu (paskubomis) fotografuoti degustuojamą alų. Degintos karamelės spalva. Kreminė, bet netvari porėta puta. Blyškus ir neišraiškingas aromatas. Lengvas, gaivus, nepilnai sunokusio obuolio ir citrusinio vaisiaus skonis. Sūrus poskonis. Man kažkodėl atrodo, kad jeigu šis alus būtų „gyvas“ – jis būtų kur kas geresnis. Būtų smalsu paragauti jo nepasterizuoto. O versija skardinėje – labai jau vidutiniška. Tačiau be ryškių ydų. Toks tipiškas (reikia įtikti visiems) masinės produkcijos, skirtos eksportui, pavyzdys.

Vertinimas: aromatas 5/10, išvaizda 6/10, skonis 5/10, bendras pojūtis 13/20. Viso: 29 iš 50 galimų.

ABV 5,3%, Kaina – 1,69Lt.

Tiesą sakant tik dabar čekyje pamačiau kokia šio alaus kaina. Na… kainos / kokybės santykis yra geras. Tačiau alus nėra išskirtinis.

Tiek „kvietinių“ atradimų iš paskubomis užpildytų lentynų tyrinėjimo. Gražaus savaitgalio, mielieji!