Šis įrašas, ko gero, bus trumpiausias šiame degustacijų žurnale. Vakar buvau „Alaus bibliotekoje„,  mat norėjau paragauti „Sakiškių alaus„, o medžiokle užsiimti tingėjau.

„Alaus biblioteka“ man tiko todėl, kad čia galima rasti visą „Sakiškių alaus“ produkciją, o ir šiaip vieta padori ir maloni aplankyti.

Paragavau butelinį Saisoną ir Witbierą, iš kranų tekančius APA ir stautą. O įrašas trumpas todėl, kad nėra prasmės daugžodžiauti: alus yra labai geras. Apie jį nereikia kalbėti, jį reikia gerti, mėgautis ir gyvai aptarinėti kartu su bičiuliais.

Vienintelis šio alaus trūkumas – kaina. Mano galva €3,50 už 0,33l buteliuką yra daugiau nei nemažai. Kita vertus – pigių gerų daiktų nebūna. Tegul alaus mėgėjai, balsuodami savo piniginėmis, nutaria ar šis alus brangus, ar kaina tiesiog atitinka jo vertę.

Penktadienis – eikit po darbų ragauti „Sakiškių alaus“ ir padūsauti, kad tik rugpjūtį prasidėjusi vasara beveik baigėsi.

P.S. jei kam įdomu – „Alaus bibliotekoje“ taip pat gerai, kaip ir praėjusio apsilankymo metu.

Lietuviška vasara jau įpusėjo. Pasipylė pirmosios sodo, daržo ir miško gėrybės – metas virti sezoninį alų!

Išties, sezoninis alus yra kiek kitoks, savitas, ryškus ir nepabodęs. Klasikinio alaus prisivirsime šaltuoju metų laiku. O dabar, belaukiant jauno derliaus alaus, galim virti sezoninį alų su uogomis, vaisiais ir žolelėmis bei prieskoniais. Juk viskas šviežia, kvepia, varva sultimis – alsuoja vasara. Kelios idėjos kokį alų galima išsivirti tiesiog dabar.

Avietės

Avietės yra dėkinga uoga kvietiniam alui. Esu viręs kelias alaus versijas su šio augalo lapais, šakelėmis, šaldytomis uogomis. Žinoma, geriausias rezultatas – kai uogos šviežios.

Imkite klasikinį kvietinio alaus receptą (50% pilsner salyklo 50% kvietinio salyklo), šiek tiek apynių savo nuožiūra (svarbu, kad IBU neviršytų 15) ir virkite kaip įprasta. Avietes galite naudoti dviem būdais – arba dėti jas į virimo pabaigą arba į antrinę fermentaciją. Pirmu atveju alus turės aviečių spalvos ir aromato, tačiau skonyje dominuos pirminis alaus stilius. Antru atveju skonyje bus daugiau rūgštelės, avietinės išraiškos.

Mėgstate pikantiškumą? Likus 5min. virimo įdėkite į misą aitriosios paprikos ankštį, perdurtą kelis kartus peiliu. Gaminate kvietinę IPA? Tuomet aviečių uogas dėkite į antrinę fermentaciją, kartu su apyniais. Visi galimi variantai yra įdomūs.

Man labiausiai patikęs eksperimentas (23l alaus):

Alus gavosi ryškus, su dailia rožine puta. Man patiko summit apynių ir aviečių derinys.

Nemėgstate kvietinio alaus? Virkite šokoladinį stautą. Su šviežiomis avietėmis. Improvizuokite. Avietė tam labai dėkinga uoga.

Mėlynės

Su šia uoga nesu viręs alaus. Tačiau tikrai nuostabų alų yra išviręs bičiulis Artis. Štai nuoroda į jo receptą.

Beje, šis alus aludarių suvažiavimo „Guobalynas 2011“ eksperimentinio alaus kategorijoje I vieta ir absoliutus laimėtojas.
Geriausias 2011 metų nekomercinis alus. Dabar gera proga pakartoti šio recepto sėkmę.

Juodieji serbentai

Kas kvepia juodaisiais serbentais? Teisingai. IPA ir DIPA. Skinkite juoduosius serbentus, traiškykite ar permalkite su mėsmale. Skinkite ir lapus. Dėkite į virimo pabaigą, dėkite į antrinę fermentaciją.

Tegul jie savo ryškumu nudažo ne tik alaus aromatą, bet ir spalvą. Derinkite apynius ir stebinkite IPA gerbėjus savo alumi. Dar nevėlu, dar yra serbentų – naudokitės proga.

Vyšnios

Dar viena uoga, kurią taip madinga naudoti alaus gamyboje. Apie Kriek’ą jau kalbėjom. Tačiau yra ir kitas vyšnių panaudojimo būdas – tai Saison alus.

Vėl gi, egzistuoja keli vyšnių panaudojimo būdai. Jeigu dėti jas į virimo pabaigą, tuomet jos dezinfekuosis ir paliks tik dalį savo aromato ir skonio. Tačiau mane labiau sudomino dvigubos fermentacijos alus.

O idėja yra tokia: verdame klasikinį saisoną. Pvz. (23l alaus):

Fermentuojame iki pabaigos. Kai fermentacija baigsis – perpilame į kitą fermenterį ir sudedame vyšnias be kauliukų, su visomis jų sultimis. Prasidės antrinė fermentacija, o alus įgaus ne tik gaivios, saison alui būdingos, rūgštelės, tačiau ir laukinių mielių įtakos.

Tokį alų verta supilstyti į butelius ir brandinti bent pusmetį. Arba ir ilgiau. Pamatysite, rezultatas jus maloniai nustebins

Naudokitės vasaros teikiamais privalumais, nepraleiskite progos. Jeigu neturite savų uogų – nueikite į turgavietes. Apsižvalgykite, improvizuokite. Pagaukite vasarą ir užrakinkite ją butelyje. O po reikiamos brandos – atkimškite ir paleiskite tartum džiną. Tegul taip greit prabėganti vasara vėl sužiba savo prisiminimais taurėje.

Aš laukiau šio alaus. Nuoširdžiai smalsavau – koks jis bus? Kaip šiek tiek prisidėjęs prie namų aludarių konkurso, kurį pernai surengė „Raudonų plytų alaus dirbtuvės“, ir pats jame dalyvavęs stebėjau visą eigą ir inetrnete paskelbiau apie nugalėtoją – Andrių Jučą.

Prabėgo veik metai ir dviejų Andrių – nugalėtojo ir dirbtuvių kuratoriaus – pastangomis naujasis alus, pavadintas „Uosto naujokas“ jau prekyboje. Paragaukime.

Tai – belgiškas šviesus elis. ABV 5,5% 14EBC, 22IBU. Pilsner, cara-crystal, kvietinis slayklai. Cascade apyniai.

Drumsta, matinė šviesaus gintaro spalva, balta, aukšta, bet netvari puta. Tvarkingas, vidutinio ryškumo belgiškas aromatas, kurį sukuria mielių esteriai. Aromate juntamos figos, medaus natos, cukatai, vaisių užuominos.

Vidutinio kūno alus, kuriame belgiškas saldumas persipina su lengvu apynių kartumu ir gaivia rūgštele. Karbonizacija vidutinė, link žemos. Poskonis sausokas, tolygus, sklandus.

Aš prie šio alaus norėčiau ant grotelių keptos baltos žuvies. Su smidrais. Ir itališku stiliumi pagaminto pomidorų padažo su daug šviežio baziliko ir kapotų petražolių lapelių.

Labai geras alus vasaros iškyloms: jis nesunkus, gaivus, patiks ir belgiško ir kvietinio alaus mėgėjams.

Antrasis ragautas alus yra „Ryklio kavinukas„. Tai nėra naujiena, bet taip jau susiklostė, kad aš šį alų ragauju tik dabar.

Saldusis stautas. ABV 4,5%, EBC 140, IBU 20. Alus, kurtas kartu su „Crooked nose & coffee stories“ komanda, jų dėka alus buvo brandintas su Kolumbijoje užauginta kava, kuri alui suteikė papildomų aromato ir skonio niuansų.

Spalva tamsi it naktis, alus neperšviečiamas net prieš šviesą. Aukšta, ilgai išsilaikanti kreminė puta, kurios spalva primena kavą su pienu.

Aromatas išraiškingas, turtingas, kompleksiškas. Aš jame jutau skrudintos juodos duonos plutą, skrudintos kavos pupeles, džiovintus obuolius, šokoladinius saldainius.

Skonis yra sklandus aromato tęsinys, užpildantis burną maloniais pojūčiais ir kartu yra stebėtinai lengvas. Tai tartum geros kavos gurkšnis, kuris pieniškai – karamelinėmis natomis pereina į švelnų, aksomišką ir lėtai gęstantį poskonį. Man rodos, kad prie šio alaus tiktų gabalėlis šokoladinio torto su vyšniomis. Nedidukas, kaip tik toks, kuris numarina „noriu kažko skanaus“ jausmą.

Norėčiau rasti prie ko prikibti, bet nėra prie ko. Tiesiog gerai. Galėčiau paburnoti, kad kaina už 0,33l buteliuką didoka, bet kita vertus – pigių gerų daiktų nebūna.

Berašant apžvalgą pastebėjau, kad „Raudonų plytų“ kūrybos  procesas nesustoja ir alaus dirbtuvėse nauji svečiai kuria naują alų:

Šaunu. Lauksiu naujo alaus.

Alaus derinimas su maistu nuosekliai populiarėja, maisto žinovai šį reiškinį vertina kaip rimtą konkurenciją vyno-maisto deriniams ir spėlioja kaip ilgai išsilaikys ši mada. O kol jie spėlioja aš nuolankiai pažersiu dar kelis patarimus kaip derinti alų su maistu. Šiame įraše pakalbėsiu apie desertus.

Visi esame įpratę, kad prie alaus pateikiami sūroki užkandžiai, arba juo užgeriami karštieji patiekalai. Norėdami nustebinti savo bičiulius laužykite šias tradicijas ir pasiūlykite alaus kartu su desertu. Tiesa, teks kiek paplušėti, kad ši porelė derėtų vienas su kitu.

Pagrindiniai alaus ir desertų derinimo principai yra panašūs į vyno ir deserto derinius. Taisyklė numeris 1 yra tokia: desertas negali būti saldesnis už alų. Itin saldus desertas gali sužlugdyti derinį. Jeigu desertas yra ryškiai saldesnis už alų, tuomet jo saldumas užgožia tikrą alaus skonį ir derinys tampa tragišku. Juk esate ragavę kolos tipo gėrimų. Jie labai saldūs. Ir bent kartą esate užsigėrę kola saldų tortą arba saldainį. Pamenate tą keistą jausmą, kai kolos skonis tapo nemaloniai gaižus ir rūgštokas? Tas pats efektas bus ir tuomet, jei alumi užgersite pernelyg saldų desertą. Alaus kartumas, alkoholis ir rūgštys taps labai agresyviais. Rezultatas primins klasikinį gimtadienį įmonėje, kai kolega savo šventės proga vaišina tortu ir taure sauso putojančio vyno.

Antroji alaus ir maisto derinimo taisyklė galioja ir desertams: derinant maistą su alumi, alų privaloma parinkti intensyvėjančia ir išraiškingumo didėjimo kryptimi. Tai reiškia, kad vieno valgymo metu patiekdami skirtingas alaus rūšis pradėkite nuo lengviausio ir neutraliausio ir pabaikite stipriausiu ir išraiškingiausiu alumi. Taip išvengsite nusivylimo ragaujančiųjų akyse.

Ir trečioji taisyklė skamba labiau kaip patarimas: jeigu nesate tikri dėl rezultato – deriniams rinkite mažiau kartumo ir alkoholio turintį alų, nei manote, kad reikėtų. Tegul aluje dominuoja ne apyniai, o salyklinis saldumas. Tai nebus labai efektinga, tačiau padės išvengti nemalonių klaidų.

Tiek pradžiamokslio. Toliau – keli klasikiniai derinimo pavyzdžiai.

Alaus deriniai su šokolado pagrindu kurtais desertais

Klasikinis derinys: imperinis stout’as ir šokoladinis pyragas. Niekada nenuvilianti pora: riebus, ryškus, intensyvus šokoladinis pyragas tobulai dera su nemažai alkoholio ir kartumo turinčiu imperiniu stout’u. Sėkmės priežastis yra skonyje – kartusis, juodasis šokoladas supina tvirtą kasą su stout’e naudojamais salyklais, užrišdamas tvirtą kreminį mazgą. Ne grietinėlinį – tikrą, šokoladinį kremiškumą sukeliantis skonis, kurį palydi labai panašūs aromatai – tiek desertinėje šakutėje, tiek taurės gilumoje.

Kai norite tiesiog pakramsnoti šokoladinių sausainių – ragaukite juos su porteriu. Lietuvoje yra įdomaus porterio, todėl šį derinį išsibandyti bus nesudėtinga.

Jeigu šokoladas nėra juodas ir deserte yra ne vien jis – rinkitės ir kiek nuosaikesnį alų. Doppelbock yra gera alternatyva šokoladiniam desertui su vaisiais – savo slyviniais ir vynuoginiais – salykliniais aromatais bei saldoku ir kiek skrudintu skoniu šis alaus stilius papildys lengvesnę šokoladinio deserto versiją.

Kai tik turėsite galimybę – nusipirkite Belgiško tamsiojo stipriojo elio. Šis išskirtinis alus gali ramiai gulėti jūsų podėlyje ir laukti savo dienos, kuomet galės sužavėti kaip papildas šokoladiniam desertui. Vaišindami šiuo alumi nekalbėkite apie jo kainą, didesnio populiarumo sulauksite kviesdami įsigilinti į šio alaus aromatą, kuris yra kompleksiškas, slepiantis savyje džiovintas razinas, vyšnias, figas ar džiovintas slyvas. Šio alaus skonis privalomai yra aromato tęsinys ir tas jausmas, kai aromatą pajunti skonyje yra kur kas įdomesnis už stipriuosius gėrimus, tradiciškai pateikiamus prie desertų.

Alaus deriniai su vaisiniais desertais

Kai ieškosite alaus deriniui su vaisiniu desertu – alaus mielės bus Jūsų pagrindinis pagalbininkas. Tiksliau, net ne pačios mielės, o alaus fermentavimo metu mielių sukuriami esteriai, kurie dažniausiai pasižymi savo vaisiškais aromatais. Vaisiniai desertai neretai dėkingi deriniams, mat nėra tokie saldūs (ir tik nepiktnaudžiaukite ledais ar plakta grietinėle!), todėl ir alus gali būti kiek gaivesnis. Vaisinių esterių dažniausiai rasite belgiškuose eliuose, witbier’uose, klasikiniame vokiškame kvietiniame aluje ir kai kuriuose angliškuose eliuose.

Bananų ir citrusinių žievelių aromatų kupini geri hefeweizen’ai ir dunkelweizen’ai. Jeigu keliausite slidinėti į Austriją – būtinai išbandykite unikalų derinį: Austrišką obuolių štrudelį ir Weihenstephan Hefe Weissbier Dunkel. Šio alaus rasite visose didesnėse Austrijos maisto prekių parduotuvėse. Šis šiek tiek saldokas, aromatingas, tinkamai atvėsintas alus puikiai dera kartu su saldžiarūgščiu austrišku obuoliniu štrudeliu.

Desertai su riešutais, bet be karamelės, derės su anglišku ruduoju eliu. Skrudinti riešutai ir savitas britiškas elio salykliškumas yra kitoks, įdomus, intriguojantis. Galimi deriniai su altbier stiliaus alumi.

Pyragui su abrikosais arba mandarinais pabandykite derinį su belgišku blond ale.

Karameliniai ir irisiniai desertai

Su karameliniais ir irisiniais desertais nebus lengva – jie itin saldūs ir išraiškingi iki saldaus aitrumo. Tiesiog alus šiame derinyje netiks, čia reikia rinktis miežių vyną, dar žinomą kaip barley wine. Šis saldus ir stiprokas gėrimas turi giminystės su alumi, tačiau yra savitas ir kitoks, nei tai, ką esame pratę jausti alaus taurėje. Pirkdami miežių vyną rinkitės tokį, kuris yra ilgai brandintas medinėse statinėse.

 Keli netradiciniai deriniai

Visose maisto taisyklėse yra ir išimčių, kelios jų egzistuoja ir desertuose. Antai pilsner stiliaus alus yra visai nedesertinis gėrimas, tačiau su citrinų šerbetu jis derės šiltuoju metų laiku. Vienos lagerį bandykite derinti su nesaldžiu, prieskoningu pyragu su pinijų riešutais. Swarzbier’ą siūloma derinti kartu su imbieriniu kriaušių pyragu. Ir jei norite neatsilikti nuo skoninės mados – ragaukite derinius su šiuo metu vis populiarėjančia IPA.

Šviesi IPA turi derėti su karameliniu obuolių tartu arba karameliniu ryžių pudingu, tuo tarpu tinkamai subrandinta imperinė IPA gali nustebinti jus derinyje su desertų karaliumi crème brûlée.

Tai tik keli pavyzdžiai, kelios gairės derinant desertus su alumi. Nepamirškite – kiekvienas (net ir to paties stiliaus) alus ir kiekvienas desertas turi savitą saldumą, išraiškingumą, aromatą, kas derinimą daro nelengvu užsiėmimu.  Konkretų derinį teks rinktis patiems, ilgai ieškant tos unikalios poros, kuri patiks jums ir sužavės bičiulius. Ragaudami derinius nepamirškite pasižymėti savo įspūdžių ir minčių. Ilgainiui išlavinsite savo skoninę vaizduotę ir deriniai gims patys.

Einant pro alaus lentyną viename iš bigfood’ų, žvilgsnis užkliuvo už Affligem blond butelio. Kadangi dar nebuvau šio alaus ragavęs, įsimečiau butelį į vežimėlį. Kainos tiksliai nebeatsimenu, bet atmintis lyg ir atgamina 4,99 Lt už 0,33 butelį. Affligem… Affligem… Vardas girdėtas, bet tik tiek.

Ok, žiūrim ką turim. Alų verda bravoras Opwijke. Kaip suprantu tampa žinomu nuo 1935 metų. 1951 metais Liuksemburge laimi aukso medalį, kad ir ką tai reikštų. Dabar priklauso Heineken’ui, uhu. Ant etiketės Abbey*Abdij Affligem, anno 1074. Affligem Benediktinų vienuolynas, įkurtas 1074 metais. Benediktinai aplamai toks ordinas prie alaus. Weihenstephan bravorą 745 metais irgi benediktinai įkūrė. Trapistai kažkokiu būdu – ne visai tiesiogiai – bet irgi benediktinai. Lietuvoje benediktinų irgi sočiai. Gerai paieškoję turbūt atrastų kokį nors senovinį receptą. Arba licencijuotų pvz Dundulį(Širvėnos bravorą, prašom, nėra už ką) jų vardu virti blondą, dubelį ir dar tripelį. Būtų gražus verslo ir bažnyčios bendradarbiavimo pavyzdys. O, tripeliui ką tik ir vardą sugalvojau – „Deus“. „Duvel“ juk yra, kodėl negalėtų būti „Deus“?

Titulinis paveiksliukas yra Opwijk bravoro vaizdelis iš Google street view. Norėjau įdėti gražų jų blondo etiketės paveiksliuką, bet tokio neradau. Jų internetuose tiesa yra kažkoks paveiksliukų bankas, bet prisijungimui reikia slaptažodžio. Wtf, jie čia rimtai!?

Anyway, Heinekeno ranka Opwijke Affligem vardu verda – koks sutapimas(!) – blondą, dubbelį ir tripelį. Dar verda alų Postel vienuolyno vardu, irgi tokį pat +B+D+T komplektą. Na ir savo Spec-op alų, tą kuris medalį Liuksemburge laimėjo.

Tai jau gal vis tik ragaujam tą Affligem Blond.

Aromatas vaisinis, sakyčiau abrikosų, nežymūs bananai, mielių charakteris aromate nėra labai stiprus. Gražios geltonos spalvos, puta reta, aukšta, greitai nusėda. Skonis nėra turtingas, sakyčiau salyklų bazė visai paprasta, mielių charakteris aiškus, bet nestiprus, poskonis trumpai išliekantis, karbonizacija didesnė nei vidutinė,  šiek tiek kandžiojasi. Belgiški blondai yra mano vieni mėgstamiausių, bet šitas tai turbūt pats paprasčiausias iš mano ragautų. Aromatas 6/10, išvaizda 4/5, skonis 7/10, gomurys 3/5, bendras įspūdis 14/20. Bendras įvertinimas 34/50. Gerti galima, bet tikrai yra geresnių.

„Mes, alaus snobai, dievinam Belgiją“,- rašė Andy Mosher’s savo knygoje „Radical Brewing“. Turiu prisipažinti, kad dar nesu beldžijus, t.y. alaus mėgėjas, atostogų metu nuvykęs į Belgiją ir septynis kartus prieš laikrodžio rodyklę apėjęs visas šventąsias alaus vietas. Ši kelionė yra mano ne pačios tolimiausios ateities planuose. O kol kas, draugai, grįždami iš šventojo alaus krašto, atveža lauktuvių. Šį kartą tai Gulden Draak 9000 Quadruple.

Quadruple? Tiek to, aiškinsimės paskui. Geriausiu pasaulio alumi kartais tituluojamas ‘Westvleteren 12’ yra quad’as, ‘Rochefort 10′ irgi. Bet šitas drakonas yra mano pirmasis kvadrupelis, paragaukim. ABV 10,5%, beje.

Aromatas pakankamai stiprus, lengvas karamelinio salyklo kvapas, prie kurio iš karto prisideda gaivus, kompleksiškas kažkokių vaisių mišinio aromatas, šiek tiek saldokas. Apynių aromatų, mano supratimu nėra. Nejaučiu jokio alkoholio kvapo.

Raudonųjų greipfrutų spalva, beje, šį kartą galų gale nuotrauka labai arti tiesos, puta greitai atsirandanti, korėta, aukšta, balta su rausvu atspalviu, ir iš karto nusėdanti į neaukštą, bet daug tankesnę ilgalaikę putą. Alus nėra labai skaidrus dėl sodrios spalvos.

Skonis, daugybė vaisinių skonių, turbūt kokie 6-7 skirtingi vaisiai, iš pažįstamų, tai gal tik džiovinta papaja ir fone abrikosai. Šalia vaisių yra labai lengvos ir neįkyrios šviesios karamelės užuominos.

Alus gyvas, karbonizacija aukštesnė nei vidutinė, kūnas stebėtinai lengvas, finišas sausas, neįtikėtina kai žinai, kad stiprumas 10,5. Įspūdis toks, kad FG nesiekia 1,010. Ir galų gale viską vis tik užbaigia alkoholio šiluma, vis tik tai ne kažkoks gazuotas raudonųjų egzotiškų vaisių gėrimas, o kvadrupelis. Aromatas 7/10, išvaizda 4/5, skonis 8/10, gomurys 4/5, bendras 17/20, iš viso 40/50.

Kaip jie tai padaro? Aha, ir aš norėčiau žinoti. Visi tie egzotiški vaisiniai esteriai, mažai fenolių rodo, kad žmonės turi labai įdomias mieles. Iš mano bandytų turbūt nei vienos net arti to nebuvo. Salyklai 3-4, aiškiai pilsneris ir gal koks pale ale, 1-2 karmeliniai, cukraus ne mažiau 15 proc., o gal ir daugiau. Apyniai gėliški ir vaisiniai, kad įsikomponuotų į bendrą paveikslą. Ne, recepto pateikti negaliu. Reikia daugiau informacijos.

Ok, alų verda Brouwerij Van Steenberge, Ertvelde mieste, Belgijoje. Kompanijos internetai http://vansteenberge.com/. Oh shit, 2012 metų World Beer Cup auksas belgiško stipraus šviesaus alaus kategorijoje už Piraat’ą. 

Gulden Draak, auksinis drakonas, skulptūra ant Gento  varpinės. Alus virtas drakonui, nes tas drakonas ten jau 600 metų, todėl nusipelno tokio pat gero alaus. Gulden Draak alus, stiprus raudonasis belgiškas alus – girdėjote tokį stilių? – yra vienas iš kompanijos topų jau 25 metus. Gulden Draak 9000 Quadruple papildo bravoro auksinio drakono liniją.

O čia jau įdomiau: „with addition of extra malt The new recipe, on basis of 3 different kinds of malt added in a volume of 4 times the content in lager – che che, neapsieita be marketinginio bullshito-, provide the Gulden Draak 9000 Quadruple with a deep golden amber colour and a fruity scent. Together with the smooth and subtle sweet taste ensures this a wonderfully accomplished bouquet. In line with the traditions of Brewery Van Steenberge Just like the other specialty beers of Brewery Van Steenberge is the Gulden Draak 9000 Quadruple a beer of high fermentation with secondary fermentation. A wine yeast is used for the secondary fermentation, which also contributes to the grandiose taste.“

Matai kaip – antrinė fermentacija vyno mielėmis! O aš bandau suprasti kokios čia mielės… Ką gi, recepto šį kartą nebus. Reikia pasidomėti vyno mielėmis, apie jas nežinau nieko. Internetai, beje, sako, kad vis tik tai netipiškas kvadrupelis. Bet ar Belgiškas alus iš viso gali būti sukištas į kažkokius standartus?

Pirktas Antverpene, kaina 2,30 EUR už 0,33 ltr buteliuką. „9000“ yra Gento pašto indeksas, mano tokia versija. Pataisykite mane, jeigu turite tikros informacijos.

Savišvietos tikslais ragauju ir kitų virtą alų. Tarp jų ir vadinamąjį pramoninį – t.y. komercinių bravorų produkciją. Esu savo hobio sugadintas, todėl vietoje to, kad mėgaučiausi alumi, mintyse bandau jį įvertinti ir dekonstruoti. Bandau įsivaizduoti ką daryčiau, jeigu kas paprašytų išvirti kloną. Pagalvojau, kad gal ne man vienam tai įdomu, tai prašau dabar skaitykite pirmą šios serijos įrašą apie Maredsous Blonde.

Maredsous (tariasi marecu) Blonde – tai abbey stiliaus šviesusis elis. Verda jį Duvel Moortgat, o marketina kaip seno beneditiktinų vienuolyno Abbaye de Maredsous originalų alų. Vienuolynas garsėja savo 1000 metų senumo biblioteka. Teigiama, kad alus verdamas pagal senovinį vienuolyno receptą, kuo aš asmeniškai linkstu stipriai abejoti. Alus yra vadinamoji „šešiukė“*. Šiandien Vynotekoje mačiau lietuvišką „šešiukę“ ir „aštuoniukę“. Tiesa, ji buvo išpilstyta į 2 litrų bambalius. Kažkaip pasigėdinau nufotkinti. Ar Vynoteka neturėjo būti kažkoks high-end’as? Bet tiek to, jau nukrypau. Alų pirkau „Iki“ parduotuvėje, kaina 5,99 Lt už 0,33 butelį.

Prieš pradėdamas degustaciją noriu pakomentuoti nuotrauką. Dėl blogo apšvietimo ir mano ribotos fotografavimo patirties, alaus spalva „titulinėje“ nuotraukoje gerokai iškreipta.

Dėl to, baigdamas degustaciją, dar bandžiau išgauti tikslesne spalvą. Kairėje pateiktoje nuotraukoje matoma spalva pakankamai artima originalui, tik gal kiek šviesesnė.

Na, žiūrim ką turim.

Atidaręs butelį iš kokio pusmetrio jaučiu iš pradžių aštroką, paskui iš karto vaisinį aromatą. Lengvas vaisinis aromatas su lengva aštrumo priemaiša jaučiamas ir pripylus taurę. Alus skaidrus, šviesiai geltonos spalvos, sakyčiau 7-8 EBC. Puta nėra labai didelė, korėta, greitai sėdanti. Skonis labai švarus, vientisas, lengvas apynių kartumas ir truputį jaučiamas vaisinis skonis, lengvas aštrokas truputį kartus skonis, turbūt mielių charakteris, bet ragaudamas ilgai dvejojau ar tai apynių kartumas, ar mielės. Pirmas skonis išlieka iki pat pabaigos. Alaus karbonizacija didesnė už vidutinę, alus sausokas, lengvo kūno.

Bendras įspūdis: kokybiškas šviesus elis, skonis palyginti paprastas, mielių charakteris aštrokas, skonis papildomas apyniais. Viskas gerai, nors iš belgiško alaus laukčiau daugiau kompleksiškumo.

Vertinimui pasirinkau ratebeer.com sistemą. Aromatas 7/10, išvaizda 3/5, skonis 6/10, gomurys 3/5, bendras vertinimas 14/20, iš viso 33/50.

Kaip aš jį klonuočiau? Pilsnerio salyklas, gal būt apie 3-4 proc. cukraus, dveji apyniai, vėlyvieji apyniai su vaisiu aromatu, apie 20 gr/20 ltr, mieles reikėtų bandyti, turėtų duoti truputį aštrumo, OG 1.058, atenuacija 78-79 proc., ABV% 6.0, IBU 29, karbonizacija 2,3-2,4 tūrio.

*Belgiška šešiukė rodo, kad OG yra apie 1.060 ir niekaip tiesiogiai nerodo alkoholio kiekio aluje.

Stilius: Belgiškas "Blond" elis
Receptas: gnb 6
Etiketė: #34 6;
Kamštelis: mėlynas;
Išpilstyta: 2011-12-28;
Skaičiai: EBC: 20; IBU: 24; ABV: 6,6%;

Aprašymas:
Geltonos spalvos, lengvas vaisinis aromatas su nežymiais aštrokais mielių charakterio tonais, vidutinės karbonizacijos, lengvo kūno, lengvas salyklinis, šiek tiek vaisinis skonis pereina į aštroką mielių charakterio sausą pabaigą su nežymiai juntama alkoholio šiluma.

Komentaras:
Refermentuota buteliuose pirminėmis mielėmis.

Stilius: Belgiškas šviesusis elis
Receptas: bpa su kalendra
Etiketė: #32 BPA;
Kamštelis: mėlynas;
Išpilstyta: 2011-11-03;
Skaičiai: EBC: 20; IBU: 22; ABV: 5,1%;

Aprašymas:
Skaidrus, geltonos spalvos, vidutinė puta, aiškus, nors ir nelabai intensyvus kalendros ir vaisinis aromatas, lengvo kūno, vidutinė karbonizacija, subalansuotas salyklų, apynių ir kalendros skonių derinys, gal kalendra nežymiai persveria, sausa pabaiga. Gaivus, lengvai geriamas alus. Verdant dar kartą kalendros kiekį reikėtų truputį sumažinti.

Aprašymas:
Tamsių salyklų, šiek tiek vaisinis aromatas, skaidrus, tamsaus gintaro spalvos, nedidelė, bet lipni puta, vidutinio kūno ir karbonizacijos, tamsaus salyklo ir mielių charakterio skonis, salyklo skonis šiek tiek stipresnis, išliekantis tamsaus salyklo saldokas poskonis, truputį papildytas alkoholio šiluma.

Komentaras:
Virtas kaip VAK gruodžio mėn. teminis alus, bet planuota, kad subręstų prieš pat Kalėdas.