Beje, dėl Užkalnio. Jisai rašo:
„…Jie [alaus snobai] tarpusavyje niekada nesutaria (išskyrus modernias alaus rūšis iš didelių daryklų – jau tos tai jiems visiems yra pragaro blogis) ir gerti, pasak jų, nelabai yra ką. Čia jie skiriasi nuo vyno mėgėjų: pastarieji turi ką gerti ir kuo džiaugtis, o alaus snobams neįtinka beveik niekas.“
„Turiu sumanymą: kada nors tyčia parašyti apie kokią alinę taip, kad kuo daugiau alaus žinovų pradėtų šauktis dangaus teisingumo ir baubtų „kas nors atimkite iš jo plunksną“.“

Laukiam TOS apžvalgos, o visas straipsnis čia:
http://www.laukineszasys.lt/apzvalgos/prie-katedros-sintetine-lietuva-uzsienieciams/

Teoriškai kvietinis, tame tarpe ir blanche/witbier, turėtų būtų drumstas dėl nenusėdančių mielių. Tai lyg ir nufiltravus mieles, neliktų drumstumo. Todėl teoriškai sunkiau sumakliavot. Bet realybėje „alaus kokybe ir skoniu“ besirūpinantys bravorai mieles nufiltruoja, o drumstumą sukelia visokiais priedais. Vaizdžiai kalbant, vienu momentu alus skaidrus, o po sekundės pyst – ir jau nebeskaidrus. Vsio zakonno.

Grimbergeno nematau prasmės ragauti. Yram manančių, kad tai apskritai nėra alus. O ir šiaip, ragauti GAP pilstalus man įsitikinimai nebelaidžia.
„šoferis“ ir „hogis“ jau ragauti: https://alusalus.lt/2012/08/baltieji-puola/
O kitus prie progos paragausiu, ir jei bus verta – aprašysiu.

„Grimbergen Blanche“ (pilsto „Gero alaus parduotuvė“);
„Tucher Helles Hefe Weizen“ (pilso „Beer Barrel“);
„Schofferhofer Weizen“ (pilsto „Beer Barrel“);
„Pirmator Weizenbier“ (pilsto „Alaus kolonėlė“);
„Hoegaarden“ (pilsto „Alynas“);
„Stiegl-Weisse“ (pilsto „Alynas“);
„Erdinger Weissbier“ (pilsto (pilstė?) „Alynas“).
„Senolių senovinis“ (nors jis toks neaiškus – net nežinau, ar galima jį priskirt prie tikro balto alaus) (pilsto „Alynas ir „Alaus kolonėlė“).

P.S. Kam ta „l“ žodyje „Užpaka(l)nis“? Be „l“ dar labiau tinka IMHO. 😉